Deoksiribonukleorūgštis (skaidrės)

nukleorūgštis, esanti kiekvienoje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje. Joje (jos azotinių bazių sekoje) užkoduota genetinė informacija, kuri perduodama dalijimosi metu naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles – individo palikuonims. DNR koduoja ląstelės baltymus (genetinis kodas), įvairias kitas ląstelei reikalingas RNR, joje esama įvairių tos informacijos ekspresiją valdančių reguliacinių sekų.
Deoksiribonukleorūgštis susideda iš deoksiribonukleotidų. Deoksiribonukleotidas yra sudarytas iš heterociklinės azoto bazės ir angliavandenio deoksiribozės. Deoksinukleotidai skiriasi azoto bazėmis. Pagrindinės yra keturios: adeninas (A), guaninas (G), citozinas (C) ir timinas (T).
Deoksiribonukleotidai jungiasi į polinukleotidinę grandinę per fosforo rūgšties likutį. Deoksiribonukleorūgšties molekulė (išskyrus kai kurių virusų) susidaro iš dviejų viena kitą papildančių (G visada prieš C, A visada prieš T) polinukleotidinių grandinių, susisukusių į spiralę apie bendrą ašį. Šias 2 grandines jungia vandenilinės jungtys, esančios tarp nukleotidų azoto bazių (pastarosios išsidėsčiusios spiralės viduje; jų plokštuma statmena spiralės ašiai).
Dvigubėjančioje DNR dalyje dalyje grandinės atsiskiria ir susidariusioje viengrandėje dalyje kiekvienai grandinei susintetinama ją papildanti (G-C, A-T). Grandinės būna atsiskyrusios tik trumpoje DNR dalyje. Šis dvigubėjimo (replikacijos) taškas slenka išilgai DNR kol ji visa padvigubėja.
Eukariotinėse ląstelėse deoksiribunukleorūgšties galima rasti branduolyje, mitochondrijose, plastidėse. Dvigrandė DNR gali būti uždaro žiedo pavidalo (bakterijų, chloroplasto, mitochondrijos DNR) arba atvirų (nežiedinių) atkarpų pavidalo (eukariotų ląstelės branduolio, daugelio virusų DNR).
Veikiama įvairių mutagenų, deoksiribonukleorūgšties struktūra kinta, dėl atsiranda mutacijų. Tačiau daugelį tokių pažeidimų ląstelės reparacinė sistema be pasekmių ištaiso panaudodama gretimos grandinės informaciją. 1944 išaiškinta deoksiribonukleorūgšties reikšmė paveldimumui. 1953 Dž. D. Votsonas (JAV) ir F. Krikas (Didžioji Britanija) atskleidė jos sandarą.
Žmogaus ir gyvūnų DNR molekuliniams genetiniams tyrimams galima išskirti iš: periferinio kraujo leukocitų; kraujo dėmių (Guthrie kortelės); choriono gaurelių; amniocitų; burnos epitelio ląstelių;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!