Dekolonizacijos konspektas

Daug kolonijų tikėjosi gauti nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau kokio nors savarankiškumo jos nesulaukė. Viena iš pagrindinių dekolonizacijos prielaidų – pasikeitęs jėgų santykis tarp didžiujų valstybių po Pirmojo pasaulinio karo. Dvi kolonijinės valstybės – Prancūzija ir Didžioji Britanija – buvo išsekintos po karo, o naujos supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – nusistačiusios prieš kolonijų sistemą.
Dekolonazaciją varė į priekį vidinės ir išorinės jėgos. Daugelyje kolonijų sustiprėjo išsivadavimo judėjimai, kuriuos įkvėpė europietiškos demokratinės tradicijos arba marksizmas. Nors marksistinis modelis ir pralaimėjo kaip politinė Sistema Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europoje, jis buvo sėkmingas kaip išsivadavimo ideologija daugelyje kolonijų. Dalis kolonijų elito išsilaisvinimą gavo Europoje, o tai, ką jie ten išmoko, buvo svarbus įkvėpimo šaltinis išsivadavimui. Nacionalizmas taip pat turėjo savo šaknų kolonijų kultūroje ir istorijoje. Daugelis tautų atsigręžė į savo istorijos aukso amžių, kaip ir tada, kai nacionalinės valstybės kūrėsi Europoje XIXa.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo kolonijos turėjo į ką lygiuotis. Indija išsivadavo iš britų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!