Dėl ko verta aukotis? samprotavimas

Dėl ko verta aukotis? Pasiaukojimas dėl kito žmogaus ar kokio nors tikslo, visais laikais buvo laikoma viena didžiausių vertybių. Tik pasiaukodamas žmogus gali parodyti ištikimybę ir tikrą atsidavimą savo moralinėms vertybėms. Tačiau, bėgant laikui moralinės vertybės keičiasi, o su jomis – tikslai, dėl kurių aukojimąsi. Tiesa, kiekvieno auka individuali ir savitai reikšminga, dėl to, kai kuriems kartais net tenka paaukoti asmeninę laimę ar savo gyvenimą. Taigi, dėl ko verta paaukoti tiek daug? Lietuvių tautai pasiaukojimas yra gerai pažįstamas – senoliai, proseneliai ir senesnės kartos atstovai, siekdami geresnio gyvenimo turėjo dvi išeitis: ieškoti laimės svetur arba likti tėvynėje ir už ją kovoti. Tie, kurie nusprendė likti, parodė savo nuoširdų atsidavimą ir ištikimybę, kurią jautė tėvynei: dalis žmonių paaukojo asmeninę laimę, o kita dalis – nepabūgo atiduoti ir gyvybės. XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių prozininkas Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ išryškino šį tautos gyvenimo etapą. Biliūno apysakos protagonistas Petras Banys – sukilėlis, pabėgęs į miškus kovoti dėl gražesnės ateities sau ir savo šeimai: mylimai žmonai Juozapotai ir vaikams, kurių jie planavo susilaukti. Meilė – tai, kas paskatino tragiškos lemties herojų kovoti prieš neteisybę ir stoti akistatai su mirtimi: „Pasodinęs grečium savęs ant suolo, ilgai į ją tylom žiūrėjo”. Tačiau, Petras sukilo ne tik kaip mylintis vyras, siekiantis suteikti pilnavertį gyvenimą žmonai, kaip tėvynę gerbiantis pilietis, trokštantis laisvės – jį nepasiduoti drąsino ir kilnumo kupina širdis: „Buvo užsimastęs ir susirūpinęs, o jo akyse degė nesuprantama, ypatinga liepsna“. Nors ir veikėją ištiko tragiškas likimas: Petras, pakartas aikštėje, ne tik prarado gyvybę, tačiau ir atėmė bet kokias Juozapotos viltis į jų šviesų rytojų, – vis tiek tvirtai tikėjo ir leido sau svajoti iki pat, galimai, pabaigos: „Pasakojo ir svajojo, ir pats tais svajojimais tikėjo,- tikėjo tvirtai, be abejonių“. Taigi, galima teigti, kad žmones aukotis paskatina meilė artimiesiems ir tėvynei, troškimas pasiekti to, už ką kovoji ir tikėjimas, jog viskas bus gerai. O dėl ko aukojosi pirmieji kovotojai už valstybę – kunigaikščiai? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai buvo nuolat kamuojami politinių, religinių ir pasaulėžiūros klausimų, kurie turėjo įtakos kiekvienam tolimesniam Lietuvos, kaip valstybės, žingsniui Vakarų Europoje. Vienas iš tokių valdovų – XX a . pirmosios pusės lietuvių prozininko ir dramaturgo Vinco Krėvės-Mickevičiaus tragedijos „Skirgaila“ protagonistas Skirgaila. Herojus visomis priemonėmis siekia išsaugoti valstybės žemių vientisumą ir dėl šio tikslo stoja į kovą ne tik su išorės priešais, bet ir su savo aplinka: nuolat yra priverstas rinktis tarp melo ir tiesos, pasiaukojimo ir asmeninės laimės, garbės ir keršto. Pasirinkimas tarp pasiaukojimo ir asmeninės laimės itin sunkus –ši dilema jį verčia rinktis tarp kitų dviejų faktorių ir priimti amoralius sprendimus, kurie palaužia Skirgailos dvasinį žmogų. Kaip bebūtų, kunigaikštis suvokia, kad tautos likimas jam svarbesnis už bet kieno asmeninę laimę. Herojus pasiryžęs apsaugoti tėvynę nuo bet kokios galimos grėsmės: „Aš myliu Lietuvą ir skaldyti ją dalimis niekam neleisiu, nei tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!