Dėl ko verta gyventi

Yra klausimų kurie aktualūs visais laikais, taip vadinamieji – amžini klausimai. Pats populiariausias amžinas klausimas tai XVI amžiaus dramaturgo Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto žodžiai: „Būti ar nebūti?“, bet aš svarstysiu apie kitą, lygiavertį klausimą: dėl ko verta gyventi? Mano manymu žmogus užsiduoda šiuo klausimu kai lieka vienas ar tiesiog jaučiasi vienišas. Išskyriau tris priežastis dėl kurių verta gyventi: Dievas, artimieji, tauta. Katalikams Dievas tai akivaizdžiausia priežastis gyventi, bet būna atvejų kai žmogus pasirenka kitas, jau minėtas priežastis. Taigi aprašysiu visus tris argumentus.
Gyventi dėl tautos, šita priežastis kasdien tampa vis mažiau aktuali. Šiandien yra labai mažai žmonių pasirengusiu tęst gyvenimą dėl kitų, nepažįstamų ir svetimų, bet antro pasaulinio karo laikais tai buvo aktualu. Vienas iš pavyzdžių tai XX amžiaus vidurio lietuvių katastrofų literatūros poetė Salomėja Nėris. Padėjus Sovietų Sąjungai prijungti Lietuvą, vėliau suprato savo klaidą. Prasidėjus antram pasauliniam karui turėjo išvažiuoti į Rusiją. Tadą ir prasidėjo pats sunkiausias poetės gyvenimo laikotarpis. Ji toli nuo gimtinės, vieniša, pilna savigraužos tęsdavo atgailauti. Suvokdama savo nuodėmę, eilėraščiuose prašydavo atleidimo, net gretindavo save su sužeista vilkę. Iš ilgesio pilnų eilėraščių suprantama, kad Nėris svajojo grįžti į Lietuvą, norėjo, kad tauta priimtų ją. Manau, kad ta svajonė suteikdavo poetei vilties, jėgų tęsti gyvenimą. Gyventi dėl tautos tai labai nedėkinga priežastis, nes pripažįstanti savo klaidą, atgailaujanti Salomėja Nėris vis tiek sulaukdavo kritikos ne tik nuo nepažįstamų, bet ir nuo kolegų. Pavyzdžiui Jonas Aistis pavadino Nėrį “tautos išdavike”. Poetė vis tiek neprarasdavo vilties iki savo paskutiniosios dienos. Taigi gyventi dėl tautos yra labai sunku ir pasirinkusiam šitą kelią reikia būti pasirengusiam atiduoti visas savo jėgas.
Gyventi dėl Dievo akivaizdžiausias pasirinkimas katalikui. Šiame kelyje yra tik viena problema: žmonės prisimena Visagalį tik problemų atveju. Taip atsitiko ir XX amžiaus prancūzų rašytojo Albero Kamiu romane(apysakoje) “Maras”. Orano gyventojai kaip ir visada lankė bažnyčią, jų buvo ir ne daug,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!