Šperos

Darbo medicina

9.2   (3 atsiliepimai)
Darbo medicina 1 puslapis
Darbo medicina 2 puslapis
Darbo medicina 3 puslapis
Darbo medicina 4 puslapis
Darbo medicina 5 puslapis
Darbo medicina 6 puslapis
Darbo medicina 7 puslapis
Darbo medicina 8 puslapis
Darbo medicina 9 puslapis
Darbo medicina 10 puslapis
Darbo medicina 11 puslapis
Darbo medicina 12 puslapis
Darbo medicina 13 puslapis
Darbo medicina 14 puslapis
Darbo medicina 15 puslapis
Darbo medicina 16 puslapis
Darbo medicina 17 puslapis
Darbo medicina 18 puslapis
Darbo medicina 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.Darbo medicinos objektas, tikslai, uždaviniai Darbo medicina yra medicinos ir visuomenės sveikatos sritis, apimanti darbuotojų sveikatos būklės stebėjimą, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir profesinių ligų pasireiškimo tyrimą, diagnostiką, gydymą, reabilitaciją, slaugą bei profesinių sveikatos pažeidimų profilaktiką. Darbuotojų sveikata priklauso nuo: • Darbo aplinkos • Nelaimingų atsitikimų darbe • Teisės aktų laikymasis įmonėse Profesinės sveikatos priežiūros tikslai: • Išsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą • Prailginti žmogaus darbingą amžių • Įvertinti profesinių sveikatos pakenkimų lygį • Mažinti profesinių sveikatos pakenkimų pasekmės Uždaviniai: • Darbo aplinkos veiksnių higienos ir psichofiziologinių normatyvų nustatymas • Darbo aplinkos tyrimas ir higienis įvertinimas • Darbo sąlygų ir gamybos priemonių kenksmingumo sveikatai ekspertizė • Darbuotojų profilaktiniai (išankstiniai ir periodiniai) sveikatos patikrinimai. • Profesinių sveikatos pakenkimų nustatymas, registravimas ir ekspertizė, ligonių slauga ir reabilitacija • Profesinių sveikatos pakenkimų gydymas • Medicinos pagalba sveikatai gražinti • Profesinis sveikatos stiprinimas • Konsultavimas darbo medicinos klausimais • Moksliniai tyrimai darbo medicinos srityje 2.Dirbančiųjų bendras ir profesinis sergamumas Lietuvoje. 2003 metais užregistruoti 808 profesinių ligų atvejai, nustatyti 483 asmenims. Vyrams nustatyta 706 (87,4%), moterims – 102 (12,6%) profesinių ligų atvejai. Tai 7 profesinių ligų atvejais ir 14 asmenų daugiau negu 2002 m. (2002 m. 801 profesinių ligų atvejis nustatytas 469 žmonėms). Nustatyta, kad 53,7% atvejų buvo diagnozuoti jau nedirbantiems asmenims. Profesinės ligos dažniausiai buvo įtartos kreipimosi dėl susirgimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą – 90,6% atvejų ir tik 6,6% atvejų įtarta profilaktinių sveikatos tikrinimų metu. Bendroje profesinių ligų struktūroje vyrauja trys ligų grupės: ausies ligos, sukeltos triukšmo – 334 (41,3%), vibracinė liga – 280 (34,7%) bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos – 144 (17,8%). Tarp vyrų vyrauja ausies ligos – 313 (44,3%) bei vibracinė liga – 280 (39,7%), tarp moterų – jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos 43 (42,2%) ir ausies ligos – 21 (20,6%). Labai mažai nustatyta odos ir poodžio ligų. Nors Lietuvoje naudojamas asbestas, tačiau profesinių ligų sukeltų asbesto, nenustatyta. Nediagnozuojami ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti piktybiniai navikai. 2003 metais lyginant su 2002 m., sumažėjo ausies ligų 23 atvejais (6,4%), Vibracinės ligos - 19 atvejų (6,4%), 45 atvejais (45,5%) daugiau buvo nustatyta jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų. Daugiausia profesinių ligų atvejų 10 000 užimtų gyventojų nustatyta žuvininkystės – 37.5 bei kasybos ir karjerų eksploatavimo darbuotojams - 3,6; kiek mažiau dirbantiesiems statyboje – 17,5 bei žemės ūkyje – 12. 2003 metais daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės darbuotojams – 299 (37%), apdirbamosios pramonės darbuotojams – 191 (23,6%) bei dirbantiesiems statyboje – 163 (20,2%). 2002-2003 metais pagrindinės profesinių ligų priežastys buvo fizikiniai bei įtampos veiksniai. Iš fizikinių veiksnių labiausiai paplitę - triukšmas ir vibracija. 2003 m. nustatyta 683 (84,6%) profesinių ligų, sukeltų fizikinių veiksnių, atvejų, 2002 m. – 712 (88,9%), t.y. 4% mažiau. Daugėja įtampos (nepatogios darbo pozos, sunkių krovinių kėlimo, dažnų stereotipinių judesių, liemens palenkimų skaičiaus) veiksnių sukeltų profesinių ligų atvejų. 2003 metais 30 atvejų (46,8%) daugiau buvo nustatyta profesinių ligų, sukeltų įtampos veiksnių. Tiek 2002 m, tiek 2003 metais daugiausia profesinių ligų buvo nustatyta ,,40-49“ ,,50-59“ bei „60 ir daugiau“ amžiaus grupėse. Profesinėmis ligomis serga asmenys turintys 30-39 m. darbo stažą kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikyje. 2003 m. asmenims turintiems 30-39 m. darbo stažą nustatyti 352 (43,6%) profesinių ligų atvejai, 2002 m. – 388 (48,4%). 3.Darbo medicinos tarnyba Darbo medicinos įstaigų sistemą sudaro pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos. Pirminio lygio darbo medicinos įstaigos yra: • Įmonių darbo medicinos tarnybos • Bendrosios praktikos gydytojai, nustatyta tvarka įgiję licenziją darbo medicinos praktikai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigose Antrinio lygio darbo medicinos įstaigos: • Apskrities darbo medicinos tarnybos ir specializuoti skyriai arba darbo medicinos konsultacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose • Valstyvinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos darbo higienos padaliniai apskrityse ir šiai veiklai akredituotos įstaigos Tretinio lygio darbo medicinos įstaigos yra: • Darbo medicinos centras • Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija • Specializuoti darbo medicinos padaliniai ligoninėse. Darbo medicinos įstaigų funkcijos: • Darbo sąlygų higieninių ir psichofiziologinių normatyvų nustatymas • Darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimas ir įvertinimas, informacijos apie darbo aplinkos poveikį aveikatai kaupimas. • Darbo sąlygų ir gamybos priemonių kenksmingumo sveikatai ekspertizė • Darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai • Neatidėliotina medicinos pagalba susirgimų ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejai • Profesinių ligų nustatymas, registravimas ir ekspertizė, ligonių slauga ir reabilitacija • Profesinių ligų diagnostikos kriterijų rengimas • Profesinių ligų diagnostikos specialistų tobulinimas, perkvalifikavimas • Profesinės sveikatos ugdymas • Konsultavimas profesinės sveikatos klausimais • Moksliniai tyrimai darbo medicinos srityje. 4.Darbo fiziologija ir ergonomika, jų tikslai ir uždaviniai. Darbo fiziologija – darbo medicinos šaka, tirianti organizmo fiziologiją darbo metu, numatanti organizmo persitempimo galimybes ir profilaktiką. Remiasi fiziologijos pagrindais. Kuo daugiau organizmas treniruotas tuo greičiau jis adaptuojasi ir atv. Treniruotė labai svarbus veiksnys. Ergonomika- tai naujas tarpdisciplininis mokslas(ergo- darbas, nanos – dėsnis), kuris tiria žmogaus psichologines ir fiziologines galimybes, funkcijas, ribas, ypatumus darbo proceso metu. Ergonomikos tikslas – sukurti optimalias darbo sąlygas, aplinką, priemones didinančias darbo našumą, saugumą, tausojančias žmogaus sveikatą. Optimalios darbo sąlygos – tokios sąlygos, kai žmogaus neveikia jokie kenksmingi ir pavojingi sveikatai veiksniai. Optimalios darbo sąlygos kelia darbo našumą. • Svarbu darbuotojo psichologinis pasitenkinimas • Neįtakoja bloagais veiksniais sveikatos. Ergonomika naudojasi: • technikos, inžinerinės psichologijos, mokslo žiniomis • apie valymo įrengimų išsidėstymą, aukštį • valdymo įrankių priemonių dizainą • spalviniai sprendimai Darbo fiziologija - apie darbingumo dėsningumus(tikslumus), kaip išlaikyti darbingumą. Darbo higiena – svarbu žinoti kokios turi būti darbo sąlygos, kaip jas gerinti. Antropometrijos duomenys - darbo priemonės taikomos žmogui. Pagrindiniai antropometriniai matmenys: ūgis stovint ir sėdint, ištiestos kojos ir rankos ilgis, šlaunies ir blauzdos ilgis. Sudaryti optimaliausias darbo sąlygas, kad organizmo būsena kuo mažiau spaustų kraujagysles, kad nesutriktų kraujotaka, kad neišsivystytų išemija. Ergonomikai imami duomenų vidurkiai. Darbo metu optimaliausia kūno padėtis: sėdint remiamasi 3 taškais, kad kuo mažiau būtų užspaustos kraujagyslės ir nervai. Ergonomijoje svarbu ir biomechanika (apie sukimo, traukimo, stumimo ir kt judesius). Taisyklingi judesiai: • Apsaugo nuo traumų, ligų • Darbas našesnis, nuovargis lėčiau išsivysto. Kūno svorio centras turi būti kuo arčiau kūno centro. Kuo labiau nutolęs kūno svorio centras, tuo paslaugos bus didesnės, tuo labiau bus apsunkintas kėlimas, pavojus, kad bus pertempti stuburo, pilvo preso raumenys, perempti raiščiai. Gali būti gaunama išvarža. Ergonomika naudojama nuo 1949m. Šis mokslas sparčiai vystėsi kapitalistinėse šalyse. Lietuvoje ergonomika susidomėta 1978m. apie ergonomikos dėsnius. Dabar ergonomikos tyrimai nėra plačiai vykdomi. Amerikoje ergonomika – darbas, technika, sąvoka platesnė nei Europietiška sąvoka susijusi su higiena, profesinė medžiaga. Sistemos „žmogus mašina“, „aplinka“ –ergonominiai rodikliai. Rodikliai: • Fiziologinis rodiklis • Psichologinis rodiklis • Antropologinis rodiklis • Higieninis rodiklis • Psichofiziologinis. Fiziologiškiausia žmogaus spalva – žalia ir mėlyna. Jo mažiausiai varginančios. Fiziologinis elementas – tiria organizmo funkcijas darbo metu ir pan. 5. Organizmo funkciniai ir morfologiniai pakitimai darbo metu. Bet kuris darbas yra tarpusavyje susijusių psichofiziologinių procesų kompleksas. Didžiausias krūvis tenka CNS, kuri koordinuoja visų organizmo funkcinių sistemų veiklą darbo metu. Psichoemociškai neįtemptas darbas darbas beveik nesukelia pokyčių organizme. Jis nėra našus ir netreniruoja. Didžiausi pokyčiai organizme stebimi fizinio darbo metu. Protinis darbas taip pat sukelia pakitimus CNS, endokrininės, širdies-kraujagyslių sistemos. Intensyvus protinis darbas padidina medžiagų energijos apykaitą. (gali iki 15-30proc.) Šiuo metu vis daugiau vyrauja protinis darbas. Kaulų ir raumenų sistema Fizinio darbo metu aktyviausiai dirba raumenų sistema (42 proc. kūno masės svorio). Į raumenų sudėtį įeina specialūs baltymai (aktinas, miozinas), lipidai, mineralinės medžiagos, fermentai, kreatinfosfatas, ATF. Energija darbui atlikti gaunama iš ATF, aktino ir miozino pagalba virsta mechanine energija. Darbą atliekant raumenų skaidulos susitraukia, kad jos susitrauktų ateina impulsai iš CNS. Pagrindinis šaltinis raumenims susitraukti yra ATF, jos skilimo metu išsiskiria daug šilumos. Darbo metu raumenyse vyksta anaerobinės reakcijos, poilsio metu aerobinės. Įtemptai dirbant raumenims didėja deguonies suvartojimas (net iki 100 kartų daugiau). Raumenyse esantis glikogenas yra vienas iš energijos šaltinių. Dirbant jo kiekis raumenyse mažėja, o didėja pieno rūgšties koncentracija. Kvėpavimo sistema Ramybėje oro apykaita plaučiuose 6-8 l / min. Vidutinio darbo metu 40-60l/min. Labai sunkaus darbo metu 150-180l/min. Didelių krūvių metu kvėpuojama 20-30k/min. kuo dažnesnis kvėpavimas, tuo mažesnis treniruotumas. Atsistatymo periodas gerai treniruotiems 10-15 min. Kraujagyslių sistema Padažnėja širdies susitraukimai, padidėja širdies sistolinis tūris – nuo 70ml ramybėje iki 200ml intensyvaus darbo metu. Padidėja ir širdies minutinis tūris – nuo 2 l iki 30-40 l intensuviai dirbant. Sunkiai fiziškai dirbant arterinis kraujo spaudimas gali pakilti iki 200-250mmHg, diastolinis – iki 90-110 mmHz. Baigus darbą, kvėpavimas ir šidies susitraukimai sulėtėja. Biocheminiai pokyčiai Darbo metu padidėja cukraus kiekis kraujyje. Jei labai sunkus darbas ir ilgai trunka gali išsivystyti hipoglikemija (pasireiškia galvos skausmais, silpnumu, pablogėja sensorinės reakcijos). Padidėja pieno rūgšties, sumažėja šarmų kiekis (pakinta šarmų- rūgščių balansas), pakinta ir vandens bei mineralinių druskų apykaita. Gausiai prakaituojat gali sumažėti inkstų šalinimo funkcija diuarezė. Intensyvus fizinis darbas mažina skrandžio motoriką, sekreciją, lėtina skrandžio virškinimo procesus. Pokyčiai CNS Sumažėja smegenų žievės energetiniai resursai. Jei ATF daugiau skyla, nei susintetinama, tai sukelia tam tikras apsaugines reakcijas, blogėja regos, klausos, sensorinės reakcijos, taktilinių analizatorių jautrumas ir kt. 6. Nuovargis ir pervargimas: priežastys, simptomai, įtaka sveikatai. Bet koks darbas sukelia organizmo nuovargį – tai fiziologinis laikinas darbingumo sumažėjimas. Nuovargį nereikia laikyti žalingu. Nuovargis apima visas organizmo sistemas, bet labiausiai CNS. Ilgas, sunkus ir įtamptas darbas sumažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, pabloėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, darosi sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. Pavargus su mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, pablogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, subjektyviai jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Sumažėja regos, klausos, taktilinio ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas. Pervargimas - tai nepageidautina būklė (patogeninės). Jam ilgiau užsitęsus galimi įvairių sistemų susirgimai. Pervargimo simptomai panašūs į nuovargio, tik aukštesniame laipsnyje. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, atsirasti dirglumo ir laidumo funkcijų sutrikimas. Pervargimas nepraeina pailsėjus po darbo dienos. Pervargimo simptomus pašalinti reikia ilgesnio laiko (reabilitacinio ir medikamentinio gydymo). Pervargimo pokyčiai gryžtami. Darbo sąlygų organizacija neturi leisti išsivystyti pervargimui. Persitempimas - (ūmus nuovargis) tai pavojinga organizmo sveikatos būsena, kurią sukelia intensyvus, neilgai trunkantis darbas. Persitempimas įvyksta kai organizmo adaptacinės galimybės neatitinka psichomotorinių, motyvacijos nuostatų. Persitempimas sąlygoja didelius fiziologinius pokyčius (hipoksiją, išemiją, širdies diletaciją, kvėpavimo, širdies nepakankamumas ir kt) 7. Nuovargio profilaktika. • Profilaktikai svarbu profesinė treniruotė. • Svarbu teisingas darbo judesių išmokimas (vengti bereikalingų judesių) • Turėtų būti ergonomiška darbo vieta (kad būtų minimalus nuovargis ir kt) • Šalinti gamybos kenksmingus veiknius • Turėtų darbe vyrauti teigiamos emocijos (tai sudaro patalpų apšvietimą, spalvos, santykiai su bendradarbiais) • Vengti darbo monotonijos, darbo dienos ilgis toks koks nustatytus įstatymuose (40val/savaitę) • Kiekviename darbe turi būti bent viena pertrauka. Reabilitacinės priemonės pertraukų metu – gimnastika, savimasažas, funkciniai pratimai, šiluminės procedūros, muzikos naudojimas aero ir hidrojonų terapijos, fiziologiniai stimuliatoriai (kava, arbata). 8. Darbo pobūdis, jo klasifikacija 1. fizinis - fizinio darbo elemetų kasdieniniam darbe mažėja. Fizinis darbas imlus energijai ir sunaudoja iki 6000 kcal. Jis vysto organizmo sistemas, teigiamai veikia medžiagų apykaitą, bet socialiai mažai efektyvus. Fizinis darbas skirstomas: Mechanizuotą. Mechanizuoto darbo energija sunaudojama 3-4000kcal. Čia sudėtingesni veiksniai. Mechanizuotas darbas yra serijinėje gamyboje (dažni, pasikartojantys judesiai, greitas darbo tempas, nereikalauja didelio išsimokslinimo). Pusiau automatizuotam darbui būdinga monotonija, nesudėtingos operacijos. Judesiai greiti, tikslūs, neaukšta profesinė kvalifikacija. Energijos sunaudoja 3-4000 kcal/paroj – tai automatizuotas ir pusiau automatizuotas darbas. Automatizuotas darbas/gamyba. Žmogus valdo sudėtingus įrenginius, mašinos. Čia derinama fizinė veikla ir intelektualinis darbas. Vienu metu prižiūrima keliasdešimt įrenginių. Automatizuotas darbas fiziškai nesunkus, bet pasižymi nervine ir analizatorių įtampa, hypodinamija. Darbuotojai yra nuolatinės ir operatyvinės būsenos sąlygose. Todėl yra pastovi nervinė ir emocinė įtampa. Konvejerio. Konvejerio darbas suskaldytas į atskiras operacijas, griežta operacijų seka, pastovus konvejerio judėjimo greitis. Darbas monotoniškas, priverstinė statinė sėdima padėtis. Labai apkrauti rankų pirštai ir regos analizatoriai. Distancinio valdymo. Tai aktyvūs dirbančiųjų veiksmai, didesnis judesių tikslumas, intensyvus analizatorių naudojimas. Yra nervinė emocinė įtampa darbas hypodinamiškas (statinė kaulų ir raumenų sistemos įtampa). 2. protinis ◦ Darbas materialinės gamybos sferoje ◦ Dirbantys nematerialinės gamybos sferoje Jis mažiau naudoja energijos, padidina energijos apykaitą 600-1000kcal. Veiklos programos sudėtingumas, kūribiškumas esant CNS, endokrininės, analizatorių ir kt sistemų įtempimui. Čia nedidelis fizinis aktyvumas – neigiamas veiksnys. 9.Profesinės ligos, jų grupės, grupių atstovai Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio, kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant į atitikimą higienos normoms ir darbo laiko trukmę. Į profesinių ligų sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinėmis ligomis taip pat laikomos ligų komplikacijos, liekamieji reiškiniai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai. Profesinio susirgimo klinika visada yra sudėtinga. Dažniausiai profesinės ligos skirstomos pagal sisteminį arba etiologinį principą. Sisteminis principas pagrįstas profesinio kenksmingo veiksnio įtaka tam tikrai organizmo sistemai. Populiaresnė yra profesinių ligų klasifikacija pagal etiologinius faktorius. Pagal etiologinę klasifikaciją profesinės ligos yra: • Sukeltos cheminių medžiagų. Azoto r, amoniakas, azoto junginiai, silicio organiniai junginiai, selenas, siera, fluoras, chromas gali sukelti toksinius kvėpavimo sistemos pažeidimus – nofaringitą, opas ar nosies pertvaros defektą, tracheitą, bronchitą, plaučių audinio fibrozę. Amino, nitro ir chloro junginiai, aromatiniai angliavandeniliai, benzolas gali sukelti anemiją, leukemiją, agronuliocitozę. Chloro organiniai, pesticidai, švinas, amino ir nitro junginiai, benzolas, fosforas gali sukelti toksinį hepatitą. • Sukeltos dulkių. Pramoninės dulkės – aerozoliai, ty silicio dioksidas, anglies suodžiai ir sintetinių pluoštų dulkės gali sukelti pneumokoniozes: silikozę, asbestozę, talkozę, koalonozę, beriliozę. Augalinės kilmės dulkės gali sukelti bisinozę. Įvairios dulkės, organinės augalinės ar gyvulinės kilmės gali sukelti kataralinį bronchitą, plaučių emfizemą.Darbai susiję su cheminių medžiagų aerzoliais, dūmais, garais, gali sukelti plaučių emfizemą, alveolitą. • Sukeltos biologinių veiksnių • Sukeltos fizikinių veiksnių. Dėl jonizuojančios spinduliuotės poveikio gali atsirasti spindulinė liga, vietiniai ūmūs ar lėtiniai radiaciniai pažeidimai. Nejonizuojanti spinduliuotė gali sukelti angiodistoninį sindromą. Lazerio poveikis – odos, akių lęšiuko, tinklaimės pažeidimus. Dirbantys vibracijos aplinkoje gali susirgti vibracine liga, o triukšmingoje aplinkoje – įvairaus laipsnio klausos neuropatija. Darbe patiriantys ultravioletinių spindulių poveikį gali susirgti elektrooftalmija, ultragarso poveikį – rankų polineuropatija. Infraraudonieji, ultravioletiniai, rentgeno spinduliai, radijo dažnių elektromagnetinis spinduliavimas, gama spinduliai, lazerio spinduliavimas gali sukelti kataraktą. Dirbant žemoje temp. galima susirgti periferinių kraujagyslių ligomis, Reno sindromu, angioneuroze. • Sukeltos įtampos. Smulkūs darbai, reikalaujantys preceziškumo ir greitų stereotipinių judesių, gali sukelti koordinacines neurozes. Periferinių nervų šaknelių bei rezginių neuropatijas kaklo ir juosmens srityse dėl dažnos traumatizacijos bei reflektorinio tam tikrų raumenų grupių pertempimo gali nulemti darbai, susiję su sunkumų kėlimu ir perkėlimu. Kompresinės viršutinių galūnių mononeuropatijos, gali atsirasti dėl darbų, susijusių su pečių juostos skeleto raumenų statine-dinamine įtampa, dažnais rankų judesiais, traumatizmu, šalčiu. Varikozinės kojų venos bei jų komplikacijos atsiranda ilgai dirbant stovimą darbą. Balso stygų ligos gali prasidėti dirbant įvairų darbą, kuris susijęs su balso aparato pertempimu. Progresuojanti trumparegystė gali kilti dėl darbų, susijusių su regėjimo įtampa žiūrint į smulkias detales iš arti. Profesinės ligos pagal sistemas gali būti įvairios. Įvairių cheminių veiksnių sukeltos ligos, priklausomai nuo kenksmingų veiksnių lygio ir ekspozicijos, gali pasireikšti ūmia ar lėtine intoksikacija su jų pasekmėmis įvairiuose organuose ar sistemose. Ūmūs profesiniai susirgimai prasideda staiga po vienkartinio didelės koncentracijos cheminės medžiagos, esančios darbo aplinkos ore, poveikio. Lėtiniai profesiniai susirgimai atsiranda esant lėtam sistemingam kenksmingų veiksnių poveikiui. Kliniškai lėtinė liga gali ilgai nepasireikšti ir tik palaipsniui ima atsirasti vis daugiau simptomų. 10. Sumažintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Normalus atmosferos slėgis 760mm, žmogus prie jo yra adaptuotas ir tokio slėgio pakitimų kelesdešimt mm nejaučia. Didesni svyravimai tai 50mm ir daugiau. Kylant akštyn, atmosferos slėgis mažėja. Su juo mažėja ir deguonies paracialinis slėgis kvėpuojamajame bei plaučių alveoliniame ore. 15km aukštyje deguonies parcialinis slėgis alveoliniame ore yra lygus 0. Normoj jis yra 80-86mm. Su tokiu slėgiu susiduria lakūnai, oreiviai, alpinistai, dirbantys ir gyvenantys kalnuose žmonės. Organizmo realcija į gerokai sumažėjusį atmosferos slėgį ir atsiradę patologiniai simptomai vadinami aukštumų liga. Pirmiei aukštumų ligos simptomai pastebimi 3 km aukštyje. Mažėjant deguonies parcialiniam slėgiui, vystosi hipoksemija (deguonies trūkumas kraujyje) ir hipoksija (deguonies trūkumas audiniuose) – aukštumų ligai būdingi sindromai. Tokiems žmonėms sindromo pradžioje atsiranda euforija, linksmumas, per didelis pasitikėjimas savimi, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų silpnumas, pilvo skausmai, tremoras, ataksija, gali susilpnėti klausa, regėjimas, vystytis haliucinacijos. Dėl didelio organizmo ir aplinkos atmosferos slėgių skirtumo atsiranda skausmas frontalių ir Haimoro sinusų srityse bei ausyse, jaučiamas spaudimas. Vėliau vystosi depresija, blogėja dėmesys, atsiranda mieguistumas. Būdinga veido cianozė, dažnas kvėpavimas ir pulsas, dėl alkalozės sumažėja skrandžio sekrecinė veikla ir rūgštingumas. Žmogus giliau ir dažniau kvėpuoja, sustiprėja širdies ir antinkščių veikla. Giliai ir dažnai kvėpuojant, daugiau deguonies patenka į kraują ir audinius, tačiau alveoliniame ore ir kraujyje sumažėja anglies dvideginio ir vystosi hipokapnija. Dėl nepakankamo kvėpavimo centro dirginimo gali sustoti kvėpavimas ir ištikti mirtis. Jeigu atmosferos slėgis staiga labai sumažėtų, pvz 6-7 km ir daugiau aukštyje išsihermetinus lėktuvui, įvyktų barotrauma. Barotraumos metu plyšta kraujagyslės bei kiti organai (plaučiai, širdis, kepenys), žmogus gali staiga mirti. Profilaktika: iki 3 km aukščio sveikas žmogus gali adaptuotis ir aukštumų liga nesukelia grėsmės sveikatai ir gyvybei. Didesniame aukštyje būtina užtikrinti normalų įkvėpiamo deguonies parcialinį slėgį. Tam naudojamos specialios kvėpavimo kaukės, kur be deguonies, kvėpuojamame ore yra 7 proc. anglies dvideginio. Lėktuvuose ir kosminiuose laivuose naudojamos hermetinės kabinos, į kurias teikiamas normalaus slėgio ir sudėties oras. Skrisdabi dideliame aukštyje lakūnai ir kosmonautai naudoja skafandrus. Profilaktikai rūkymas ir alkoholis visiškai neindikuotini. Dieta reguliuojama – vengti ankštinių produktų, juodos duonos, alaus, giros, minerelinio, obuolių sulčių, kopūstų. 11. Padidintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Su padidėjusiu atmosferos slėgiu susiduria kesonų, metro, povandeninių tunelių darbininkai, narai, akvalangistai, gilių šachtų darbininkai. Leidžiantis po vandeniu, kas 10,3m atmosferos slėgis padidėja 1 atmosfera. Taigi 30m gylyje žmogų veikia 4, o 40m gylyje – 5 atmosfėrų slėgis. Padidėjęs atmosferos slėgis sukelia patologinius organizmo pakitimus, kurie vadinami kesonine liga. Kesoninės ligos periodai yra trys: • Pradinis poveikis slėgiui didėjant – kompresija. Jos metu žmogus jaučia spaudimą, veido sinusų ir ausų skausmus, galvos svaigimą, nukentėjusįjį pykina, jis gali laikinai apkursti, sunkesniais atvejais išsivysto konvulsijos, netenka sąmonės. Esant blogam trimito praeinamumui gali įvykti barotrauma. Patologinių pakitimų dinamika ir jos intensyvumas tiesiog proporcinga grimzdimo po vandeniu greičiui. Todėl grimzti po vandeniu greičiau kaip 20m per minutę negalima. • Padidėjusio slėgio veikimas (dirbant po vandeniu). Sulėtėja kvėpavimas ir pulso dažnis, padidėja plaučių gyvybinis tūris. Žmogus jaučia nosiaryklės sausumą ir dirginimą, pakinta balso tembras, gali skaudėti galvą. Tačiau šie simptomai gerai pakeliami ir žmogus išlieka darbingas. Esant dideliam atmosferos slėgiui atsiranda toksinis azoto poveikis, kuris gali sutrigdyti judesių koordinaciją, sukelti haliucinacijas, susijaudinimą, baimės jausmą, sutrigdyti atmintį. Slėgiui padidėjus iki 10 atm, žmogus praranda sąmonę. • Poveikis slėgiui mažėjant – dekompresija. Tai pats pavojingiausias periodas, nes visada yra embolijos pavojus. Didėjant slėgiui, kraujyje ir audiniuose ištirpsta vis daugiau azoto. Greitai kylant į paviršių, azotas nespėja išsiskirtipro plaučius, kaupiasi kraujyje ir audiniuose, susidaro burbuliukai. Vystosi pavojingas patologinis sindromas – kesoninė liga. Ligos simptomai gali būti įvairūs – nuo odos ir paodžio niežėjimo, deginimo jausmo, skausmų galūnėse pagal nervų eigą, sąnarių skausmų iki plaučių, širdies, smegenų kraujagyslių embolijos, plaučių edemos ir mirties. Profilaktika: svarbiausia yra teisingas dekompresijos režimas. Todėl kesonuose įrengiami specialūs šliužai, redukcinės kameros, kur pamažu, tam tikru dėsningumu mažinamas slėgis, kad suspėtų pasišalinti iš organizmo azoto perteklius. Dirbantiems dideliame gylyje kvėpuojamojo oro azotą tikslinga keisti deguonies ir helio mišiniu, nes helio tirpumas audiniuose apie 2 kartus mažesnis nei azoto, be to, jis 2 kartus greičiau difunduoja pro membranas. Kai, iškėlus į paviršių dirbantįjį, pastebima ryškių kesoninės ligos simptomų, jis skubiai talpinamas į rekompresinę kamerą, ligonio būklę stebi gydytojas. Joje padidinamas atmosferos slėgis iki buvusio po vandeniu, tuo būdu sudaromos sąlygos ištirpti audiniuose susidariusiems dujų embolams. Pradėjus gyvybei grėsmingiems kesonės ligos simptomas, barokameroje atmosferos slėgis pamažu didinamas, ligonio būklė nuolat stebima 12. Aukšta temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Gamybinių procesų metu darbuotojus gali veikti karštas mikroklimatas. Jo susidarymą nulemia oro temperatūros, drėgmės, šiluminio spinduliavimo ir oro judėjimo greičio parametrai. Organizmui perkaisti taip pat padeda fiziškai sunkus darbas, ekstremalaus mikroklimato veikimo trukmė, veikiamo kūno paviršiaus plotas. Intensyvus infraraudonasis spinduliavimas būna metalų liejimo, terimio apdorojimo, kalvių, stiklo lydymo, cemento, plytų, keramikosdegimo cechuose. Konvekcinio tipo aukšta oro temperatūra esti maisto pramonės, odods, tektilės, dažymo ir kituose cechuose, kur įrengimų, gaminių ir tirpalų temperatūra siekia 45-55ºC. Taip pat šilumos ir aukštos temperatūros poveikį gali sustiprinti didelis oro drėgnumas(80-100proc). Šilumos apykaitą organizme reguliuoja odos kraujagyslės ir prakaitos liaukos. Išsiplėtusios odos ir kraujagyslės ir padidėjęs prakaitavimas vėsina kūną. Žmogaus organizmas šilumą į aplinką atiduoda pro odą spinduliavimu, išgarinimu prakaituojant – 20proc ir laidumu. Jeigu aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei kūno, šilumą atiduoti spinduliavimo būdu į aplinką yra negalima, šiluma atiduodama tik išgarinimu. Išprakaituojant 1g prakaito, organizmas išgarina 2,19kJ šilumos. Dirbdamas fiziškai sunkų darbą karštose patalpose žmogus per darbo dieną gali netekti 5-6kg prakaito. Kartu su prakaitu organizmas netenka natrio, kalio, kalcio, fosforo druskų, cinko, jodo mikroelementų, vitaminų C, B1, baltymų. Tai sukelia vandens, mineralinių medžiagų ir baltymų apykaitos sutrikimus organizme, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų sistemų funkcinę įtampą. Oro temperatūrai pakilus iki 35-40ºC, šilumos perteklius nebegali išsiskirti iš organizmo ir pasireiškia ūminė kipertermija (šiluminis smūgis). Hipertermijos požymiai atsiranda staiga. Kūno temp pakyla iki 38ºC, pasireiškia mieguistumas, jaučiama tvankumas, galvos skausmai, sutrinka pusiausvyra. Veido oda paraudus, pulsas ir kvėpavimas padažnėję, oda gausiai prakaituoja. Kūno temp pakilus iki 41-42ºC, blogėja nukentėjusiojo psichinė būklė, išblykšta veidas, pritemsta sąmonė, pykina, vemia, pulsas padažnėja iki 160tv/min, mažėja arterinis kr spaudimas. Saulės smūgis dažniausiai ištinka ilgai būnant saulėje, dirbant lauko darbus. Tai CNS pažeidimas tiesioginiais saulės spinduliais dėl ūminės hipertermijos. Ištikus saulės smūgiui žmogus suglemba, tampa vangus, skauda galvą, pradeda svaigti galva, spengti ausyse, pykina, ima vemti, kūno temp pakyla iki 38-39ºC. Asmenys, neadaptuoti karšatam mikroklimatui, pirmaisiais darbo mėnesiais karštoje aplinkoje dažnai skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, silpnumu, bendru sujaudinimu, pykinimu, dažnu širdies plakimu. Darbininkams, ilgai dirbantiems karštuose cechuose, dažnai diagnozuojamos hipertoninio, hipotoninio ir kardialinio tipo nurovegetacinės kraujagyslių distonijos. Lėtinė hipertermija dažnėja tarp metalurgijos,metalų liejimo darbuotojų. Jiems dažnai diagnozuojama miokardo distrofija, išeminė širdies liga. Profilaktikos priemonės yra fiziškai sunkių darbų mechanizavimas, įdiegiant pažangių technologinių procesų, tokių kaip automatizavimas, distancinis valdymas, metalų ir stiklo lydymo, pilstymo, keramikos degimo, detalių į krosnį pakrovimo, iškrovimo ir kt operacijose. Šios technologijos apsaugo darbuotojus nuo aukštos temperatūros ir spinduliuojamos šilumos poveikio. Kas valandą turi būti daromos pertraukos. Nuo karščio geriau apsaugo natūralaus pluošto, šviesūs, lengvi, gerai praleidžiantys prakaitą rūbai. Gėrimui naudojami skysčiai padeda išlaikyti vandens druskų, mikroelementų ir vitaminų balansą organizme. Turi būti efektyvi vietinė ir bendroji ventiliacija, šilumos šaltinių termoizoliacija bei ekranavimas, oro dušai, vandens užuolaidos. 13. Žema temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Su žemos temperatūros poveikiu žiemos ir pereinamaisiais metų laikotarpiais susiduria dirbantys atvirame ore statybininkai, kelininkai, miško paruošėjai, žemės ūkio darbuotojai, žvejai, šaldytuvų darbininkai, medžiotojai. Ūminė hipotermija (sušalimas) – tai organizmo temperatūros mažėjimas dėl žemos temperatūros poveikio. Ūminė hipotermija kliniškai konstatuojama, kai kūno temp nukrenta mažiau kaip 35ºC. Skiriamos trys formos: lengva, kai kūno temp sumažėja iki 33ºC, vidutinė – iki 32-27ºC, sunki – mažiau 26ºC. Hipotermijos būsenoje nukentėjusiojo oda būna blyški, kartais rausvai dėmėta, šalta. Sušalus pradžioje jaučiamas šaltis, krečia drebulys. Vėliau prasideda CNS slopinimas, retėja kvėpavimas ir širdies veikla, žemėja kraujospūdis. Kūno temp nukritus žemiau 35ºC sutrinka judesių koordinacija, pritemsta sąmonė, vėliau jos netenkama. Vyzdžiai būna platūs, nereaguoja į šviesą. Temp sumažėjus iki 28-24ºC atsiranda širdies skilvelių virpėjimas, o žemiau 18ºC – asistolija. Lėtiniai hipotermijos pažeidimai vyksta iš lėto, pasireiškia šaltyje buvusių atvirų kūno dalių temperatūros sumažėjimu, galūnių distancinių dalių prakaitavimo padidėjimu. Palaipsniui išryškėja polineuritinio ir trofinio pobūdžio simptomai, distalinės senestopatijos, odos hiperkeratozės. Žemos temperatūros poveikio profilaktikai svarbu darbo organizavimas, pertraukos šildomoje, sąlygos darbo avalynės ir aprangos džiovinimui, karštas maistas ir gėrimas, šildomas transportas, šildomas transportas, tinkami spec drabužiai ir avalynė. 14. Infraraudonoji radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika Tai nematomos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis daugiau kaip 760 nm. Šios bangos sklinda nuo visų įkaitusių paviršių, įrengimų. Kuo temperatūra aukštesnė, tuo didesnė šilumos dalis išspinduliuojama. Didelis šiluminis spinduliavimas (infraraudonoji radiacija) būna metalų lydymo, kalvystės, terminio paruošimo, stiklo, keramikos, chemijos ir kt pramonės įmonėse. Biologiškai aktyvesnės yra trumpos infraraudonosios bangos, nes jos giliau įsiskverbia į odą. Ilgesnės bangos veikia tik odos paviršių. Veikiant šiluminiam spinduliavimui gali pasunkėti arba sutrikti organizmo termoreguliacija, kyla kūno temperatūra, gali sutrikti vandens, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaita. Infraraudonieji spinduliai ypač žalingi akims. Pablogėja matymas, galimas ir visiškas apakimas (profesinė katarakta, gydymas chirurginiu būdu). Profilaktika: priemonės tos pačios, kaip ir organizmo perkaitimui: fiziškai sunkių darbų mechanizavimas, technologinių procesų automatizavimas, distancinis valdymas. Vietinė ir bendroji ventiliacija, šilumos šaltinių termoizoliacija bei ekranizavimas, oro dušai, vandens užuolaidos. Šviesūs, lengvi drabužiai, blizgančio paviršaisu apranga. 15. Ultravioletinė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio priemonės Ultravioletiniai spinduliai – nematomos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis 400-10 nm. Jų spektras yra tarp regimosios šviesos ir rentgeno spindulių. Pagal biologinį poveikį ultravioletiniai spinduliai skirstomi į: A – ilguosius, 400-320 nm. B – vidutinio ilgio, 320-280 nm. C – trumpuosius, 280-200 nm. A spinduliai yra silpnesni (veikimas silpnesnis), B ir C – stipriai denatūruojančiai veikia audinių baltymus ir lipidus, sukelia hemolizę, veikia bakteriocidiškai. Darbuotojai intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo yra veikiami, kai dirba su metalo pjovimo, suvirinimo elektra bei acetileno ir vandenilio dujomis įrengimais, prie metalo elektrinio lydymo krosnių. Medicinoje – su gyvsidabrinėmis kvarco ir baktericidinėmis lempomis. UV spinduliai veikdami atviras kūno vietas sukelia dermatitus – eritemą, eksudaciją, edemą ir bendrą organizmo reakciją: silnumą, galvos skausmą, svaigimą, pakyla kūno temperatūra. Viekiami akis, ultravioletiniai spinduliai suklia ūminius keratokunjumktyvitus. Praėjus 5-6 val po darbo, juntamas stiprus akių perštėjimas, šviesos baimė, ašarojimas, skausmas, pablogėja matymas. Šis profesinis pažeidimas pasitaiko suvirintojams elektra bei dujomis ir vadinamas oftalmija. Praeina po kelių dienų. Profilaktika: svarbu darbo metu dėvėti apsauginius mėlyno ar violetinio stiklo akinius, suvirinimo metu naudoti skecialius skydus, šalmus, pirštines, dėvėti spec. drabužius. Darbo patalpose gali būti tik tą darbą dirbantys žmonės. Darbo vietos viena nuo kitos atsikiriamos 2 metrų aukščio pertvaromis, kilnojamais ekranais arba įrebgiamos kabinos. Patalpos kur suvirinama turi būti gerai vėdinamos. UV spindulių asorbcijai pagerinti patalpos dažomos dažais, kuriuose yra cinko oksido. 16. Mikrobangė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika Elektromagnetinės radiacijos biologinis veikimas priklauso nuo energijos galingumo, bangų diapazono, ekspozicijos trukmės, induvidualių organizmo savybių. Biologiškai aktyviausios yra super aukšto dažnio bangos (SAD) – mikrobangos. Super aukšti dažniai(300 MHz – 300 GHz): • Decimetrinės bangos 1m – 10cm • Centrimetrinės bangos 10cm – 1cm. • Milimetrinės bangos 1cm – 1mm. Nustatyta, kad mikrobangų prasiskverbimo į audinius gylis siekia ~ 1/10 bangos ilgio. Todėl milimetrinės bangos sugeria tik viršutinės odos sluoksnis, centrimetrinės prasiskverbia į 10-15cm gylį ir yra labai pavojingos žmogaus organizmui. Manoma, kad audiniams sugeriant elektromagnetinę energiją, atsiranda molekulių rezonansiniai virpesiai, dėl to pasikečia dipolinių ypač vandes ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, dėl to pasikeičia jų erdvinė orientacija. Elektromagnetinei E perėjus į šiluminę E, pasireiškia terminis efektas, kuris priklauso nuo energijos galingumo. Mikrobanginė radiacija neturi pakankamai energijos ir negali sukelti molekulių jonizacijos. Sukelia terminius ir specifinius biologinius efektus. Mikrobangos žymiai dažniau sukelia lėtinių pažeidimų sindromą, jis atsiranda veikiant nedidelio intensyvumo SAD elektromagnetinei energijai ilgesnį laiką ( nuo kelių mėnesių iki 3-5 metų). Vyrauja nespecifiniai CNS, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, dideliu nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais, pablogėjusia atmintimi. Bradikardija, hipotonija, aritmija, laidumo sutrikimai, sutrinka endokrininių liaukų veikla – suaktyvėja skydliaukės funkcija, atsiranda impotencija, dismenorėja, katarakta, slenka plaukai. Kraujyje – leukopenija, trombopenija. Profilaktika: Mažinamos elektromagnetinių bangų generatorių galingumas arba naudojami slopintuvai. Jie žymiai susilpnina spinduliuojamą energiją. Svarbus spinduliavimo šaltinių ekranizavimas. Stebėjimo laukai ir kt technologinės angos ekranizuojami tankiu metaliniu tinklu, kurio akutės ne didesnės kaip 4x4 mm, atspndi SAD energiją. Apsauginiai chalatai ir kombenzonai, kataraktos profilaktikai naudojami apsauginiai akiniai. Svarbi elektromagnetinės radiacijos ekspozicijos kontrolė. 17. Jonizuojančios radiacijos šaltiniai, rūšys, biologinis veikimas Jonizuojančio spinduliavimo (radiacijos) šaltiniai plačiai naudojami daugelyje pramonės šalų, moksliniuose tyrimuose bei medicinoje. Pramonės technologijoje ji naudojama metalų struktūrai, susidėvėjimui ir patvarumui įvertinti, kontrolės, signalizacijos įtaisuose, sterilizacijoje ir kt. Taip par medicinoje naudojami – ligų diagnostikai ir gydymui. Realus jonizuojančios radiacijos poveikis galimas aptarnaujant atomines jėgaines ir energetinius įrengimus, taip pat ir įvairių rūšių atominę ginkluotę. Jonizuojančios radiacijos ir žmonių radiacijos saugos klausimus reglamentuoja tarptautiniai ir atskirų šalių nacionaliniai standartai. Jonizuojančio spinduliavimo poveikis priklauso nuo spindulių rūšies, spinduliavimo dozės, poveikio trukmės, organų ir audinių specifinio jautrio. Jonizuojančios radiacijos poveikis organizmui priklauso nuo jonizuojančios spindulių gebėjimo sukelti ląstelių, audinių, atskirų organų ir viso organizmo funkcinius bei morfologinius pakitimus. Paveikus jonizuojančiai radiacijai, organizmo audiniuose prasideda radiocheminiai procesai, kurių metu vieni organizmą sudarančiuų medžiagų atomai netenka lelektrono, prie kitų jis prisijungia. Susidaro laisvųjų radikalų, neturinčių elektrinio krūvio. Tai molekulė, atomas ar atomų grupė, turimti vieną ar kelis nesuporuotus elektronus. Laisvieji radikalai gali būti neutralūs arba turėti elektrinį krūvį. Jie gali būti neorganiniai – vandenilio atomas H, OH, šarminių metalų – Na, K, halogenų atomai – Ce, Br, F, J ir organiniai – alkilų liekanos R ir arilų liekanos Ar.Jie gali greitai reaguoti tarpusavyje arba su nedidocijuotomis molekulėmis. Kai organizmą veikia didelės energijos arba jonizuojančios radiacijos kvantas, elektronas pirmiausia atsiplėšiamas nuo vandens molekulės. Laisvas elektronas nulekia tam tikra atstumą ir savo kelyje sukelia jonizacijas. Įelektrintos audinių dalelės, turinčios nesuporuotų elektronų, vadinamos joniniais radikalais. Jonizuojančios radiacijos veikimą sustiprina deguonis. Dėl deguonies, laisvųjų radikalų ir organinių medžiagų sąveikos susidaro chemiškai aktyvių junginių, lengvai oksiduojamos sulfhidrilinės grupės. Radiacija gali tiesiogiai veikti baltymo makromolekules. Pažeistų makromelekulių radikalai, jungdamiesi tarpusavyje, sudaro vandenyje netirpius polimerus. Makromolekulės gali suskilti į 2 atskiras patvarias, tarpusavyje nesusijungiančias, molekules, jos depolimeralizuojasi. Radiacija sukelia nukleininių rūgščių depolimeralizaciją, sutrigdo DNR sintezę, slopina ląstelių mitozę. Jonizuojančiai radiacijai veikiant DNR molekulę, atsikirose chromosomų dalyse nuolat atsiranda pažeidimai: jos sutrūksta, susidaro atksiri fragmentai, kurie tarpusavyje susijungia kitokia tvarka, kuri buvo jai esant nepažeistai, dėl ko įvyksta genų mutacijos. Taigi chromosomų fragmentų rekombinacijos lytinėse ląstelėse gali būti paveldimų ligų priežastis. 18. Spindulinė liga. Jonizuojančios radiacijos sukelti bendri organizmo pažeidimai vadinami spinduline liga. Ši liga būna ūminė ir lėtinė. Ūminę spindulinę ligą sukelia trumpalaikis, iki 3 parų, intensyvus jonizuojančių spindulių poveikis. Atsižvelgiant į sunkumą, sąlyginai skiriamos 4 ligos formos: lengva, vidutinio sunkumo, sunki ir labai sunki. Lengva forma prasideda nuo apšvitinimo 1-2Sv, vidutinio sunkumo – 2-6Sv, o sunki – 6-10Sv, labai sunki – paveikus didesnėms kaip 10Sv dozėms. Ūminės spinduliuotės pirma stadija prasideda praėjus 1-3val po apšvitinimo ir trunka 2-3 dienas. Būdinga šiai tadijai simptomai: galvos skausmai, seilėtekis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, žarnyno spazmai, šaltkrėtis, karščiavimas, apatija, širdies aritmijos, hipotonija, judesių koordinacijos sutrikimas. Antra stadija – latentinė spindulinės ligos stadija trunka nuo kelių dienų iki 2 savaičių. Jos metu pirminės stadijos reiškiniai išnyksta arba lieka tik nežymūs, tačiau kraujyje mažėja leukocitų ir trombocitų. Trečia – ryškių klinikinių simptomų stadija trunka 2-3 savaites. Prasideda karščiavimas iki 39ºC, silpnumas, viduriavimas, krenta kūno svors, ima slinkti plaukai, atsiranda aritmijos, sutrinka judesių koordinacija, vystosi katarakta, jaučiamas nerimas, baimė, konstatuojama dezorientacija. Dėl hematopoetinės sistemos pažeidimo kraujyje sumažėja limfocitų, granuliocitų, trombocitų ir eritrocitų. Ūminės spindulinės ligos eiga šioje stadijoje dažnai komplikuojasi antrine infekcija, hemoragine diateze, perikarditu, miokarditu, kardiovaskuliniu kolapsu, galimas piktybinių navikų atsiradimas, leukozės, palikuonių apsigimimai. Dažnai išryškėja reprodukcinės sistemos pažeidimai. Ligoniai, nukentėję nuo ūminio spinduliavimo, gydomi stacionare. Užtikrinama maksimali ligonio ramybė ir apsauga nuo egzogeninės infekcijos. Jis guldomas į sterilų boksą arba aseptinę palatą, griežtai laikomasi aseptinio rėžimo. Jei ligos eiga sunki, po 3-5 dienų indikuotina kaulų čiulpų transplantacija. Ligos išeitis priklauso nuo apspinduliavimo dozės ir komplikacijų sunkumo. Jei radiacijos ozė neviršija 6Sv, laiku suteikus reikiamą gydymą ligos prognozė paprastai būna gera. Kai radiacijos dozė siekia daugiau kaip 10Sv, smarkiai nukenčia hemopoetinė sistema, kritiškai sumažėja organizmo imuninis atsparumas ir 90-100proc nukentėjusiųjų dažniausiai miršta nuo antrinės infekcijos ar sepsio. Ligos eiga rezidyvuojanti, tęsiasi ilgus metus. 19. Dirbančiųjų apsauga nuo jonizuojančios radiacijos. Jonizuojančios spinduliavimo dozės, kurios nesukelia jokių negrįžtamų pokyčių žmogaus organizme, vadinamos leistinosiomis dozėmis. Maksimaliai leidžiama doze vadinama didžiausia kalendoriniais metais ekvivalentinės dozės reikšmė, kuria tolygiai švitinant visą organizmą 50 metų jame nebus pastebėta nei somatinių, nei genetinių patologinių pakitimų, nustatomų šiuolaikiniais diagnostiniais metodais. Apsaugai nuo jonizuojančios radiacijos poveikio imamasi bendrų organizacinių, techninių ir higieninių priemonių. Organizacinės priemonės – tai griežtas higieninių ir darbų saugos reikalavimų laikymasis dirbant su radioaktyviomis medžiagomis ir jonizuojančios radiacijos šaltiniais, racionalus patalpų planavimas ir darbo vietų organizavimas, radioaktyvių atliekų surinkimas ir dezaktyvavimas. Techininėmis priemonėmis priklauso jonizuojančios radiacijos šaltinių apsauginis ekranavimas. Didinamas atstumas nuo spinduliavimo šalitinio iki personalo; jį padidinus dvigubai – jonizuojančio spinduliavimo intensyvumas mažėja kvadratu. Šiai paskirčiai taikoma darbo operacijų distancinis valdymas, rankiniai manipuliatoriai. Apsaugai naudojami specialūs stacionariniai ir kilnojami ekranai. Pagal HN 73-1997 su jonizuojančios radiacijos šaltiniais dirbantys žmonės skirstomi į A ir B kategorijas. A kategorijai priskiriami asmenys, kurie visą darbo dieną, ne visą darbo darbe dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai, dirba su jonizuojančios radiacijos šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, arba metinę lygiavertę dozę ir vykdo šios higienos normos nustatytus profesinės radiacinės saugos reikalavimus. B kategorijai priskiriami darbuotojai, kurie neįtraukti į A kategoriją. Dirbant su didelio aktyvumo radioaktyviomis medžiagomis, naudojama efektyvi mechaninė ventiliacija, darbų automatizacija, distancinis valdymas, ekranavimas. Apsaugai nuo alfa ir beta spindulių taikomos asmeninės apsaugos priemonės. Dirbantieji su radioaktyviomis medžiagomis turi vilkėti specialius su prijuoste drabužius bei nešioti spec.avalynę, mūvėti apsaugines pirštines, naudoti akinius, respiratorius. Baigus darbą, personalas prausiasi po dušu, dozimetriniais prietaisais tikrinama odos ir aprangos užterštumas. Darbo drabužius neštis namo draudžiama, jie skalbiami ne rečiau kaip kas 10 dienų. Dirbantys su radioaktyviomis medžiagomis žmonės privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus tikrintis sveikatą. 20. Ultragarsas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Ultragarsas – viršijančios 20000Hz dažnį mechaninės bangos, sklindančios dujose, skysčiuose ar kietuose kūnuose. Ultragarsas, kurio intensyvumas viršija 120-145 dB, gali būti girdimas. Jį, kaip ir girdimą garsą, charakterizuoja dažnis ir intensyvumas, matuojamas dB arba W/cm². Skiriamas žemo (iki 100kHz) ir aukšto dažnio (100-1000 kHz) ultragarsas. Ultragarsas pasižymi mechaniniu, terminiu ir fizikiniu-cheminiu efektu. Naudojamas medicinoje diagnostikai ir gydymui (fizioterapijoje), pramonėje technologiniams procesams pagreitinti, detalėms valyti bei neriebalinti, mechaniniam metalų apdirbimui gręžiant ar pjaunant, metalų ir betono defektoskopijai, tiriamųjų medžiagų klampumo, tankio, temperatūros ir kt. Poveikis organizmui nuo dažnio priklauso mažai. Yra duomenų, kad veikiant žemo dažnio ultragarsui pakitimai atsiranda greičiau. Biologinis ultragarso poveikis priklauso nuo ultragarso intensyvumo: iki 1,5W/cm² ultragarsas stimuliuoja medžiagų apykaitą, kelia audinių temperatūrą, iki 3W/cm² slopina nervų, endokrininės, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas. 3-10W/cm² sukelia negrįžtamus morfologinius pokyčius. Medicinoje diagnostikos tikslais naudojamo ultragarso intensyvumas yra 20-30 mW/cm², terapijai naudojamas 0,05-1,2 W/cm², pramonėje – nuo 0,01 iki 20 W/cm² intensyvumo garsas. Neigiamas ultragarso poveikis organizmui pasireiškia vegetosensorinės polinuoropatijos, angiodistoniniu sindromais, atsiranda plaštakos raumenų hipotrofija ir kiti pakitimai, kaip ir esant rankų vibraciniam sindromui. Profilaktika – kaip ir rankas veikiančios vibracijos. 21. Triukšmas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Triukšmas- chaotiškas įvairaus stiprumo ir dažnumo garso bangų mišinį, sukeliantį nemalonius pojūčius. Bet kuris varginantis, erzinantis garsas yra triukšmas. Dažniausiai triukšmas eina kartu su vibracija. Specifiniam poveikiui priklauso: akustinė trauma, klausos nuovargis ir profesinis kurtumas. Triukšmas sukelia klausos sutrikimus, jei jo intensyvumas per didelis sukelia klausos netekimą. Pradiniam klausos netekimui būdinga tai, kad klausa nesupranta, nebeatpažįsta garsų (aukštų, vėliau žemų). Kuo darbuotojas vyresnis, tuo triukšmo poveikis didesnis. Taip pat turi įtakos esama lėtinė patologija (lėtinis, ūmus ausies uždegimas), persirgtos ligos. Tap pat turi įtakos veiksniai, veikiantys kartu su triukšmu – vibracija, cheminės medžiagos (antibiotikai). Klausa sutrinka kai ilgesnį laiką veikia aukšto dažnio triukšmas (virš 1000Hz), kurio intensyvumas viršija 80dBA. Simptomai: labiausiai veikiama CNS: galvos skausmas, svaigimas, blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas, ūžimas ausyje. Natūraliai kinta kardiovaskulinė sistema, virškinimo sistemos sutrikimai (gastritai, opaligė). Smegenys papildomai yra apkraunamos – miego sutrikimai. Žmogus greičiau pavargsta. Esant aukšto dažnio triukšmui gali išsivystyti nervo uždegimai. Apsaugos priemonės: naudojami antifonai (ausų kimštukai, ausinės). Bet triukšmo visiškai nepašalinsim, tp kamštukai sukelia diskomfortą (trinka laikysena, pusiausvyra). Ausinės taip pat sumažina garsą ~ 20 dB. Kaušelis yra individualus kiekvienam, o ausinės tik kelių dydžių. Gerai jei ausinės medžiaga sugeria prakaitą, tačiau taip būna retai. Kitaip oda šunta. Be individualių priemonių dar yra kolektyvinės – korėtos medžiagos, pagamintos silikono pagrindu. Izoliuoja triukšmą. Darbo aplinkoj, kuo danteliai aukštesni, tuo bangos lūžimas geresnis. Tokia medžiaga galim izoliuot visą patalpą (bet labai brangu), greičiausiai izoliuojamas įrenginys, po juo padama(?) (dažniausiai guma) arba pamate. Triukšmas lokalizuojamas viename patalpos plote ir darbuotojai dirba mažesniame triukšme. 22. Vibracija, įtaka organizmui, poveikio profilaktika. Vibracija – kietų kūnų pasikartojantys svyravimai apie pusiauvyros padėtį arba paprasčiau – kietų kūnų virpesiai. Praktiniu klinikiniu požiūriu vibraciją patogu skirstyti į rankas veikiančią vibraciją ie visą kūną veikiančią vibraciją. Pagal dažnį visą kūną veikinati vibracija skirstoma į žemo dažnio – 1-4Hz, vidutinio – 8-16Hz ir aukšto dažnio – 31,5-63Hz, rankas veikianti vibracija – į žemo dažnio – 8-16Hz, vidutinio – 31,5-63Hz, ir aukšto dažnio – 125-1000Hz. Vibracijos veikimo vertės: • Rankas veikianti vibracija : -ribinė kasdienio veikimo vertė paskaičiuota 8 darbo val. Trukmė neturi viršyti 5m/s² (pagreitis) -kasdieninio veikimo vertė paskaičiuota 8 darbo val neturi viršyti 5m/s² • Visą kūną veikianti vibracija: -ribinė vertė begali viršyti 1,15m/s² -kasdieninio veikimo vertė negali viršyti 0,5m/s² Visą kūną veikianti vibracija veikia autobusų, sunkvežimių, vilkikų, kranų, buldozerių, traktorių, pakrovėjų vairuotojus, laivų mechanikus, dirbančius su štampavimo presais, konvejeriais, statybose, liejyklose, kasybose. Rankas veikianti vibracija veikia asmenis, dirbančius su įrankiais: pjūklais, šlifavimo staklėmis, juostinėmis šlifavimo staklėmis, stomatologus. Šiai grupei galima priskirti ir dirbančius su ultragarso aparatais. Klinikinis pažeidimas priklauso nuo vibracijos veikimo krypties bei trukmės, kurios laikas gali būti nuo 1mėn iki 30 metų. Per tą laiką gali atsirasti vibracinė liga, bet dažniausiai ji pasireiškia po 10 metų poveikio. Vibracijos poveikis sukelia patologinius pokyčius rankų ir kojų pirštų kraujagyslėse – jų kapiliaruose, atsiranda kapiliarinis spazmas, dilatacija, dirginami nerviniai receptoriai, dėl to sutrinka kapiliarinė kraujotaka, atsipalaiduoja serotiniai histaminai ir kitos vazoaktyvios medžiagos kapiliaruose, įvyksta spazmas. Vibracijos poveikis gali sukelti šiuos sindromus: • Rankų Reino sindromą • Kojų Reino sindromą • Rankų angiodistoninį sindromą • Rankų ir kojų jutiminę-vegetacinę polineuropatiją • Periferinės nervų sistemos pažeidimą • Vertigo sindromą Reino sindromas yra tipiškiausias klasikinis vibracinė ligos sindromas. Priepuolis įvyksta paveikus šalčiui, galimas falangų pabalimas, parestezijos, skirtingo sunkumo skausmai, sutrikti audinių trofika bei susilpnėti raumenų jėga. Daugiausia nukenčia periferinė nervų sistema. Pagrindinis sindromas yra jutiminė-vegetacinė polineuropatija, kuri pasireiškia paviršinių ir giliųjų jutimų sutrikimu tiek rankose, tiek kojose. Judėjimo organų, skeleto, raumenų sistemas pažeidžia tiek rankų, tiek kojų viso kūno vibracija. Galimi įvairių kaulų sąnarių periartikuliarinių audinių – raiščių, sausgyslių, raumenų pažeidimai. Jie lokalizuojasi tose vietose, kurias labiausiai veikė vibracija ir kiti nepalankūs faktoriai, kaip sąnarių pertempimas, įtampa, svoriai, neigiama temperatūra. Profilaktika: Sveikatos sutrikimų profilaktikai įrengimų sukeliama vibracija slopinama juos statant ant amortizatorių, tobulinant technologinius procesus. Mašinose projektuojamos sėdynės, slopinančios vibraciją. Gerai suprojektuotos naujos vilkikų sėdynės sumažina vibraciją iki 70 proc, o senos tik 20 proc. Dirbantiems su vinruojančiais instrumentais asmenims patartina dėvėti šiltus drabužius, ypač šaltoje aplinkoje, mūvėti šiltas pirštines – tai užtikrina kraujotaką pirštuose, nenaudoti papildomos jėgos dirbant su vibruojančiu instrumentu – raumenų įtempimas blogina kraujotaką, nerūkyti – tai blogina odos kraujotaką, kraujotakos pagerinimui mankštinti pirštus, kas valandą daryti 10-15 min pertraukas, darbo metu esant galimybei šildyti rankas šilto oro srove. Po darbo – šilto vandens voneles. 23. Kenksmingi psichofiziologiniai veiksniai, jų klasifikacija. 1. Darbo sunkumus būtina įvertinti. • Dinaminis darbas vertinamas kiligrametrais (kgxm). Fizinis darbas, kai dirba visas organizmas(kojų, rankų raumenys; negali būti vertinamas vienodai vyrams ir moterims); fizinis darbas, kai dalyvauja pečių juostos, rankų, kojų raumenys. • Vertinama vienkartinio nešamo krovinio masė (kg). Krovinio kėlimas ir pernešimas kartu dirbant kitą darbą (iki 2 kartų per valandą); krovinio kėlimas ir pernešimas pastoviai per pamainą. • Stereotipiniai darbo judesiai, skaičius per pamainą. Dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims, dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims. • Statinio krūvio dydis per pamainą prilaikant svorį (kgxs). Viena ranka; dviem rankom; dalyvaujant liemens ir kojų raumenims. • Darbo poza. Normali darbo poza (laisva, patogi, galimybė keisti pozą, periodiškai būnant nepatogioje, fiksuotoje pozoje nėra galimybės keisti įvairių kūno dalių tarpusavio padėtį ne daugiau kaip 25 proc.pamainos laiko); kenksminga (periodiškai būnant nepatogioje, fiksuotoje pozoje nuo 25proc iki 50 proc pamainos laiko, dirbant priverstinėje pozoje, pvz ant kelių, atsitūpus, prisirišus diržais, ne daugiau kaip 25 proc pamainos laiko. • Liemens pakenkimai, ? kartai per pamainą. Normalios darbo sąlygos- priverstiniai pasilenkimai, virš 30º kampu ne > kaip 100 kartų per pamainą. • Judėjimo atstumas (km) darbo aplinkoje vaikščiojimas, susiję su technologiniu procesu. Vyrams – 4-8 km, moterims – 4-6 km. • Pamaina. Jei vien tik 2 ar 3 pamaina - kenksminga, turi būti keičiamasi 1 ir 2. 2. Darbo įtampa: • Dėmesio įtampa. Tuo pačiu metu stebimų svarbių darbo proceso objektų skaičius ne daugiau kaip 25; koncentravimo trukmė, procentais pamainos laiko- ne daugiau kaip 70 proc.; informacinių signalų (garsinių ir šviesos) ir informacinių pranešimų skaičius per val.- ne daugiau kaip 300. • Analizatorių įtampa. Regos – stebimo objekto dydis 5-0,6mm.; klausos (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžii ir signalai) – 70-100proc norma, 0,3mg/l, nustatomas švino kiekio padidėjimas šlapime daugiau kaip 0,08mg/l. Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimui būdinga artralgijos, mialgijos, švino kiekio padidėjimas kauluose. Oda pilkos žemės spalvos, trofiniai nagų pakitimai, plaukų slinkimas, padidėjęs švino kiekis naguose ir plaukuose, hipotireozė, menstruacinio ciklo sutrikimas. 33. Apsinuodijimas švino tetraetilu. Tai organinis švino junginys. Jis susikaupia darbo patalpų oro apatiniuose sluoksniuose, tuščiose benzino talpose, garažų apžiūrų duobėse. Švino tetraetilu galima apsinuodyti gaminant etilintą benziną, jį pervežant, sandėliuojant kuro bazėse bei benzino kolonėlėse, remontuojant variklius. Ypač jautrūs yra vaikai. Nuodai į organizmą patenka inhaliaciniu (dažniausiai), peroraliniu ir perkutaniniu keliais. Švino tetraetilas, patekęs į rganizmą, rezorbuojasi į kraują, labai greitai prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą, patenka į smegenų skystį ir pažeidžia svarbius gyvybinius centrus. Ūminis apsinuodijimas išsivysto būtant be dujokaukės smarkiai užterštoje patalpose, išgėrus šio benzino arba apsipylus didelę kūno dalį. Ligonis skundžiasi bendru nuovargiu, silpnumu, sutrinka miegas, galvos skausmai, pykina, vemia, atsiranda metalo skonis burnoje, seilėtekis. Atsiranda blauzdų, raumenų, sąnarių, krūtinės, pilvo skausmai. Būdinga simptomų triada: aretrinė hipotonija, bradikardija, hipotermija. Miego sutrikimai, parastezijos ir vegetacinių sutrikimų triada. Sunkesniais apsinuodijimo atvejais jis pereina į organinį sindromą, kuris pasižymi dar ryškesniais astenijos požymiais, pažeidžiama CNS. Būdingi psichikos sutrikimai. Lėtinis apsinuodijimas gali išsivystyti ilgą laiką dirbant su etilintu benzinu, kai į organizmą patenka nedidelės jo dozės. Daugiausia nukenčia CNS, ypač smegenų žievė ir hipotalaminė sritis. Profilaktika: norint apsisaugoti apsinuodijimų benzino gamybos, sandėliavimo, transporto įmoėse, benzino kolonėlėse hermetizuojami įrengimai, mechanizuojami ir automatizuojami benzino perpylimo darbai, naudojama efektyvi ištraukiamoji ventiliacija. Pilant benziną į baką, negalima traukti jo burna, reikia saugotis, kad benzinas nepatektų ant odos ir drabužių, nelaistyti jo darbo vietoje, nelaikyti atviruose induose. Draudžiama vartoti etilintą benziną odos, drabužių, detalių plovimui. Po darbo reikia nusiprausti po dušu, persirengti švariais drabužiais. Spec drabužiai kas savaitę skalbiami, laikomi atskiroje patalpoje. Dirbantiems atliekami periodiniai medicininiai tikrinimai. 34. Apsinuodijimas manganu Tai sidabriškai baltas, trapus metalas, tirpsta rūgštyse. Ekspozicija galima kasant, lydant ir išgaunant iš mangano rūdos gryną manganą, suvirinant mangano turinčiais elektrodais, taip pat chemijos ir elektronikos mangano junginių, išsiskiria mangano oksidai. Mangano garai gali patekti į alveoles ir iš ten rezorbuotis į kraują, didesnės dalelės gali būti nurytos joms pašalinus iš plaučių mukociliarinio klirenso pagalba. Rezorbcija iš virškinamojo trakto yra nedidelė, apie 10 proc., tačiau gali padidėti esant geležies trūkumui. CMT gali rezorbuotis jį įkvėpus, prarijus ar per orą. Ūminis apsinuodijimas: Mangano oksido poveikis garais gali sukelti metalo karštinę, kuriai būdinga šaltkrėtis, karščiavimas, kvėpavimo sutrikimas. Ji praeina savaime, negyjant. Patekęs ant odos ar įkvėptas CMT sukelia lengvą odos deginimą, atsiranda galvos skausmas, metalo skonis burnoje, pykinimas, vėmimas, diarėja, kvėpavimo sutrikimas, skausmas krūtinėje. Lėtinis apsinuodijimas: Ilgalaikis mangano poveikis sukelia nervų sistemos pažeidimą paprastai po keleto metų. Pirmieji simptomai yra neryškūs: nuovargis, galvos skausmas, apatija, elgesio sutrikimas. Susijaudinimo, šnekumo ir seksualinio susijaudinimo epizodai vadinami mangano psichoze. Jei poveikis tęsiasi, atsiranda sindromas, panašsu į Paskinsono ligą. Kalba tampa monotoniška, lėta, veidas įgauna kaukės išvaizdą, sutrinka elgsena, atsiranda tremoras, bradikinezija, mikrografija. Gali pasireikšti vazomotoriniai sutrikimai, gausus seilėtekis ir prakaitavimas. CMT nervų sistemos nepažeidžia, nors klinikinės patirties su šiuo junginiu trūksta. Darbuotojams, paveiktiems mangano dulkių, padidėja pneumonijos ir respiracinių infekcijų, dažnai atsparių gydymui, tikimybė, tikriausiai dėl mangano dioksido slopinančio poveikio plaučių makrofagų funkcijai. Laboratoriniai tyrimai: normalūs, gali šiek tiek padidėti leukocitų ir eritrocitų, padaugėti kepenų fermentų, likvore pagausėja baltymo. 35. Apsinuodijimas benzolu Benzenas – bespalvis, judrus, būdingo saldaus kvapo, netirpus vandenyje skystis; gerai tirpsta alkoholyje, eteryje, chloroforme. Naudojamas daugelio organinių junginių sintezei, anilinių dažų pramonėje, farmacinių preparatų gamyboje, kaip tirpiklis ir žaliava plasmasėms, sprogstamosioms medžiagoms gauti. Aromatiniai angliavandeniai yra vienas iš aplinkos teršalų, išsiskiriančių iš variklių išmetamųjų dujų ir pramoninių šaltini. Abzorbcija iš plaučių nuo 50-70 proc ramybės būsenoje, sumažėja iki 40-60 proc dirbant vidutinio sunkumo ir iki 30-50 proc dirbant sunkų fizinį darbą. Gerai rezorbuojasi per odą. Benzenas metabolizuojamas į fnolį ir išsisikiria su šlapimu kaip konjuguotas fenolis ir dihidrofenolis. Apie 10 proc benzeno pasišalina nepakitę su iškvėpiamu oru. Poveikis sveikatai: Aromatiniai angliavandeniai yra stipresni dirgikliai ir anestetikai nei alifatiniai. Šie angliavandeniai pasižymi ūmiu anestezuojančiu efektu, dirgina kvėpavimo takus, sukelia dermatitą, neurloginius ir elgesio sutrikimus. Ūmiai apsinuodijus benzenu pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, šleikštulys, euforija, nerimas, sunkesniais atvejais – vėmimas, smonės pritemimas, agresyvumas, kritikos stoka, kraujospūdžio kritimas, tachikardija, retas kvėpavimas, ataksija, raumenų trūkčiojimai. Sunkiais atvejais prasideda traukuliai, ištinka koma ir mirtis. Šlapimas įgauna tamsią, žalsvą spalvą, iškvėpiamas oras turi būdingą kvapą.Patekus per os būna pilvo skausmai, viduriavimas. Benzenas veikia kaulų čiulpus:sukelia grįžtamą pancitopeniją, aplastinę anemiją, kuri gali būti mirtina ar progresuoti iki leukemijos. Leukemija galima visų tipų, tačiau dominuoja nelimfocitinė. Dėl lėtini benzeno poveikio pasireiškia astenovegetacinis, neurasteninis sindromai, sensomotorinė polineuropatija, leukopenija, trombocitopenija, anemija, gali būti hemoraginis sindromas, sunkiais atvejais pasireiškia trofikos sutrikimai, išopėjimai, toksinis hepatitas, encefalopatija. 36. Pesticidai, jų klasifikacija, sukeliamos sveikatos problemos. Šiuo metu yra apie 45000 rūšių pesticidų 1500 aktyvių medžiagų pagrindu. Pramoninės šalys sunaudoja 80 proc visų pesticidų. Daugiausia vartoja – Brazilija, Indija, Kinija. Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 1,5 tūkst.tonų pesticidų. Pesticidas – preparatas, skirtas kenksmingiems augalų arba augalinių produktų organizmams naikinti arba augalų ir augalinių produktų apsaugai nuo tokių organizmų, augalų derlingumui didinti arba reguliuoti, augaliniams produktams išsaugoti, įskaitant medienos konservantus, nepageidaujamiems augalams naikinti, augalų dalims naikinti arba nepageidaujamam augimui apriboti, kenksmingiems arba nepageidaujamiems organizmams, kurie nepuola augalų, sunaikinti arba apsaugai nuo tokių organizmų. Klasifikacija: Pesticidai gali būti skirtomi pagal: • Fizines ir chemines savybes. Skirstomi į sprogstamuosius, oksiduojančius, ypač degius, labai degius ir degius, kurie laikomi pavojingais aplinkai ir žmogaus sveikatai. • Cheminę prigimtį pesticidai gali nūti skirstomi į fosforo organinius junginius, chloro organinius junginius, karbamidus, halogenintus angliavandenilius, oksidus, aldehidus, fenolių darinius, aromatinius angliavandenilius, sunkiųjų metalų junginius, dipiridilus, pesticidus natūraliu pagrindu. • Pagal panaudojimą pesticidai skirstomi į: -herabicidai – piktžolėms naukinti -insekticidai – žalingiems vabzdžiams naikinti -fungicidai – augalų ligas sukeliantiems grybams naikinti -augalų augimo reguliatoriai – preparatai augalų augimui reguliuoti -defoliantai – augalų lapams pašalinti -beicai – augalų sėklai ir sodiniams apsaugoti nuo sėkloje ir dirvoje esančių ligų sukėlėjų -repelentai – vabzdžiams atbaidyti -rodenticidai – graužikams naikinti -desikantai – augalams sudžiovinti -arboricidai – medžių ir krūmų naikinimui skirti preparatai. -fumigantai - dezinfekcijai garais, dūmais. • Pagal toksiškumą skirstomi: labai toksiški – tai preparatai, kurie labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per viršinamąjį traktą, kvėpavimo takus, prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Toksiški – tai prieparatai, kurie mažias kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo tavkus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Kenksmingi – preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. • Toksikologines savybes skirstomi į ardančius ir dirginančius, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Pesticidai naudojami sumaišyti ar nesumaišyti kaip aerozoliai, milteliai, granulės ar impregnuoti preparatai, fumigantai, jaukai ir kitaip. Naudojimui paruošti pesticidai susideda iš veikliosios medžiagos, tirpiklio, užpilo, emulgatoriaus, priedų ir kitų inertinių ingridientų. Pesticidais apsinuodint galima ne tik juos naudojant, bet ir juos gaminant, ruošiant naudojimui, kraunant, transportuojant, kontaktuojant su pesticidas apdorotais augalais ar teikiant pagalbą nukentėjusiajam, nuo užterštojo rūbų. Pasitaiko ir buitinių apsinuodijimų pesticidais juos naudojant namuose, asmeniniame darže ar sode, šilnamiuose, prarijus netyčia ar suicidiniais tikslais, taip pat naudojant užterštą pesticidais maistą, vandenį. Pagrindinis pesticidų patekimo kelias – per orą, kiek rečiau inhaliacinis. Apsinuodijimo simptomatika yra labai įvairi ir priklauso nuo cheminės prigimties. Dažniausiai apsinuodijama fosforo insekticidais, karbamatais. Fosforo organiniai junginiai ir karbamatai pasižymi cholinesterazę slopinančiu veikimu. Jie gerai absorbuojasi per odą, inhaliaciniu keliu ar iš virškinamojo trakto. Tirpūs riebaluose, todėl patenka į CNS. Ūmus apsinuodijimas pasireiškia liaukų hipersekrecija, brnchų, žarnyno, gimdos, akies rainelės ir kitų lygiųjų raumenų hipertonusas, miofibriliacijos, psichomotorinis sujaudinimas, hiperadernemija, kraujospūdžio pakilimas. Lėtiniam apsinuodijimui būdingas padidėjęs dirglumas, nerimas, nuotaikos nepastovumas, nuovargis, trumpalaikis atminties autrikimas, sutrikusi dėmesio koncentracija, periferinė sensomotorinė neuropatija, dermatitas. Choro organiniai junginiai. Daugelis jų ya toksiški, toksiški reproukcijai, kancerogeniniai ir todėl draudžiami naudoti. Tačiau daug chloro organinių pesticidų plačiai naudojami tiek žemės ūkyje, tiek buityje vabzdžiams naikinti, sėkloms apdoroti apsaugai nuo kenkėjų. Ūmaus apsinuodijimo simptomai išryškėja po 1-6 val. Sunkus apsinuodijimas pasireiškia CNS pažeidimu. Padidėja smegenų jautrumas, pasireiškiantis traukuliais. Lengvesnio apsinuodijimo metu – parestezijos, tremoras, ataksijos, hiperreflesija. Prarijus pasireiškia vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, padidėjęs jautrumas, silpnumas, nerimas, galvos skausmas, svaigimas, drebulys, traukuliai. Įkvėpus – deginimas akyse, nosyje, gerklėje bei CNS pažeidimo simptomai. Patekus į akis – dirginimas, ant odos – dirginimas, bėrimas, CNS pažeidimai. Piretriniai pesticidai – tai natūralūs pesticidai. Plačiai naudojami buityje aerozolių pavidalu vabzdžiams naikinti. Taip pat gali būti naudojami maisto sandėliuose kenkėjų naikinimui, žemės ūkyje vaismedžių, daržovių ir vaiskrūmių apsaugai nuo kenkėjų. Poveikis pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu, gali pasireikšti fotodermatitas. Įkvėpus atsiranda sloga, skausmas gerklėje gali būti dudulys, kosulys. Prarijus pasireiškia pykinimas, vėmimas, nuo didelių dozių galimi traukuliai. Patekus į akis – stiprus jų sudirginimas, ant odos – sudirginimas, bėrimas ir pūslės. Galimos alerginės reakcijos, šokas: oda blyški, prakaitavimas, silpnas, dažnas pulsas, dusulys, kosulys. Profilaktika: Žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti naudojami pesticidai turi būti tinkamai įpakuoti ir paženklinti, nurodant rizikos frazes ir pavojaus ženklą. Po darbo asmeninės priemonės turi būti valomos ir nukenksminamos.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 10198 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (10198 ž.)
Darbo duomenys
  • Medicinos špera
  • 19 psl., (10198 ž.)
  • Word failas 268 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt