Debesų kompiuterija. Referatas

ĮVADAS 3 1. DEBESŲ KOMPIUTERIJA 4 1.1. Debesų kompiuterijos istorija 4 1.2. Debesų kompiuterijos charakteristikos 5 1.3. Debesų kompiuterijos paslaugos 6 1.4. Debesų kompiuterijos realizavimo modeliai 7 IŠVADOS 10 LITERATŪRA 11 ĮVADAS XXI amžiaus pradžiai būdingi reikšmingi pokyčiai interneto technologijų srityje: padidėjęs internetu perduodamų duomenų kanalo pralaidumas, išaugęs perdavimo greitis, padidėjęs saugumo lygis (naujos kartos interneto protokolų IPv6 taikymas), bevielio interneto paplitimas, ryšių su inter­netu palaikymo priemonių įvairovė – įprasti kompiuteriai, mobilieji, išmanieji telefonai, delniniai kompiuteriai, taip pat gyvensenos tempas ir mobilumas, milžiniški verslo konkurencijos mastai – sudarė palankias sąlygas naujos kartos paslaugoms internetu teikti. Tai debesų kompiuterija (angl. Cloud Computing) – galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota, nesigilinant, kaip ir iš kur ta paslauga yra teikiama (analogija su komunaliniais mokesčiais buityje už vandenį, elektrą, dujas ir telefoną). Verslui susiduriant su atkaklia konkurencine kova, siekiant kad išliktų konkurencingas, dalį gautų pajamų nuolat reikia skirti naujoms technologijoms ir turimai infrastuktūrai bei programoms atnaujinti. Tačiau dėl verslo dinamikos ir naujųjų technologijų pasiūlos įdėtos lėšos nespėja atsipirkti, techninė ir programinė įranga morališkai pasensta. Pasiūlytos debesų kompiuterijos paslaugos vilioja ne tik galimybe taupyti lėšas, skiriamas techninei ir programinei įrangai, bet ir naujoviškai bendradarbiauti ir palaikyti ryšį įmonės viduje. [1., 3., 4.] Šio darbo tikslas yra susipažinti su vienu iš naujausių IT (Informacinių technologijų) paslaugų tiekimo modeliu – debesų kompiuterija, kaip technologija, jos istorija, charakteristikomis, teikiamomis paslaugomis ir debesų kompiuterijos tipais. Darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti tokie uždaviniai: 1. Išsiaiškinti ir aprašyti debesų kompiuterijos charakteristikas. 2. Išsiaiškinti ir aprašyti debesų kompiuterijos teikiamas paslaugas. 3. Išsiaiškinti ir aprašyti debesų kompiuterijos skirtingus realizavimo modelius. 1. DEBESŲ KOMPIUTERIJA 1.1. Debesų kompiuterijos istorija Terminą „debesų kompiuterija“ išpopuliarino įmonė Amazon.com kai ji išleido „Elastic Compute Cloud“ produktą 2006 m. Kiek žinoma terminas „cloud computing“ (debesų kompiuterija) pirmą kartą buvo panaudotas 1996 m. įmonės Compaq jos vidiniuose dokumentuose. Žodis „debesis“ buvo naudojamas nusakant kompiuterinės įrangos tinklus ARPANET tinkle dar 1977 m. ir CSNET tinkle 1981 m. – abu šie tinklai buvo dabartinio interneto pirmtakai. Terminas „debesis“ buvo naudotas apibrėžiant paskirstyto skaičiavimo platformas dar 1993 m. kai Apple kompanija išleido „General Magic“ produktą ir kai kompanija AT&T išleido „Telescript“ produktą bei „PersonalLink“ technologiją [4.]. Ankstyvoji istorija. RJE (Remote Job Entity1) technologija septintojo XX a. dešimtmetyje (1960-1969) išpopuliarino pirminius „laiko dalinimo“ principus. Ši terminologija dažniausiai asocijuodavo su tokiais stambiais rinkos žaidėjais kaip IBM ar DEC. Tikri „laiko dalinimo“ spendimai atsirado aštunto dešimtmečio pradžioje kartu su tokiomis platformomis kaip „Multics“, „Cambrige CTSS“ ir ankstyvomis UNIX sistemomis [4.]. Dešimtajame XX a. dešimtmetyje telekomunikacijų kompanijos, kurios anksčiau daugiausia teikdavo dedikuotas taškas-taškas paslaugas, pradėjo siūlyti VPN (virtualių privačių tinklų, angl. Virtual Private Networks) paslaugas su pakankamai geru serviso lygiu, bet už mažesnę kainą. Telekomunikacijų įmonės pastebėjo, kad VPN naudojimas tolygiau paskirsto serverių apkrovimą ir galiausiai tai leido efektyviau išnaudoti komunikacinių kanalų talpas. Šios kompanijos „debesies“ simbolį pradėjo naudoti kaip atskyrimo ženklą – už ką atsakinga paslaugas tiekianti kompanija ir už ką atsakingas pats vartotojas. Debesų kompiuterijos sąvoka buvo praplėsta, kad apjungti visus serverius ir tinklo infrastruktūrą. Debesies sąvoka vizualizacijai bene pirmą kartą buvo panaudota pristatant „General Magic“ produktą 1994 m., kai ji buvo panaudota aprašyti „vietovių“ visumai, kuriose vartotojai Telescript aplinkoje galėjo susisiekti. [4.] Pirmasis XXI a. dešimtmetis (2000-2009 m.). Debesų kompiuterija, dabartiniu jos supratimu, atsirado pirmame XXI a. dešimtmetyje. 2006 m. kompanija Amazon sukūrė savo padalinį Amazon Web Services ir pristatė savo „Elastic Compute Cloud“ produktą. 2008 m. balandžio mėn. Google kompanija išleido „Google App Engine“ produkto beta versiją. 2008 m. pradžioje NASA padalinys Open Nebula patobulino Europos komisijos finansuotą projektą „RESERVOIR“, kuris tapo pirma atviro kodo programine įranga skirta realizuoti privačius ir hibridinius debesų kompiuterijos sprendimus. 2008 m. viduryje kompanija Gatner įžvelgė, kad debesų kompiuterija gali pakeisti santykius tarp IT technologijų vartotojų ir IT technologijų tiekėjų ir pastebėjo, kad įmonės ir organizacijos atsisako įmonėse savo turimos aparatūrinės ir programinės įrangos ir renkasi debesų kompiuterijos paslaugomis grįstus verslo modelius [4.]. Antrasis XXI a. dešimtmetis (nuo 2010 m.). 2010 m. vasario mėn. Microsoft pradėjo tiekti „Microsoft Azure“ paslaugas, kurios buvo paskelbtos dar 2008 m. 2010 m. birželio mėn. Rackspace Hosting kartu su NASA išleido atviro kodo debesų kompiuterijos programinę įrangą pavadintą „OpenStack“. „OpenStack“ projektas turėjo padėti įvairioms organizacijoms kurti debesų kompiuterijos paslaugas naudojant tuometinę standartinę aparatūrą. Šis atviro kodo projektas kartu su kitais atviro kodo sprendimais, tokiais kaip: „CloudStack“, „Ganeti“ ir „OpenNebula“, atkreipė keletos įtakingiausių IT bendruomenių dėmesį. 2011 m. kovo mėn. IBM pristatė „IBM SmartCloud“ karkasą skirtą palaikyti „Smarter Planet“ iniciatyvą. 2012 m. liepos mėn. Oracle pristatė „Oracle Cloud“ programinę įrangą. 2013 m. gruodžio mėn. Google kompanija išleido savo „Google Compute Engine“ debesų kompiuterijos programinę įrangą [4.]. 1.2. Debesų kompiuterijos charakteristikos Debesų kompiuterijos sąvoka (angl. cloud computing) buvo apibrėžta gana neseniai. 2014 m. JAV standartų agentūra NIST (angl. The National Institute of Standards and technology) paskelbė 16-tą ir galutinį šios sąvokos apibūdinimą [4.]. NIST oficialiai skelbia, kad „debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (angl. on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pvz., kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu naudotojo įsikišimu.“ NIST apibrėžia 5 esmines „debesų kompiuterijos“ charakteristikas [4.]: 1. savitarna pagal poreikį (angl. on-demand self-service); 2. plati tinklo prieiga (angl. broad network access); 3. išteklių telkimas (angl. resourse pooling); 4. staigus lankstumas ir plėtra (angl. rapid elasticity and expansion); 5. išmatuojamos paslaugos (angl. measured service). Savitarna pagal poreikį. Ši savybė leidžia naudoti debesies resursus kiek reikia, be žmogaus įsikišimo tarp vartotojo ir debesies paslaugos tiekėjo. Klientas gali parinkti debesų paslaugų paketą, pavyzdžiui, skaičiavimo ar saugyklų, naudojimui, o taip pat šių paslaugų valdymui ar diegimui. Kad klientui savitarnos sąsaja būtų efektyvi bei priimtina, ji turi būti draugiška ir teikti efektyvias priemones paslaugų siūlymų valdymui [1.]. Plati tinklo prieiga. Kad debesų kompiuterija būtų efektyvi alternatyva vietiniams duomenų centrams, aukšto pralaidumo komunikacijų saitai turi būti prieinami prisijungimui prie paslaugų. Daugelis įmonių naudoja trijų lygių architektūrą įvairių platformų (nešiojamų kompiuterių, spausdintuvų, mobilių telefonų ir pan.) apjungimui [1.]. Išteklių telkimas. Debesis turi turėti didelį ir lankstų resursų telkinį, kad atitiktų naudotojų poreikius. Programų vykdymui reikia resursų, o resursai turi būti paskirstyti ar priskirti efektyviai optimaliam veikimui. Resursai gali būti fiziškai skirtingose geografinėse vietose ir priskirti kaip virtualūs skaičiavimų komponentai, kai prireikia. Pagal standartus debesies klientas nežino, kur yra tiksli vieta, bet gali specifikuoti vietą aukštesniame abstrakcijos lygmenyje, pavyzdžiui, šalį, valstiją, duomenų centrą [1.]. Staigus lankstumas. Ši savybė rodo debesies galimybę plėsti arba mažinti priskirtus resursus greitai ir efektyviai. Priskyrimas turi būti atliekamas automatiškai ir vartotojui atrodyti kaip didelis dinaminių resursų telkinys [1.]. Išmatuojamos paslaugos. Dėl į paslaugas orientuotos debesų kompiuterijos savybės kliento naudojamų resursų kiekis gali būti dinamiškai ir automatiškai priskirtas bei stebimas. Klientui pateikiama sąskaita pagal išmatuotą resursų panaudojimą [1.]. 1.3. Debesų kompiuterijos paslaugos NIST išskiria tris „debesų kompiuterijos“ paslaugų formas: infrastruktūrą, platformas, programinę įrangą. Kitaip šios trys kategorijos apibūdinamos kaip IaaS (angl. Infrastructure as a service) – infrastruktūra kaip paslauga, PaaS (angl. platform as a service) – platforma kaip paslauga ir SaaS (angl. software as a service) – programinė įranga kaip paslauga [2., 4.]. IaaS – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OS ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. Verslininkas moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: Amazon EC2 (Elastic Computer Cloud), Amazon S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), Google Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt. [2., 4.]. PaaS – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo Microsoft parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQLServer ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, Windows Azure ir kt. [2., 4.]. SaaS – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas (pvz., Microsoft Office 365), inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos (pvz., Microsoft Dynamics 365), el. pašto paslaugos (pvz., GMail) ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, Google Gmail, Zoho Office“ ir kt. [2., 4.]. 1.4. Debesų kompiuterijos realizavimo modeliai Angliškoje Vikipedijos versijoje (Wikipedia) yra išskiriami trys pagrindiniai debesų kompiuterijos realizavimo modeliai: privatus debesis (angl. private cloud), kurį valdo arba nuomojasi pati įmonė; viešasis debesis (angl. public cloud), kuris prieinamas visuomenei ir turi megamastelio infrastruktūrą ir hibridinis debesis (angl. hybrid cloud), kuris apjungia du ar daugiau debesų [1., 4.]. Privataus debesies, dar vadinamo vidinio arba IntraCloud, tiekėjai ir vartotojai priklauso tai pačiai organizacijai. Tokio debesies infrastruktūra veikia išskirtinai vienai įmonei ir gali būti valdoma pačios įmonės arba trečios šalies. Daugeliu atveju privataus debesies kūrimas reiškia esamos infrastruktūros reorganizaciją, pridedant virtualizaciją ir debesies sąsajas. Tai leidžia vartotojams sąveikauti su lokaliu duomenų centru, panaudojant tarsi viešo debesies savybes, savitarnos sąsajas, privilegijuotą prieigą prie virtualių serverių, mokėjimą pagal naudojimą. Privataus debesies naudojimo pagrindinė priežastis yra saugumas, nes privačiame debesyje duomenų kontrolė lieka vartotojams arba jų įmonei. Privatus debesis kuriamas išskirtinai vieno kliento naudojimui, suteikiant pilną duomenų, saugumo ir paslaugų kokybės kontrolę. Taigi jautri informacija lengviau tampa apsaugota arba laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų. Privatus debesis kuriamas ir valdomas pačios įmonės IT skyriaus arba debesų tiekėjo. Taigi privatus debesis atvaizduoja tokį modelį, kai profesionali įmonė, dažniausiai didelė korporacija, turinti filialus skirtingose vietose, siūlo savo vidiniams vartotojams debesų paslaugas tinkle, apsaugotame ugniasiene [4.]. Privačių debesų kritikai teigia, kad įmonės vis tiek turi daug investuoti, debesis kurti bei palaikyti, o ekonominio modelio nėra, iš to nepakankama nauda. Vis dėlto privatus debesis yra labai svarbus modelis pačioje debesų kompiuterijoje kaip IT modelio adaptavime, nes be tokių didelių įmonių debesų kompiuterija netaps svarbia skaičiavimo ir IT paradigma. Privatus debesis yra tarsi tarpinis žingsnis link platesnio IT paslaugų naudojimo viešuose debesyse. Kadangi viešų debesų infrastruktūra, valstybinis reguliavimas, vartotojų požiūris gerėja, tai vis daugiau IT programų bus pradžioje siūlomos kaip paslaugos privataus debesies aplinkoje, o paskui numigruotos į viešus debesis [4.]. Viešas debesis, dar vadinamas išoriniu, pasižymi tuo, kad debesų tiekėjas ir vartotojas priklauso skirtingoms organizacijoms. Tokio debesies infrastruktūra yra prieinama visuomenei arba didelei verslo grupei ir priklauso organizacijai, kuri parduoda debesų paslaugas. Visuomenė – tai atskiri vartotojai arba korporacijos. Skirtingų klientų programos yra kartu debesies serveriuose, saugojimo sistemose ir tinkluose. Tiekėjų debesis prieinamas viešai ir dažniausiai yra siūlomas savitarnos žiniatinklio puslapis, kurio vartotojai gali nurodyti paslaugų tipus. Už paslaugas sumokama pagal resursus, kurie naudojami atitinkamą laikotarpį. Viešas debesis atitinka tokį paslaugų teikimo modelį, kai teikėjas savo kintamo mastelio IT resursus (CPU, saugyklos) arba programinę įrangą padaro prieinamus viešai internete [1., 4.]. Šiuo metu yra daug viešų debesų paslaugų tiekėjų, kurie siūlo skirtingo tipo paslaugas nuo IaaS iki specialių AaaS (angl. Application as a Service). Žymiausi yra Amazon EC2, Force.com ir Google App Engine. Viešas debesies modelis yra plačiai naudojamas, nes dideli debesų pardavėjai aprūpino savo infrastruktūrą dideliais duomenų centrais, leisdami vartotojams laisvai didinti ir mažinti nuomojamų resursų kiekį, kurie nebrangūs bei kuriems reikia mažai valdymo [4.]. Nors viešas debesis siūlo aiškų, mažiau infrastruktūrinį modelį galutiniam IT paslaugų vartotojui bei domina mokslo bendruomenę, daugumai IT paslaugų, pavyzdžiui, verslo programų profesionalioje aplinkoje (draudimo programos, sveikatos sistemos administravimas, bankų klientų sąskaitų tvarkymas), viešas debesis nėra tinkamas. Kol kas duomenų saugumo, bendro valdymo, teisinių reguliavimų atitikimo, patikimumo niuansai trukdo perkelti tokias programas iš kontroliuojamos aplinkos [4.]. Hibridinis debesis. Privatus ir viešas debesis atspindi du priešingus modelius nuosavybės ir dalinamų resursų efektyvumo prasme, ir kiekvienas iš jų turi taikymą pagal paslaugų pobūdį bei klientus, į kuriuos orientuojasi. Bet yra dar vienas debesų kompiuterijos diegimo modelis, kuris apjungia privataus ir viešo debesų savybes, ir jis populiarėja. Privataus debesies paslaugos veikia, naudodamos organizacijos resursus, bet kai kurie kūrėjai bando realizuoti sąsajas, naudodami tą pačią technologiją kaip ir viešam debesiui. Viešuose debesyse prieinamus įrankius norima padaryti tinkamus naudojimui ir privačiame debesyje, o taip pat programas, kurios buvo kurtos privačiam debesiui, vėliau taikyti ir viešuose debesyse. Jei viešo ir privataus debesų scenarijai gali būti taikomi kartu, tai debesis vadinamas hibridiniu. Tokio debesies infrastruktūra yra kompozicija iš dviejų ar daugiau debesų (viešų, privačių, bendruomenės), kurie lieka atskiromis esybėmis, bet yra susieti technologija, kuri įgalina duomenų ir programų perkėlimą [1., 4.]. Esant hibridiniam debesiui, tam tikras funkcionalumas arba darbai, esant apkrovimo smailėms, perduodami viešam debesiui, o įprastas veikimas remiasi privačiais resursais. Saugumo sumetimais tik neesminės funkcijos ar duomenys gali būti perduoti viešam debesiui, o svarbiausi duomenys ir programos turi likti už ugniasienės. Hibridinė debesų aplinka apjungia viešo ir privatus debesų modelius ir iliustruoja kaip sudėtinga paskirstyti programas tarp privačių ir viešų debesų. Hibridinis modelis yra tada, kai organizacija teikia debesų paslaugas ir valdo kai kuriuos resursus vietoje, o kai kuriuos teikia išoriškai. Pavyzdžiui, įmonė gali saugoti klientų duomenis savo duomenų centre, bet tuo pačiu turi viešą debesų paslaugą kaip Amazon EC2, kuri teikia skaičiavimo paslaugą pagal vartotojo poreikį, kai reikalingas duomenų apdorojimas. Kitas hibridinio debesies pavyzdys, kai IT įmonė negali pasirūpinti blogiausia galima situacija (nukentėtų ekonomiškai), o tiesiog panaudoja viešą debesį taip, kad, esant perpildymui verslo kilimo ar tiesiog sezoninio apkrovimo smailės metu, būtų galima perkelti nekritinius elementus dinamiškai. Perkėlimo scenarijai gali būti skirtingi, pavyzdžiui, scenarijuje „sek saulę“ (angl. Follow-the-sun) darbai perkeliami pasaulyje pagal laiko zonas. Architektūriniu požiūriu hibridinis debesis gali būti laikomas privačiu debesimi, praplečiančiu savo ribas į trečios šalies debesų aplinką, pavyzdžiui, viešą debesį, kad gautų papildomus, bet ne esminius/pagrindinius, resursus saugiu būdu pagal poreikį [4.]. Debesų paslaugų adaptavimas yra nuoseklus procesas, nes reikia migravimo kelio šiandieninių IT programų, kurios būtų teikiamos kaip paslaugos viešuose debesyse pagal panaudos modelį, perkėlimui. Taigi hibridinis diegimo modelis yra šiuo metu vyraujantis. Didelės įmonės nemažai investuoja ar yra investavusios, kad teiktų resursus vietoje, bet tuo pačiu reikia patiems kontroliuoti jautrią informaciją, laikantis duomenų apsaugos įstatymo ar pan. Hibridinis modelis leidžia naudoti debesų kompiuteriją, nes įmonė valdo vidinį debesį, kuris nematomai susijęs su viešu, kuriame mokama pagal panaudojimą. Kad hibridinis modelis gerai veiktų, reikalinga virtualizacija, nematomas darbo krūvio mobilumas, dinaminis debesies resursų paskirstymas ir aiški vartotojo patirtis [4.]. IŠVADOS Išnagrinėjus keletą informacijos šaltinių buvo išsiaiškinta, kad debesų kompiuterija – tai didelės apimties ir įvairovės aparatinės ir programinės įrangos visuma tiekiama kaip paslauga per kompiuterinius tinklus, dažniausiai internetu, ir reikalaujanti minimalaus naudotojo įsikišimo. Debesų kompiuterijos paslaugų tiekimo modelis yra panašius į komunalinių paslaugų, tokių kaip, elektra ar vandentiekis tiekimo modelį. Remiantis išnagrinėtais informacijos šaltiniais galima daryti tokias išvadas: 1. Debesų kompiuterija pasižymi penkiomis esminėmis charakteristikomis: savitarna pagal poreikį, plačia tinklo prieiga, išteklių telkimu, staigiu lankstumu ir išmatuojamomis paslaugomis. 2. Debesų kompiuterija naudotojams leidžia naudotis trimis esminėmis paslaugomis: IaaS (angl. Infrastructure as a service) – infrastruktūra kaip paslauga, PaaS (angl. platform as a service) – platforma kaip paslauga ir SaaS (angl. software as a service) – programinė įranga kaip paslauga. 3. Yra išskiriami trys pagrindiniai debesų kompiuterijos realizavimo modeliai: privatus debesis (angl. private cloud), kurį valdo arba nuomojasi pati įmonė; viešasis debesis (angl. public cloud), kuris prieinamas visuomenei, turi megamastelio infrastruktūrą ir dažnai būna nemokamas; ir hibridinis debesis (angl. hybrid cloud), kuris apjungia du ar daugiau skirtingus debesų realizavimo modelius. LITERATŪRA 1. Brilingaitė Agnė, Kybartas Rimantas. Programavimas debesų kompiuterijos (cloud computing) aplinkoje. VU Matematijos ir informatikos fakultetas. Vilnius, 2011, p 223. ISBN 978-609-433-083-4. 2. Pečeliūnaitė Angelė. Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius. Informacijos mokslai, 2011, Nr. 55, p. 117–130. ISSN 1392-0561. 3. Debesų kompiuterija [interaktyvus]. Vikipedija [žiūrėta 2018-12-31]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!