Dažymo medžiagos

15. DAŽYMO MEDŽIAGOS Dažais vadinamos tokios medžiagos ir mišiniai, kurie užtepami plonu sluoksniu ant įvairių konstrukcijų (medinių, metalinių, beto­ninių, tinkuotų) paviršiaus. Toks sluoksnis palaipsniui sukietėja ir tampa kieta, stipriai su pagrindu sukibusia plėvele. Paviršiai dažo­mi, siekiant išgauti tam tikrą dekoratyvinį efektą, apsaugoti staty­bines detales, konstrukcijas ir pastatų dalis nuo korozijos (atmosfe­rinių veiksnių, drėgmės, agresyvių dujų, skysčių, garų ir pan.) ir pagerinti kai kurių patalpų (ligoninių, mokyklų, maisto produktų parduotuvių, sanmazgų ir kt.) sanitarines-higienines sąlygas. Atitin­kamai parinkus dažus, gaunamas dvejopas arba net keleriopas efek­tas. Pavyzdžiui, aliejiniais dažais nudažytos plieninės konstrukcijos nerūdija ir yra gražesnės. Dažymo medžiagų grupei priskiriamos tokios medžiagos ir miši­niai: gruntai ir glaistai, kuriais paviršius išlyginamas arba sutanki­namas; rišančios (klijinės) medžiagos spalvotiems milteliams surišti ir kietai plėvelei sudaryti (klijai, pokostai, lakai ir kt.); pigmentai (dar vadinami sausais dažais) — spalvoti milteliai dažų plėvelei nu­spalvinti; dažai — pastos arba tirštų skysčių pavidalo mišiniai, ku­riais dažomi paviršiai. Sukietėjant (dažnai sakoma „išdžiūstant") dažų sluoksneliui, susidaro reikiamos spalvos danga; lakai (skys­čiai), kurių sukietėjęs sluoksnelis sudaro kietą, blizgančią, dažniau­siai skaidrią plėvelę. Lakai vartojami paviršiams lakuoti ir kaip rišančioji medžiaga — dažams gaminti; pagalbinės medžiagos: tir­pikliai, skiedikliai (vartojami dažams ir lakams suskystinti); nuplo­vimo medžiagos (seniems dažams nuplauti); priedai dažams atpigin­ti arba jų kokybei pagerinti, medžiagos paviršiams šlifuoti ir kt. § t. RIŠANCIOSIOS MEDŽIAGOS Rišančiosios medžiagos (kartais dar vadinamos — plėvėdariais) yra pagrindinis dažų ir lakų komponentas. Jos suriša pigmento dale­les tarpusavyje ir su paviršiumi. Nuo rišančiųjų medžiagų kokybės daugiausia priklauso dažų arba lakų konsistencija, jų kietėjimo grei­tis, sukietėjusio dažų sluoksnio blizgesys, kietumas ir patvarumas.Vartojamos šios rišančiosios medžiagos: neorganinės rišančiosios medžiagos (kalkės, skystasis stiklas ir cementas); gyvulinės ir auga­linės kilmės klijai (kaišų, kaulų ir kazeininiai klijai, dekstrinas ir kleisteriai); dirbtiniai klijai (karboksimetilceliuliozė ir metilceliulio-zė); polimerinės klijinės medžiagos; pokostai — modifikuoti augali­niai aliejai; emulsijos — pagamintos iš aliejų (pokostų), vandens ir emulgatorių; gamtinės (natūraliosios) dervos (kanifolis, šelakas ir kt.). Klijai Kaišų klijai (dažymo darbų klijai) yra odų apdirbimo atliekų virinimo produktas. Gautas tirpalas tirštinamas ir išdžiovinamas. Kai­šų klijai būna nuo šviesiai gelsvos iki tamsiai rudos spalvos plyte­lių, gabaliukų (susmulkinti) ir žvynelių pavidalo. Visų rūšių kieti kaišų klijai turi išbrinkti vandenyje per 24 h. Kaišų klijai turi būti nesupeliję, turi neskleisti puvėsių kvapo. Pervežant ir laikant reikia saugoti juos nuo drėgmės. Kaulų klijai (stalių klijai) gaminami iš gyvulių kaulų, pašalinus iš jų riebalus. Sie klijai tiekiami plytelėmis, grūdeliais ir drebu­čiais. Klijinis tirpalas (klijiniams dažams, stalių darbams) pagami­namas taip: plytelės arba susmulkinti klijai iš anksto (prieš parą) užmerkiami šiltame vandenyje, o po to ant lėtos ugnies (kad nepri­sviltų, nes tada netenka klijingumo) verdami garo arba vandens vonioje. Kazeininiai klijai išleidžiami miltelių pavidalo, kuriuos sudaro kazeino milteliai, gesintos (hidratinės) kalkės, mineralinės druskos (natrio fluoridas, soda, vario kuparosas ir kt.) ir žibalas. Milteliai turi būti neapipeliję. Be to, jie turi neskleisti puvėsių kvapo. Kazei­niniai klijai tiekiami taroje ir laikomi sausose patalpose (ne aukš­tesnėje kaip +30 °C temperatūroje). Miltelių pavidalo kazeininiai klijai užmaišomi vandeniu ir maždaug per 1 h (ištirpus kazeinui) susidaro klijinis tirpalas. Sukietėję kazeininiai klijai yra stiprūs, atsparūs vandeniui. Jie vartojami kazeininiams dažams, glaistui ir stalių darbuose. Dekstrinas gaminamas iš krakmolo, veikiant jį rūgštimis arba kaitinant 150—200 °C temperatūroje. Jis būna baltos arba geltonos spalvos. Baltas dekstrinas praskysta šaltame vandenyje, o gelto­nas— pilnai ištirpsta kaitinant; atšąlant susidaro želatininė masė. Dekstrinas vartojamas klijiniams dažams, gruntui, glaistui gaminti ir apmušalams priklijuoti. Augaliniai klijai — kleisteris gaminamas iš kvietinių, ruginių ir kt. miltų. Gaminant kleisterj, miltai užplikomi karštu vandeniu. Au­galiniais klijais klijuojami apmušalai. Karboksimetilceliuliozė (KMC) yra medienos celiuliozės chemi­nio apdirbimo produktas. Ji yra gelsvos spalvos, sunkiai pūva, van­denyje išbrinksta ir ištirpsta. Sie klijai paprastai vartojami apmu­šalams priklijuoti ir klijiniams dažams gaminti. Iš karboksimetilce-liuliozės klijiniai dažai gaminami pagal tą pačią technologiją, kaipir vartojant gyvulinius klijus. Metilceliuliozė nuo karboksimetilceliu-liozės skiriasi tiktai didesniu atsparumu rūgštims ir šarmams. Polimeriniai klijai gali būti emulsijų, vandeninių ir spiritinių tir­palų pavidalo. Sintetiniams klijams gaminti dažniausiai vartojamas polivinilacetatas. Polivinilacetatiniai klijai vartojami apmušalams priklijuoti, glaistui gaminti ir kt. Pokostai ™ Pokostai vartojami kaip rišančioji medžiaga aliejiniams dažams ', kai kuriems lakams, glaistams ir gruntui gaminti. Svarbiausi pokos­tų kokybės rodikliai yra šie: spalva, konsistencija, nuosėdų kiekis, išdžiūvimo (sukietėjimo) trukmė, sukietėjusiu sluoksnelio kietumas, elastingumas, tankumas ir patvarumas. Baltiems ir šviesiems dažams vartojamas šviesus pokostas. Nuo pokosto konsistencijos priklauso dažų kokybė: kai pokostas per tirštas, dažus sunku užtepti plonu, vienodo storio sluoksniu, o kai pokostas nerišlus, tuomet dažai nute­ka nuo vertikalių ir pasvirusių paviršių. Aliejiniai dažai turi greitai kietėti, o sukietėjęs jų sluoksnelis turi būti kietas, netrapus, tankus ir patvarus. Pokostai skirstomi į tris grupes: natūralius, pusiau na­tūralius ir dirbtinius. Natūraliuoju pokostu vadinamas skystis, kuris gaunamas, specia­liai apdirbant (pavyzdžiui, kaitinant) augalinius aliejus (sėmenų, kanapių, saulėgrąžų ir kt.). Atsižvelgiant j apdirbimo režimą, natū­ralusis pokostas gaminamas polimerizuoįas ir oksiduotas. Polimeri-zuotas sėmenų pokostas gaunamas, įkaitinus aliejų iki 275 °C ir pridėjus mangano-švino-kobalto sikatyvo 2. Oksiduotas pokostas gau­namas, pučiant orą per įkaitintą iki 160 °C aliejų ir pridedant į jj sikatyvo. Sikatyvas (dažniausiai tamsios spalvos skystis) pagreitina pokosto džiūvimą (kietėjimą). Natūraliojo pokosto sluoksnelis (užtep­tas ant kokio nors paviršiaus) ore sukietėja (oksiduojantis ir vyks­tant polimerizacijai) palyginus greit (per 12—24 h), ir gaunama kieta, elastinga, vandeniui nelaidi ir labai atspari atmosferiniams veiksniams plėvelė. Geriausias pokostas yra iš sėmenų aliejaus. Iš kanapių aliejaus — šiek tiek blogesnės kokybės. Be to, jis būna tamsios spalvos. Iš sau­lėgrąžų aliejaus pagamintas pokostas yra šviesus, lėčiau kietėja ir ne toks atsparus vandeniui. Kadangi natūralusis pokostas gaminamas iš brangių ir deficitinių augalinių aliejų, tai iš jo pagaminti aliejiniai dažai vartojami ribo­tai: I klasės pastatų skardiniam stogui, I ir II klasės pastatų meta­liniams langų rišiniams dažyti, metalinėms konstrukcijoms grun­tuoti, langų išoriniams mediniams rišiniams dažyti. Be to, jis vartojamas langų glaistui ir tirštiems trintiems dažams gaminti. Ne-rekomenduojama jj vartoti labai drėgnoms patalpoms ir ne visaf^ sukietėjusiam tinkui bei betonui dažyti. Pusiau natūralūs pokostai gaunami, kaitinant arba oksiduojant aliejus, kurie iki reikiamos konsistencijos suskystinami organiniais skiedikliais (skiediklių dedama ne daugiau kaip 45%). Sukietėjęs pusiau natūralaus pokosto sluoksnelis, palyginus su natūralių pokostų sluoksneliu, yra plonesnis, kietesnis, labiau blizga ir gana atsparus vandeniui. Tačiau jis greičiau netenka elastingumo ir todėl mažiau tveria. Dažniausiai vartojami šie pusiau natūralūs pokostai: polimeri-zuotas pokostas MMC3, gautas tirštinant sėmenų arba kanapių alie­jų kaitinimo būdu; oksolis — sėmenų arba kanapių aliejaus oksida­vimo produktas; „oksolis-mišinys", kuris nuo oksolio skiriasi tuo, kad, be sėmenų arba kanapių aliejaus, jame yra iki 30% pusiau išdžiūs-tančio saulėgrąžų aliejaus. Pusiau natūralūs pokostai vartojami I ir II klasės pastatams tais atvejais, kai neleidžiama vartoti natūraliojo pokosto (pavyz­džiui, gruntuoti, glaistyti ir dažyti tinką). Tirštiems aliejiniams dažams gaminti pusiau natūralūs pokostai nevartojami, nes organiniai tirpikliai greitai garuoja ir mišinys su­tirštėja. Dirbtiniuose (sintetiniuose) pokostuose natūraliųjų aliejų yra la­bai mažai (iki 35%) arba jų iš viso nėra. Pastarieji pokostai ne tiek paplitę. Šiai grupei priskiriami tokie pokostai: druskų pokostas (karbonolis) — tai organinių rūgščių aliuminio-kalcio druskų tirpa­las uaitspirite. Jis vartojamas tik vidaus darbams (medienai, meta­lui ir tinkui dažyti); gliftalinis pokostas — gliftalio tirpalas organi­niuose tirpikliuose, kuriuose yra iki 35% augalinių aliejų. Sis pokostas gana atsparus atmosferiniams veiksniams; polidieninis po­kostas — tai produktas, gaunamas iš butadieninio kaučiuko gamybos atliekų. Sis pokostas šviesus, išdžiūvęs sudaro ploną, stiprią, bliz­gančią, tačiau atmosferiniams veiksniams nepakankamai atsparią plėvelę. Jis vartojamas vidaus darbams. Į šį pokostą įmaišoma iki 25% oksolio; sintolinis pokostas yra oksiduoto žibalo ir tirpiklio mi­šinys. Jis turi aštrų kvapą, todėl nudažytas patalpas galima apgy­vendinti tiktai po to, kai kvapas išnyksta. Nudažomos vidaus metali­nės, medžio (išskyrus grindis) ir tinkuotos konstrukcijos, jei jų neveiks drėgmė; skalūnų pokostas gaminamas iš skalūnų alyvų oksi­davimo produktų, kurie ištirpinti organiniuose tirpikliuose. Jis yra nemalonaus aštraus kvapo; plėvelė nelabai atspari tirpikliams. To­dėl šio pokosto negalima vartoti grindims ir buitiniams reikmenims dažyti. Dirbtiniai pokostai yra pigesni už natūraliuosius ir pusiau natūra­lius. Todėl jie vartojami aliejiniams dažams praskiesti iki dažymo konsistencijos ir vidaus darbams.Emulsijos AV ir VA Pastaraisiais metais įvairiems dažams gaminti vis dažniau var­tojamos emulsijos, kaip rišančiosios medžiagos ir skiedikliai. Varto­jant emulsijas, sutaupoma deficitinių rišančiųjų medžiagų. Bet kuri emulsija yra sudaryta iš dviejų nesimaišančių skysčių. Tada vienas skystis, kuris yra suskaidytas į labai mažas daleles, yra suspensijos būklėje kitame skystyje. Vadinasi, emulsijoje yra dvi fazės: išorinė ir vidinė. Aliejinės emulsijos būna dviejų tipų: AV — pokostas (alie­jus) vandenyje (šiuo atveju išorinė fazė yra vanduo) ir VA — van­duo pokoste (išorinė fazė — pokostas). Pirmojo tipo emulsiją galima suskystinti vandeniu ir ja galima dažyti drėgnus paviršius, o antrojo tipo emulsiją galima praskiesti pokostu, uaitspiritu, terpentinu; pas­tarąja emulsija drėgnų paviršių dažyti negalima. Emulsijos gaminamos iš vandens, pokosto, emulsiklio, kuris pa­deda skaidyti vidinę fazę (pavyzdžiui, muilas) ir stabilizatorių, kurių dedama, kad emulsija nesisluoksniuotų. Emulsija AV vartojama patalpų viduje mediniams ir tinkuotiems paviršiams dažyti, o emulsija VA — mišiniams, skirtiems gruntavi­mui, glaistymui ir tirštiems aliejiniams dažams praskiesti. Pastaruoju metu dažams gaminti vis daugiau vartojamos poli­merinių medžiagų emulsijos: polivinilacetatinės, stirolbutadieninės, gliftalinės ir akrilatinės. Lakai ir politūros Lakai — tai dervų ir preparuotų augalinių aliejų tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose. Lakai vartojami kaip apdailos medžiaga paviršiams lakuoti ir kaip rišančioji, plėvelę sudaranti medžiaga emaliniams dažams gaminti. Nulakavus (nudažius) paviršių, tirpik­lis išgaruoja ir susidaro blizganti lako plėvelė. Paprastai lakuoja­mos gražaus rašto medžiagos, pavyzdžiui mediena; kartais lakuoja­mi ir įvairiais dažais nudažyti paviršiai. Lakai skirstomi į bealiejus, aliejinius dervų (polimerų), bitu­minius, asfaltinius, spiritinius ir celiuliozinius. Bealiejai sintetiniai lakai ■— tai sintetinių polimerų tirpalai orga­niniuose tirpikliuose. Cia pateiksime dažniausiai vartojamus bealie­jus lakus. Parketinis lakas MH-26 gaminamas iš šlapalo-formaldehido poli­mero. Prieš pat vartojant parketinis Jakas sumaišomas su rūgštiniu kietikliu, be kurio plėvelė nekietėja. Šiuo laku lakuojamos naujos ir eksploatuotos parketinės, lentų ir medienos drožlių grindys. Jis su­daro labai kietas, bespalves, skaidrias, atsparias šilumai, vandeniui ir nedilias plėveles. Dažant turi būti gerai vėdinamos patalpos, o darbininkai turi būti su respiratoriais. Polieteriniai lakai (113 markės) sudaro netirpias, kietas, stiprias, atsparias šviesai ir šilumai plėveles. Kadangi jų plėvelės nesusi­traukia, tai jais galima lakuoti vienu nustatyto storio sluoksniu ir paviršių nereikia prieš tai gruntuoti. Jais dažniausiai lakuojami bal­dai. Polieterinių lakų komponentai į gamybą tiekiami hermetiškojetaroje: atskirai lako pusfabrikačiai (rišančioji medžiaga ir plastifi-katorius), atskirai greitikliai ir kietikliai. Epoksidinis lakas yra epoksidinio polimero skiedinys, į kurį įdėta truputis karbamido arba rezolinio fenolio-formaldehido polimero ir kietiklio. Plėvelės labai kietos, atsparios atmosferos poveikiui ir van­deniui, pasižymi gera adhezija. Aliejiniai dervų lakai — tai gamtinių dervų arba sintetinių poli­merų, modifikuotų augaliniais aliejais, tirpalai organiniuose tirpik­liuose. Pagal panaudojimą jie skirstomi j lakus paprastiems apdailos darbams (baldams, statybinėms detalėms ir aliejinėms dangoms la­kuoti), lakus aukštesnės kokybės darbams ir specialius lakus. Paprastiems apdailos darbams vartojami aliejiniai dervų lakai Nr. 4c, Nr. 4T (vidaus darbams), Nr. 5c ir Nr. 5T (vidaus ir išorės darbams), Nr. 6c ir Nr. 6T (išorės darbams) ir kt. Alkilfenoliniai lakai vartojami aukštesnės kokybės darbams. Jie greitai kietėja, atsparūs atmosferiniams veiksniams, aliejams, van­deniui, rūgštims ir šarmams. Alkilfenoliniai lakai, žiūrint jų sudėties, vartojami pastatų išorinėms medinėms detalėms lakuoti, grindims ir kaip rišančioji medžiaga dažams, kuriais dažomi stogai, metalinės konstrukcijos ir kt. Specialių lakų grupei priskiriami dekoratyvinis lakas Nr. 331 (vidaus darbams, kristalinei faktūrai išgauti), šviesūs lakai Nr. 321 ir 9—627 karštiems paviršiams lakuoti, glaistiniai lakai Nr. 74 ir 75 I metalinių paviršių glaistui ir kt. Bituminiai ir asfaltiniai lakai — tai bitumų, asfaltų ir augalinių aliejų tirpalai organiniuose tirpikliuose (benzine arba benzole). Sie lakai būna juodos arba rudos spalvos; jie atsparūs rūgštims ir šar­mams. Bituminiai ir asfaltiniai lakai vartojami antikorozinei metalų dangai, krosnims, dujinėms virykloms dažyti, hidroizoliacijai bei ga­ro izoliaciniam sluoksniui. Juodųjų lakų grupei priskiriamas ir akmens anglių lakas, kuris dar vadinamas dervų (Kuzbaso) laku. Jis gaminamas, ištirpinant akmens anglių pikį solvente. Sukietėjęs akmens anglių lako sluoks­nelis yra aukštos kokybės: nelaidus vandeniui, atsparus rūgštims, nesutrūkinėja, gerai sukimba su paviršiumi, blizga. Tačiau jis nela­bai patvarus, staigiai kintant temperatūrai. Sis lakas vartojamas an­tikorozinei metalinių konstrukcijų (vidinių, požeminių ir povandeni­nių) dangai. Kartais jis vartojamas su aliuminio miltelių priedu. Spiritiniai lakai ir politūros. Spiritiniai lakai yra gamtinių dervų ir dirbtinių polimerų tirpalai spirite. Jie gaminami bespalviai ir spal­voti ir vartojami baldams, durims ir kitokioms medinėms bei metali­nėms konstrukcijoms dažyti (patalpų viduje). Kiek plačiau varto­jamas spiritinis šelako4 lakas Nr. 7. Jis sukietėja per 1—2 h ir sudaro kietą, blizgančią ir gerai nupoliruojamą dangą. Sis lakas vartojamas drėgmės neveikiamų medinių konstrukcijų ypač aukštos kokybės apdailai. Nulakuoti paviršiai poliruojami šelako politūra.Spiritinės šelako politūros* nuo lako skiriasi mažesne tirpalo koncentracija. Politūros vartojamos mediniams gaminiams ir spiri­tiniais arba aliejiniais dažais nudažytiems paviršiams poliruoti. Celiuliozinių lakų grupei priskiriami nitrogliftaliniai, nitroceliu-lioziniai, etilceliulioziniai ir kt. lakai. Nitrogliftaliniai lakai vartojami mediniams paviršiams lakuoti (mokyklose, ligoninėse ir kt.). Išorės darbams juos vartoti nereko­menduojama. Nitroceliulioziniai ir etilceliulioziniai lakai yra eterio celiuliozinių dervų tirpalai organiniuose tirpikliuose. Nitroceliuliozinis lakas būna geltonos arba rudos spalvos, o etilceliuliozinis— bespalvis. Pirmasis vartojamas mediniams dirbiniams lakuoti, o antrasis — nudažytiems ir nenudažytiems, o taip pat mediniams dirbiniams lakuoti. Dėl pa­vojingumo gaisrui ir toksiškumo, jais galima dažyti tik gerai vėdi­namose patalpose, prisilaikant priešgaisrinių taisyklių. § 2. PIGMENTAI IR UŽPILDAI Pigmentai — tai smulkūs, netirpūs vandenyje ir organiniuose tir­pikliuose (pokoste, spirite, terpentine ir kt.) spalvoti milteliai, kurie dažnai dar vadinami sausais dažais. Pigmentai sumaišomi arba sutrinami dažų trintuve su rišančiosiomis medžiagomis ir tokiu būdu gaunami įvairūs dažai. Nuo pigmentų kokybės priklauso ne tik dažų spalva, bet ir sukietėjusiu dažų sluoksnio patvarumas. Pigmentai skirstomi į neorganinius ir organinius. Statyboje daž­niausiai vartojami neorganiniai pigmentai, nes jie atsparesni atmo­sferiniams veiksniams, šviesai, rūgštims, šarmams ir kitokioms me­džiagoms. Statyboje taip pat vartojami ir atsparūs šviesai organinės kilmės pigmentai. Tokie pigmentai gaminami iš anilino, naftalino, antraceno ir kitų angliavandenilių. Sie organiniai pigmentai pasižy­mi spalvos intensyvumu ir spalvos grynumu. Paprastai jie vartoja­mi klijiniams dažams. Daugumos neorganinių pigmenų sudėtyje yra metalų druskų arba oksidų, o atskirais atvejais juos sudaro tik metalų oksidai arba drus­kos. Pavyzdžiui, baltos spalvos pigmentas — cinko baltieji — yra cin­ko oksido (ZnO) milteliai. Pagal kilmę pigmentai dar skirstomi j gamtinius (natūraliuo­sius) ir dirbtinius. Gamtiniai pigmentai (pavyzdžiui, geležies surikas, mumija, ochra ir kt.) gaunami, apdirbant nesudėtingu mechaniniu būdu (smulki­nant, sijojant) uolienas, kuriose yra geležies oksidų. Dirbtiniai pig­mentai (pavyzdžiui, baltieji pigmentai, kronai ir kt.) gaminami gamyklose, dažniausiai gana sudėtingu cheminiu būdu. Kartais var­tojami ir metalų arba jų lydinių milteliai (aliuminio, bronzos mil­teliai).Į dirbtinius intensyvios spalvos pigmentus paprastai įmaišoma* baltos spalvos užpildų. Išoriniams ir kitokiems svarbiems darbams geriausiu užpildu yra sunkiojo špato (BaSO4) arba talko milteliai. Vidaus darbams vartojami pigesni užpildai: kreidos, klinčių, gipso milteliai; išorės darbams tokius užpildus vartoti nepatariama, nes dažai būna nepakankamai atsparūs atmosferiniams veiksniams. De­dant užpildų, mažiau suvartojama pigmentų. Pigmentų kokybę, o tuo pačiu ir jų panaudojimo galimybes nule­mia tokios jų savybės. Atsparumas šviesai — tai pigmento savybė nekeisti spalvos, vei­kiant saulės šviesai. Atsparumas cheminiams veiksniams — pigmentų patvarumas rūgš­tinėje arba šarminėje aplinkoje. Atsparumas atmosferiniams veiksniams — pigmento savybė atlai­kyti temperatūros pasikeitimą, šviesos, drėgmės, oro angliarūgštės ir kt. veiksnių įtaką. Atsparumas vandeniui — būtina pigmentų savybė. Jeigu pigmen­tai neatsparūs vandeniui, ant nudažyto paviršiaus gali atsirasti dė­mių, pasikeisti spalva. Antikorozinė savybė — tai pigmento savybė kartu su rišančiąją medžiaga sudaryti dangą, kuri patikimai apsaugotų plieno paviršių nuo rūdijimo. Smulkumas turi didelę įtaką pigmentų spalvos intensyvumui, dengiamumui ir dažų sluoksnio patvarumui. Kuo smulkesni pigmen­tai, tuo intensyvesnė jų spalva, geresnis dengiamumas (tik iki tam tikro laipsnio susmulkintų), o dažų sluoksnis — patvaresnis. Dengiamumas apibūdinamas pigmentų kiekiu, kuris reikalingas 1 m2 paviršiaus nudažyti. Spalvos intensyvumas — tai pigmento savybė perduoti savo spal­vą dažams, kuriuose yra ir kitų spalvų pigmentų. Atsparumas ugniai — tai pigmentų savybė atlaikyti aukštą tempe­ratūrą, nepakeičiant savybių. Imlumas aliejui apibūdinamas aliejaus kiekiu, kuris reikalingas dažų pastai pagaminti iš 100 g pigmentų. Kuo mažesnis imlumas aliejui, tuo patvaresnis dažų sluoksnelis. Tie pigmentai, kuriuose yra švino, vario ir arseno junginių, labai nuodingi ir dažant, ir eksploatacijos metu. Jie vartojami išimtiniais atvejais; dirbant su jais, reikia laikytis saugumo technikos taisyklių. Gamtiniai mineraliniai pigmentai Kreida — nenuodingas atsparus šviesai ir šarmams pigmentas, vartojamas klijiniams, emulsiniams dažams, gruntui ir glaistui ga­minti. Ochra — geltonos spalvos pigmentas, kurį sudaro molio milte­liai, nudažyti geležies oksidų (11—18%). Ochra vartojama visų rū­šių dažymo mišiniams.Geležies surikas — plytinės spalvos pigmentas, gaunamas susmul­kinant geležies rūdą. Jis atsparus šviesai, šarmams ir atmosferi­niams veiksniams, pigus, turi antikorozinių savybių. Vartojamas vidaus ir išorės darbams. Natūralioji mumija — raudonos spalvos, įvairių atspalvių pig­mentas, kurj sudaro molio milteliai, nudažyti geležies oksidų, kurių būna ne mažiau kaip 35%. Tai labai pigus, atsparus šarmams ir šviesai pigmentas. Natūralioji mumija vartojama medinėms ir tinkuo­toms konstrukcijoms dažyti. Grafitas ir mangano peroksidas (mangano rūdos milteliai) — juo­dos spalvos, nenuodingi, pigūs pigmentai, vartojami klijiniams, kal­kiniams ir kitokiems dažams bei spalvotiems skiediniams. Grafitas pasižymi ir antikorozinėmis savybėmis. Dirbtiniai mineraliniai pigmentai Titano baltieji (TiO2) —.atsparūs rūgštims, šarmams, šviesai, at­mosferiniams veiksniams milteliai. Vartojami vidaus ir išorės dar­bams, metaliniams ir tinkuotiems paviršiams dažyti. Cinko baltieji — balti cinko oksido milteliai. Gerai dengia, atspa­rūs šviesai, šarmams, tirpsta rūgštyse. Vartojami aliejiniams, ema­liniams ir kt. dažams. Švino baltieji — atsparūs šviesai ir atmosferiniams veiksniams, baltos spalvos, labai nuodingi milteliai. Vartojami mediniams ir me­taliniams paviršiams dažyti. Vidaus darbams nerekomenduojami. Litopono baltieji—tai cinko sulfido ir bario sulfato mišinys. At­sparūs šarmams, dalinai tirpsta rūgštyje, nepakankamai atsparūs šviesai ir atmosferiniams veiksniams. Vartojami vidaus darbams —■ mediniams ir tinkuotiems paviršiams dažyti. Cinko kronas — šviesiai geltonos ir citrininės spalvos pigmentas. Šarmams ir rūgštims neatsparus, nepakankamai atsparus šviesai. Vartojamas metalui dažyti (turi antikorozinių savybių). Švino surikas — raudonai oranžinės spalvos pigmentas, gauna­mas, kaitinant švino oksidą. Atsparus šarmams, gerai apsaugo plie­ną nuo korozijos, bet tirpsta rūgštyse ir yra nuodingas. Vartojamas antikorozinei metalo dangai. Ultramarinas — mėlynas pigmentas, vidutiniškai atsparus švie­sai ir šarmams, bet, veikiamas rūgščių, suirsta. Jis paprastai var­tojamas, norint suteikti atspalvį baltiems aliejiniams, klijiniams ir kalkiniams dažams. Mėlis (milori) — labai intensyvios mėlynos spalvos pigmentas. Atsparus atmosferiniams veiksniams, bet neatsparus šarmams; var­tojamas klijiniams ir aliejiniams dažams. Chromo oksidas — žalios spalvos, chemiškai intertiškas pigmen­tas. Vartojamas karštiems agregatams, cheminių gamyklų patalpoms ir kt. paviršiams dažyti. Suodžiai — tai beveik grynos anglies milteliai, gaunami, ne pil­nai sudegant organinėms medžiagoms. Gaminami anglies (liepsni-niai), alyvų (lempiniai) ir dujų suodžiai. Suodžiai yra labai lengvi,! atsparūs rūgštims ir šarmams, intensyvios juodos spalvos pigmen-i tai. Jie vartojami aliejiniams, emaliniams, klijiniams ir kalkiniams™ dažams. Metalui dažyti nevartojami (sukelia koroziją). Dažams gaminti vartojami ir metaliniai milteliai: aliuminio pud­ra— smulkūs aliuminio milteliai, vartojami išorinėms metalinėms konstrukcijoms dažyti; auksinė bronza — bronzos milteliai, varto­jami dekoravimo darbams. Dažniau vartojami organiniai pigmentai yra tokie: geltonasis pigmentas, oranžinis pigmentas, žaliasis pigmentas ir kt. § 3. DAŽAI Vandeniniai dažai Vandeniniais vadinami dažai, kurie skiedžiami vandeniu. Atsi­žvelgiant j rišančiąją medžiagą, vandeniniai dažai skirstomi į kli-jinius, kazeininius, kalkinius, silikatinius, cementinius ir polimerce-mentinius. Klijiniai yra vieni iš pigiausių dažų. Jie gaminami taip: pigmen­tai, sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens, sumaišomi su sudrėkinta kreida. Po to, maišant pilamas kaišų arba kaulų klijų tirpalas (10%) ir reikiamas kiekis vandens. Pagamintas mišinys vartojamas gyve­namųjų ir visuomeninių pastatų vidiniams tinkuotiems paviršiams dažyti (sausose patalpose). Kazeininiai dažai — tai milteliai, kurie prieš vartojant (1—2 h) sumaišomi su vandeniu (vandens temperatūra—15—20 °C) santy­kiu 1:1 (masės atžvilgiu). Vanduo pilamas palaipsniui, maišant mi­šinį. Sausi kazeininiai dažai sudaryti iš kazeino, šarmo, kalkių ir antiseptiko (fenolo). Kazeininiai dažai vartojami gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų vidaus apdailai, tinkuotiems fasadams ir mū­riniams bei betoniniams paviršiams dažyti. Kalkiniai dažai gaminami iš orinių arba hidraulinių kalkių. Iš hidraulinių kalkių dažus rekomenduojama gaminti tais atvejais, kai būtinas didesnis dažų sluoksnio mechaninis stiprumas ir atsparumas vandeniui (pirtyse, dušuose, skalbyklose). Dažų patvarumas padi­dinamas sūdomosios druskos tirpalo priedu. Pigmentai turi būti atsparūs šarmams. Kalkiniai dažai gaminami taip. Kalkių tešla' pra­skiedžiama nedideliu kiekiu vandens ir j ją supilamas druskos (10-čiai 1 dažų — 0,1 kg) tirpalas; po to, pastoviai maišant, dedami i sudrėkinti pigmentai ir pilama vandens iki reikiamos dažų konsis- į tencijos. Kalkiniai dažai yra labai pigūs; jie paprastai vartojami Į tinkuotiems fasadams ir įvairiems plytiniams, akmeniniams, beto- Į niniams ir tinkuotiems paviršiams dažyti. j Silikatiniai dažai gaminami iš šarmams atsparių pigmentų, už- ' pildų ir skystojo kalio stiklo. Silikatiniai dažai tiekiami taroje: skystasis stiklas — medinėse arba metalinėse statinėse, o sausas dažų mišinys (kurį sudaro talkas, malta kreida, pigmentas, cinko baltiejiir kitokie priedai6) — popieriniuose maišuose. Prieš vartojant sau­sas mišinys sumaišomas (skiedinio maišyklėje) su skystuoju stiklu (tankumas — 1,15—1,2) ir pridedamas gamyklų rekomenduojamas vandens kiekis. Po 10—12 h gatavi dažai netenka klijinių savybių ir pasidaro nebetinkami vartoti. Silikatinių dažų sukietėjęs sluoks­nelis yra akytas, atsparus tirpikliams, stiprus, gražus ir patvarus atmosferiniams veiksniams. Silikatiniai dažai vartojami fasadams (tinkuotiems, betoniniams, mūriniams, asbocementiniams), laipti­nėms, koridoriams, virtuvėms, ligoninėms dažyti. Drėgnų ir neiš­džiūvusių paviršių silikatiniais dažais dažyti negalima. Šiais dažais nedažomi plastmasiniai, mediniai, gipsiniai ir moliniai paviršiai. Cementiniai dažai gaminami iš spalvotųjų cementų, pridedant kalkių, kalcio chlorido, kalcio stearato, smulkaus asbesto ir smėlio. Į cementinius dažus galima įmaišyti ir hidrofobizuojančių medžia­gų, pavyzdžiui muilanaftės; tuomet dažai vadinami h i d r o f o b i-niais cementiniais dažais. Cementiniais dažais dažomi betoniniai, plytiniai, tinkuoti fasadai ir vidinės drėgnos patalpos; nerekomenduojama jais dažyti organinių (medienos) ir labai tankių medžiagų (metalo, stiklo, tankiojo betono). F'olitnercementiniai dažai-—tai skysti arba pastos pavidalo da­žai, gaminami, praskiedžiant sausus cementinius dažus nedidelės koncentracijos sintetinių polimerų emulsija. Jie gerai sukimba su paviršiumi, atsparūs atmosferiniams veiksniams, patvarūs, elastingi ir kietėja sausoje aplinkoje. Paprastai vartojamos polivinilacetatinės ir perchlorvinilinės emulsijos. Polivinilacetatinius cementinius dažus rekomenduojama vartoti išorės darbams vasarą, o perchlorvinilinius cementinius — žiemą. Polivinilacetatinius cementinius dažus galima vartoti ir vidaus darbams. Emulsiniai (lateksiniai) dažai Polivinilacetatiniai emulsiniai dažai (BA-17, B-27 markės ir t. t.) — tai pigmentų ir priedų (emulsiklių, stabilizatoriaus ir kt.) suspensija plastifikuotoje polivinilacetato vandeninėje emulsijoje. Kambario temperatūroje šie dažai išdžiūsta per 2—3 h. Jie varto­jami viduje ir išorėje tinkui, betonui, kartonui ir medienai7 dažyti (dažoma ne žemesnėje kaip +8°C temperatūroje). Polivinilacetati­niai emulsiniai dažai gerai prilimpa prie paviršių, nepavojingi da­žant, higieniški, nes neturi nuodingų tirpiklių. Stirotbutadieniniais emulsiniais dažais (CKC-65 markės) dažomos įvairios vidinės ir nesvarbios išorinės konstrukcijos.Akrilatinial emulsiniai dažai — tai pigmentų suspensija akrila-l tinių polimerų emulsijoje. Danga iš akrilinių dažų atspari atmosfe-Į riniams veiksniams, silpnoms rūgštims ir šarmams, ilgaamžė, at­spari mechaniškai, plovimo priemonėms ir mineralinėms alyvoms. Sie dažai gerai prilimpa ir prie metalų. Akrilatiniais emulsiniais da­žais galima dažyti įvairias vidines ir išorines konstrukcijas (beto­nines, plytines, tinkuotas, medines, metalines8), išskyrus grindis, sanmazgus ir drėgnus rūsius. 18—80 °C temperatūroje šie dažai iš­džiūsta per 24 h. Tai vieni kokybiškiausių emulsinių dažų, tačiau palyginti brangūs. Aliejiniai dažai Aliejiniai dažai — tai pigmentų, priedų ir pokosto mišinys. Alie­jiniai dažai gaminami gamyklose, kruopščiai trinant pigmentus ir užpildus su nedideliu kiekiu natūralaus pokosto ir pridedant skie­diklių bei sikatyvų. Tokiu būdu gaunama vienalytė suspensija, ku­rioje kiekviena pigmento ar užpildo dalelė yra pasidengusi pokosto plėvele. Aliejiniai dažai gaminami arba tiršti trinti (pastos pavi­dalo), kurie darbo vietoje praskiedžiami pokostu iki dažymui tin­kamos konsistencijos, arba tinkami dažymui (juos prieš vartojant reikia išmaišyti, kad nebūtų nuosėdų). Aliejiniais dažais nudažytas paviršius gali būti blizgantis arba matinis. Blizgantis paviršius gaunamas, praskiedžiant tirštus dažus pokostu, o matinis,— praskiedžiant mažesniu kiekiu pokosto su tir­piklių (pavyzdžiui, terpentino) priedu. Gaminant matinius dažus, galima įmaišyti vaško arba parafino. Matiniai dažai gaminami sta­tybos aikštelėje (pramoniniu būdu jie negaminami). Jeigu reikia, dažai praskiedžiami uaitspiritu, kurio galima dėti ne daugiau kaip 5%. Į gatavus dažus kartais įmaišoma sikatyvo (iki 5—8%), kuris greitina dažų džiūvimą. Aliejinių dažų paskirtis priklauso nuo rišančių medžiagų (pokos­to) kokybės, vartojamo pigmento rūšies ir užpildų kokybės. Išorės darbams skirtų dažų pigmentai turi būti atsparūs šviesai ir kito­kiems atmosferiniams veiksniams. Užpildu yra talkas, baritas arba žėrutis. Vidaus darbams skirtų aliejinių dažų pigmentai turi būti nenuodingi; užpildu vartojamas baritas ir kreida. Aliejiniai dažai vartojami plieninėms konstrukcijoms apsaugoti nuo korozijos, jais dažomi langų rišiniai ir tie mediniai elementai bei paviršiai, kurie dažnai plaunami bei trinami (grindys, paneliai ir kt.). Lakūs dervų dažai Lakūs dervų dažai — tai pigmentų suspensijos lakuose (lakiuose dervų mišiniuose). Jeigu rišančiosios medžiagos yra palyginti daug, šie dažai dar vadinami emaliais arba emaliniais dažais. Iš šiosgrupės dažų statyboje dažniau vartojami perchlorviniliniai ir vinili-deno-chloridiniai emaliai. Perchlorviniliniai emaliai yra perchlorvinilinės dervos tirpalo ir lakiųjų organinių tirpiklių mišinys, j kurį primaišoma kitų dervų, plastifikatorių ir pigmentų. Šie emaliai yra palyginti atsparūs van­deniui ir agresyvioms medžiagoms. Todėl jie vartojami statybinėms konstrukcijoms apsaugoti nuo agresyvios aplinkos įtakos. Perchlor­viniliniai emaliai gaminami įvairių markių (atsparūs atmosferiniams veiksniams — I1XB markės, chemiškai atsparūs — XC3 markės, fa­sadiniai — XOK markės. Vinilideno-chloridinis emalis (BX3-4001) ir dažai XB bei XC markės gaminami įvairių spalvų; jie vartojami kaip ir perchlorvi­niliniai dažai. Emaliniai dažai Emaliniai dažai (emaliai) gaminami, trinant pigmentus su įvai­riais lakais. Tokiu būdu gaunamos tinkamos dažyti suspensijos. Jos turi būti atsparios šviesai, pakankamai stiprios ir atsparios aplinkos veiksniams. Be to, emaliai turi greit sukietėti, o sukietėjusi danga — turi būti stipri, lygi, glotni ir blizganti, t. y. panaši į emalį. Pagal SNirT emalinių dažų grupei priskiriami tie dažai, kurie gaminami iš alkidinių, epoksidinių ir karbamidinių dervų. 00 markės bendros paskirties gliftaliniai emaliniai dažai yra trintų pigmentų suspensija gliftaliniame lake su tirpiklių ir kitų medžiagų priedu. Vartojami patalpų viduje dažyti įvairiems pavir­šiams, kurių neveikia tirpikliai ir vanduo. Iki tinkamos darbui kon-sistencijos jie suskystinami terpentinu arba uaitspiritu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!