Darbas su bylomis ir aplankais kompiuteryje

Įvadas Kompiuterio informacijai tvarkyti sugalvota tam tikra sistema. Bet kurie duomenys (tarp jų ir programos) surašomi į bylas, bylos dedamos į aplankus. Šie aplankai gali būti vėl sudėti į kitus aplankus ir t.t. Turėdami tokią tvarkingą struktūrą kompiuteryje, galime nesunkiai joje susigaudyti ir atlikti reikiamus veiksmus: kopijuoti bylas iš vienų aplankų į kitus, rasti reikiamą bylą, pašalinti nereikalingas, kurti naujas. Informacija kompiuteryje saugoma įvairiuose informacijos kaupikliuose. Informacija kompiuteryje sudaro hierarchinę struktūrą, o šią sudaro įvairių lygmenų aplankai ir bylos. Tiek Windows, tiek kitose programose, vaizduojančiose informacijos organizaciją kompiuteryje, galima keisti informacijos vaizdavimo ekrane formą. Dažniausiai ekrane matomi aplankų turiniai, o jų struktūra neišskleidžiama. Informacijos tvarkymo problema kompiuteryje yra labai aktuali, nes kai kurie žmonės nesugeba tvarkyti informacijos kompiuteryje. Taip atsiranda viena didžiausių problemų — nerandama reikalinga informacija. Todėl čia susipažinsime su tokiomis sąvokomis kaip byla, aplankas. Taip pat sužinosime kaip reikia tvarkyti aplankus ir bylas, kad galėtumėme greitai surasti reikiamą informaciją, kokios yra bylų tvarkymo programos ir kaip dirbti su jomis, kaip padidinti kompiuterio atmintį bei daugelį kitų įdomių dalykų. Šiomis temomis daugiausiai rašė autoriai B. Starkus, V. Dagienė, V. Denisovas, S. Maciulevičius ir daugelis kitų. 1. Informacijos įvardijimas ir organizavimas kompiuteryje Norint sąmoningai ir efektyviai dirbti kompiuteriu, būtina gerai įsivaizduoti, kaip kompiuteryje saugoma informacija. Tik tada bus lengva rasti reikiamą informaciją ir ją išsaugoti norima forma norimoje vietoje. Informacija kompiuteryje saugoma įvairiuose informacijos kaupikliuose. Informacijos organizacija kaupiklyje yra hierarchinė. Ją sudaro įvairių lygmenų katalogai ir bylos. Byla — tai autonominė duomenų grupė kompiuterio atmintinėje ar kurioje nors jo laikmenoje, pavadinta vienu vardu. Bylose gali būti laikoma įvairiausia informacija: tekstai, programos, paveiksliukai, duomenų bazės, netgi muzikos kūriniai ir videofilmai. Byla yra pagrindinė sąvoka dirbant bet kuriuos darbus kompiuteriu. Šią sąvoką sunku tiksliai nusakyti, paprastai ji suvokiama padirbėjus kompiuteriu. Bylas dar siūloma vadinti rinkmenomis, failais. Aplankas — tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą. Aplanką sudaro bylos ir smulkesnieji aplankai su savo bylomis. Aplankus kuriame mes patys. Kuo nors susijusias bylas sudedame į tą patį aplanką. Panašios tematikos aplankus sugrupuojame ir sujungiame į vieną, aukštesnio lygio aplanką. Šitokį grupavimą, aplankų ir bylų dėliojimą galima tęsti tol, kol sudarome vaizdžią struktūrą. Gerai apgalvota aplankų struktūra, taikliai parinkti jų vardai padeda geriau orientuotis gausiame duomenų archyve. Byloms ir aplankams tvarkyti yra nemažai programų, apie kurias kalbėsime šiek tiek vėliau. 2. Pagrindiniai bylų tipai ir jų savybės 2.1. DOS terpės bylos DOS dirba su kelių rūšių bylomis: DOS vykdomos programos (*.com, *.exe) ir DOS teksto komandinės bylos (*.bat); duomenų ir kitos bylos. Tiek Windows 3.x, tiek Norton Commander yra DOS terpės programos, todėl joms galioja DOS apibrėžtos bylų naudojimo taisyklės: • Bylos pavadinimas susideda iš vardo ir plėtinio. DOS bylos varde negali būti daugiau kaip 8 simboliai, o bylos plėtinyje — 3 simboliai. Tarp bylos ir plėtinio būtinai reikia padėti tašką. • DOS bylų pavadinimams galima vatoti visas lotyniškos abėcėlės raides, skaitmenis ir simbolius — , _, $, #, @, !, %, (, ), {, }, ‘, `, ~, ^. • Bylų negalima vadinti vardais, kuriuos operacinė sistema vartoja įrenginiams pavadinti: PRN (spausdintuvas); LPT1 — LPT4 (įrenginiai, prijungiami prie lygiagrečiųjų prievadų); COM1 — COM4 ( įrenginiai prijungiami prie nuosekliųjų prievadų); AUX (įrenginys, prijungiamas prie prievado COM1); CON (klaviatūra arba displėjus); NUL (įrenginio imitacija); CLOCK$ (sistemos laikrodžio sąsaja). Šias trijų simbolių kombinacijas galima naudoti kaip bylos pavadinimo plėtinius. Kiekviena byla gali turėti 4 požymius (Attributes): 1) tiktai skaitoma (Read — only). Šis požymis neleidžia bylos keisti; 2) paslėptoji (Hidden). Tokių bylų pavadinimų galima nerodyti ekrane; 3) sisteminė (System). Tokios yra, pvz., MS DOS bylos — IO.SYS ir MSDOS.SYS. Sisteminių bylų netvarko laikmenos optimizavimo programos (pvz., „Speed Disk“) ir dažniausiai jie nekopijuojami į suglaudintąją laikmeną; 4) archyvuota (Archive). Šis požymis atsiranda sukūrus arba pakeitus bylą ir išnyksta jį nukopijavus į archyvą programa „Backup“. Bylų pavadinimus, jų fragmentų adresus laikmenoje DOS saugo lentelėje, angliškai vadinamoje FAT (File Allocation Table). Dirbant DOS terpėje, komandos įvedamos per komandų eilutę, kuri prasideda DOS žyma (DOS Prompt), pavyzdžiui, C:\>, kai dirbama su kaupikliu C. DOS komandą sudaro: komandos pavadinimas (pvz., PRINT), objekto, kuriam skiriama komanda, pavadinimas (pvz., bylos adresas D:\MANO\JONUI.TXT) ir įvairūs parametrai (Options) komandos vykdymo režimui nurodyti. Neprivalomi komandos elementai būna parašyti laužtiniuose skliaustuose. Rašant DOS komandą, negalima praleisti jos formate nurodytų skirtukų (pvz., tarpų, „\“) tarp komandos elementų. Operacinėje sistemoje MS — DOS aplankams peržiūrėti skirta komanda: DIR [aplanko adresas] [parametrai]. Įvedę tik DIR, matysite atversto aplanko turinį: disko pavadinimą bei numerį; katalogo pavadinimą; atverstame kataloge esančių aplankų ir bylų pavadinimus, dydžius, paskutinio pakeitimo ar parengimo datas bei laikus; bylų skaičių ir kiek laisvos vietos yra diske. Bylos turinį galime pamatyti įvedus tokią komandą: TYPE bylos adresas  MORE arba COPY bylos adresas CON. Taigi šiame skyriuje aptarėme pagrindines DOS terpės bylų savybes. Kadangi daugiausiai bylos tvarkomos Windows terpėje, tai apie jas daugiausiai ir kalbėsime kituose skyriuose. 2.2. WINDOWS terpės bylos Windows terpėje bylos pavadinimą gali sudaryti net 256 simboliai, įskaitant tarpus. Bylų ir aplankų pavadinimuose negalima naudoti specifinių lietuviškų raidžių (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž) ir simbolių /, \, :, *, ?, “, . Taigi bylos pavadinimą sudaro vardas ir prievardis. Bylos vardas parenkamas toks, kad jis primintų, kokie duomenys toje byloje laikomi, o prievardį paprastai pasiūlo programa, su kuria yra rengiama byla. Dažniausiai vartojami prievardžiai nurodyti pirmoje lentelėje. Dažniausiai vartojami prievardžiai 1 lentelė Prievardis Duomenų rūšis byloje Programa, kurianti šias bylas bmp Paveikslai Grafikos redaktoriai txt Paprasti tekstai Paprasti tekstų redaktoriai, pvz., Edit, Notepad doc Sudėtingi tekstai Microsoft Word exe Programos kompiuterio kalba Programavimo kalbų transliatoriai jpg Paveikslai suspaustu pavidalu Grafikos redaktoriai lgp Programos Logo kalba Komenskio Logo sistema lgw Programos Logo kalba LogoWritter redaktorius pas Programos Paskalio kalba Turbo Pascal redaktorius xls Lentelės Microsoft Excel skaičiuoklė wps Tekstai, lentelės, duomenų bazės Integruotas paketas Microsoft Works zip Supakuoti duomenys Pakavimo programa WinZip 3. Darbas su aplankais ir bylomis 3.1. Kaip sukurti aplanką? Naują aplanką galima sukurti šitaip: I. Būdas: 1. Aplankų hierarchijoje pasirinkite aplanką ar diską, kuriame norite sukurti naują aplanką. 2. Meniu juostoje spragtelkite komandą File. 3. Atsivėrusiame meniu spragtelkite New, o po to — Folder. 4. Lange atsiras naujo aplanko piktograma su užrašu „New Folder“ — vietoj šių žodžių įrašykite norimą aplanko vardą ir paspauskite Enter klavišą. II. Būdas: 1. Atsivėrusiame lange spustelkite dešinįjį pelės klavišą. 2. Pasirinkite komandą New, o po to — Folder. 3. Lange atsiras naujo aplanko piktograma su užrašu „New Folder“ — vietoj šių žodžių įrašykite norimą aplanko vardą ir paspauskite Enter klavišą. 3.2. Kaip pavadinti bylas ir aplankus? Sukurtos bylos pavadinimą sugalvoja ir užrašo pats vartotojas, o plėtinį dažniausiai prideda pati programa. Vardas turėtų atspindėti bylos turinį. Bylų ir katalogų pavadinimus galima rašyti tiek mažosiomis, tiek didžiosiomis raidėmis. Primename, kad negalima vartoti lietuviškų specifinių raidžių (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž) ir simbolių /, \, :, *, ?, “, . 3.3. Kaip surasti reikiamą bylą ar aplanką? Specialieji simboliai ieškomų bylų pavadinimuose Windows yra numatyti tokie aplankų ir bylų paieškos būdai: • Žinant aplanko arba bylos adresą, ieškoti per langą My Computer, žadinant reikiamų kaupiklių bei aplankų ženklus ir atverčiant reikalingus aplankus bei peržiūrint jų turinius. • Žinant aplanko arba bylos pavadinimą, ieškoti lange Exploring, atverčiant reikalingus aplankus ir peržiūrint jų turinius. • Nežinant aplanko arba bylos adreso, bet žinant jo pavadinimą ar pavadinimo fragmentą arba kai kuriuos kitus bylos požymius (pvz., dydį, parengimo datą), ieškoti naudojantis pagrindinės meniu kortelės komanda Find arba Search. Naudojantis pagrindine meniu kortele taip pat galima iškviesti dokumentus arba programas, jei jos yra kortelėje. Automatiškai ieškant, trinant, perkeliant panašiai pavadintas bylas arba bylą, kurios tikslaus pavadinimo neprisimenate, jos dalį galima pakeisti specialiais simboliais. Simbolis „?“ atstoja bet kurį bylos vardo ar plėtinio simbolį. Pvz., ieškodami bylos „?onas.txt“, rasite bylas „jonas.txt“, „ponas.txt“ ir visas kitas bylas, kuriose „?“ vietoje yra bet kuris leistinas simbolis. Simbolis „*“ atstoja visą bylos vardą, plėtinį arba likusią jų dalį. Pvz., ieškodami bylos „jonas.*“, rasite bylas „jonas.txt“, „jonas.doc“ ir visas kitas bylas, kurių vardas yra „jonas“, o ieškodami bylos „*.txt“, rasite bylas „jonas.txt“, „petrui.txt“, „laiskas.txt“ ir visas kitas bylas, kurių plėtinys yra „txt“. 3.4. Veiksmai su bylomis Su bylomis galima atlikti įvairius veiksmus: keisti jos turinį, jos vardą, bylos vietą kompiuteryje ir pan. Naują bylą sukurti arba jos turinį keisti (taisyti, redaguoti) galima su tai duomenų rūšiai skirtomis programomis: jeigu byla tekstinė — tekstų redaktoriumi, jeigu paveikslas — grafikos redaktoriumi, jeigu lentelė — skaičiuokle, tekstų redaktoriumi ar integruotu paketu ir t. t. Bylas galima išdėlioti į aplankus, jas perkėlinėti, pašalinti (ištrinti), keisti bylų vardus naudojantis bylų tvarkymo programomis. Pagrindiniai veiksmai, kurie atliekami tvarkant bylas ir aplankus yra šie: • Kopijavimas; • Perkėlimas; • Pervadinimas; • Šalinimas. 3.4.1. Kaip pažymėti bylas ir aplankus? Vieną bylą (aplanką) pažymėsite ją bakstelėję pelės kairiuoju klavišu. Pažymėta byla ar aplankas patamsėja. Kelioms byloms (aplankams) pažymėti yra keletas būdų — nesvarbu ar bylos (aplankai) greta viena kitos, ar atskirai po vieną, ar grupėmis: • Kai reikalingos bylos yra vienoje grupėje, apveskite jas pelyte su nuspaustu kairiuoju klavišu arba pelyte pažymėkite kraštinę grupės bylą, nuspauskite klavišą Shift ir pažymėkite kitą kraštinę grupės bylą. • Atskiras bylas pažymėsite juos baksteldami pelyte, laikydami nuspaustą klavišą Ctrl. • Žymėdami kelias bylų grupes, pirmiausia jau minėtu būdu pažymėkite pirmąją grupę. Ją pažymėję, nuspauskite klavišą Ctrl ir pelyte apveskite kitas bylų grupes arba pelyte pažymėkite antrosios grupės pirmąją bylą, nuspauskite klavišus Ctrl + Shift ir pažymėkite paskutinę antrosios grupės bylą. • Visas atversto aplanko bylas greičiausiai pažymėsite paspaudę klavišus Ctrl + A. Bylų žymėjimą panaikinsite paspaudę pelytės arba krypties klavišą. 3.4.2. Kaip perkelti bylas ir aplankus? Pažymėtas bylas (aplankus) galima perkelti į kitą aplanką (kaupiklį) keliais būdais: • Vilkti bylų (aplankų) ženklus, nuspaudus klavišą Shift ir kairįjį pelytės klavišą, o pervilkus juos į kitą aplanką, klavišus atleisti. • Vilkti bylų (aplankų) ženklus, nuspaudus tik dešinįjį pelės klavišą, o pervilkus juos į kitą aplanką, klavišą atleisti ir atsiradusioje kontekstinėje kortelėje pasirinkti komandą Move Here. • Paimti pažymėtas bylas (aplankus) komandomis Edit ir Cut (Ctrl + X), įkelti žymeklį į kitą aplanką (kaupiklį) ir pasirinkti komandą Paste (Ctrl + V). • Pažymėti bylą (aplanką) ir kairėje pusėje esančioje kontekstinėje lentelėje pasirinkti komandą Move this file arba Move this folder ir tada nurodyti vietą, į kurią norite perkelti bylą (aplanką). • Bakstelti ant bylos (aplanko) dešiniuoju pelės klavišu, atsiradusioje kontekstinėje kortelėje pasirinkti komandą Send To ir nurodyti vietą, į kurią norite perkelti bylą (aplanką). • Negalima perkelti aplankų ar bylų, sukurtų įdiegiant programą, tai gali sutrikdyti programos veikimą!!! 3.4.3. Kaip kopijuoti bylas ir aplankus? Pažymėtas bylas (aplankus) galiam kopijuoti į kitą aplanką (kaupiklį) keliais būdais: • Vilkti bylų (aplankų) ženklus, nuspaudus klavišą Ctrl ir kairįjį pelytės klavišą, o pervilkus juos į kitą aplanką, klavišus atleisti. • Vilkti bylų (aplankų) ženklus, nuspaudus tik dešinįjį pelės klavišą, o pervilkus juos į kitą aplanką, klavišą atleisti ir atsiradusioje kontekstinėje kortelėje pasirinkti komandą Copy Here. • Paimti pažymėtų bylų (aplankų) kopijas komandomis Edit ir Copy (Ctrl + C), įkelti žymeklį į kitą aplanką (kaupiklį) ir pasirinkti komandą Paste (Ctrl + V). • Pažymėti bylą (aplanką) ir kairėje pusėje esančioje kontekstinėje lentelėje pasirinkti komandą Copy this file arba Copy this folder ir atsiradusioje lentelėje nurodyti vietą, į kurią norite perkelti bylą (aplanką). • Bakstelti ant bylos (aplanko) dešiniuoju pelės klavišu, atsiradusioje kontekstinėje kortelėje pasirinkti komandą Copy ir nuvedus žymeklį į kitą aplanką (kaupiklį) vėl spustelti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti komandą Paste. Tokiu pat būdu galite padaryti bylos kopiją tame pačiame aplanke. Kopijos vardas bus papildytas žodžiu „Copy“ (pvz., Copy Mano.doc). 3.4.4. Kaip pervadinti bylas ir aplankus? Pažymėtas bylas (aplankus) galima pervadinti keliais būdais: • Pažymėti bylos ženklą, bakstelti kairiuoju pelės klavišu pavadinimo laukelį ir jame, atsiradus žymekliui, parašyti naują vardą. • Pagrindiniame meniu pasirinkti komandą File ir tada komandą Rename. • Pažymėti bylą (aplanką) ir kairėje esančioje kontekstinėje lentelėje pasirinkti komandą Rename this file arba Rename this folder. • Spustelti dešinįjį pelės klavišą ant bylos (aplanko) ir pasirinkti komandą Rename. • Bylos plėtinį palikite tą patį, nes, jį pakeitus, programa, kuria byla buvo sukurta, bylos nebeatpažins ir jos negalėsite panaudoti!!! • Negalima pervadinti aplankų ar bylų, sukurtų įdiegiant programą, tai gali sutrikdyti programos veikimą!!! 3.4.5. Kaip trinti bylas, katalogus ir objektų ženklus? Pažymėtas bylas, aplankus ir objektų ženklus galima ištrinti keliais būdais: • Pažymėti bylą, aplanką ar objektą, kurį norite ištrinti, ir paspausti klaviatūros klavišą Delete (Del). • Pažymėti bylą, aplanką ar objektą, kurį norite ištrinti, ir pagrindinėje meniu juostoje pasirinkus komandą File pasirikti komandą Delete. • Vilkti bylą, aplanką ar objektą laikant kairįjį pelės klavišą ant „šiukšlių dėžės“ (Recycle Bin) ženklo. • Pažymėti bylą, aplanką ar objektą, kurį norite ištrinti, ir kairėje esančioje kontekstinėje lentelėje pasirinkti komandą Delete this file arba Delete this folder. • Spustelti dešinįjį pelės klavišą ant bylos, aplanko ar objekto, kurį norite ištrinti ir pasirinkti komandą Delete. Šiais būdais trinamos bylos, aplankai ar objektai perkeliami į „šiukšlių dėžę“ (Recycle Bin), kurioje jie būna iki dėžė užsipildo arba yra ištuštinama. Paliepus trinti, pasirodo kortelė, prašanti patvirtinti trynimą. Paspaudę Yes, trynimą patvirtinsite, o paspaudę No — jį atšauksite. • Jeigu norite, kad trinamos bylos, aplankai ar objektai nepatektų į „šiukšlių dėžę“ (Recycle Bin), trindami paspauskite klavišus Shift + Delete. 3.5. Kaip apsaugoti bylas nuo ištrynimo? Pažymėtas bylas apsaugosite nuo ištrynimo panaudoję komandą Properties. Ją surasite, pasirinkę pagrindinio meniu komandą File arba paspaudę dešinįjį pelės klavišą. Taigi norėdami apsaugoti bylą nuo ištrynimo turite atlikti tokią komandų seką: File  Properties  General  Read — only. 3.6. Kaip atkurti ištrintas bylas? Norėdami atkurti be reikalo ištrintas bylas, dvigubai bakstelkite kairiuoju pelės klavišu ant „Recycle Bin“ ženklo. Lange Recycle Bin pažymėkite, kurias iš šiukšlių dėžėje esančių bylų norite atkurti. Jeigu jas norite atkurti ten, iš kur jos buvo ištrinti, įvykdykite šias komandas: File  Restore. Jeigu norite jas atkurti kitur, atidarykite langą, į kurį jas kelsite, ir pelyte pervilkite į jį atkuriamas bylas. Kiek bylų rasite šiukšlių dėžėje, priklauso nuo jos talpos ir ištrintų bylų. Šiukšlių dėžės talpa yra ribota, todėl seniau ištintų bylų joje galite neberasti. 3.7. Kaip apsaugoti bylas slaptažodžiu? Norint apsaugoti bylą slaptažodžiu reikia: 1. Atidaryti bylą, kuriai norite užduoti slaptažodį. Paspausti File  Save As. 2. Paspausti komandą Tools  (General) Options. 3. Dialogo lango Save apačioje matote du baltus laukelius. Paspauskite laukelyje „Password to open“, kad imtų mirksėti kursorius. Su klaviatūra įveskite slaptažodį. Galima naudoti visas lietuviškas raides, skaičius, tarpus. Tačiau bendras simbolių skaičius negali viršyti 15. Čia įvestas slaptažodis apsaugos bylą nuo atidarymo. Paspauskite laukelyje „Password to modify“, kad jame imtų mirksėti kursorius. Įveskite slaptažodį. Jis apsaugos bylą nuo pakeitimų. 4. Paspauskite komandą OK. 5. Atsiras dialogo langas „Confirm Password“. Jame pakartokite pirmą slaptažodį, kuris saugos bylą nuo atidarymo. Paspauskite komandą OK. 6. Atsiras sekantis dialogo langas. Jame pakartokite slaptažodį, kuris saugos bylą nuo pakeitimų. 7. Paspauskite komandą OK. 8. Paspauskite komandą Save. Norint nuimti slaptažodį nuo bylos reikia: 1. Atidaryti bylą, kuriai uždavėte slaptažodį. Prieš atsirandant bylai atsiras dialogo langai, kuriuose turėsite įvesti slaptažodžius. 2. Paspausti File  Save As. 3. Paspausti komandą Tools  General Options. 4. Dialogo lango apačioje Jūs matote du baltus laukelius, kuriuose įvedinėjote slaptažodžius. Ištrinkite juose esančias žvaigždutes. 5. Paspauskite komandą OK. 6. Paspauskite komandą Save. 3.8. Bylų tvarkymo programos 3.8.1. Langas My Computer Kaupiklius, aplankus bei bylas patogu tvarkyti lange My Computer. Jį atidarysite dvigubai bakstelėję ženklą „My Computer“. Lange yra visų kaupiklių ir bent vieno sisteminio katalogo Control Panel ženklas. Pažymėtus aplankus pelyte, nuspaudus jos kairįjį klavišą, galima pervilkti į kitą vietą lange, į kitą langą ar į Windows pultą, o dvigubai bakstelėjus — išskleisti. Lango viršuje yra meniu komandos. Žemiau arba kairėje yra komandų mygtukų rinkinys darbui paspartinti. Komandoms vykdyti užtenka paspausti komandos mygtuką. Visus veiksmus su bylomis aptarėme jau prieš tai (trečiame skyriuje), todėl čia jų jau nebeaptarinėsime. 3.8.2. Langas Exploring Kaupiklius, aplankus bei bylas galima tvarkyti ir lange Exploring. Jį atidarysite dešinįjį pelės klavišą paspaudę ant Start mygtuko (galima ir ant bet kurio kaupiklio ar aplanko) ir pasirinkę komandą Explore. Kairiojoje lango dalyje hierarchijos tvarka atvaizduoti sistemos resursai, o dešiniojoje lango dalyje — pažymėtojo aplanko turinys. Kairiojoje pusėje galima atversti aplankus, o dešiniojoje sužadinti atversto aplanko bylas. Patogu tai, kad kairiojoje pusėje galima matyti informacijos saugojimo kompiuterio kaupikliuose sandarą. Kadangi veiksmai su bylomis ir aplankais atliekami tokie patys ir taip pat, kaip ir lange My Computer, jų neaptarinėsime, nes jie jau buvo aptarti trečiame skyriuje. 3.8.3. Programa Windows Commander Šiame skirsnyje aptarsime darbą naudojantis bylų tvarkymo programa Windows Commander, kuri yra išversta į lietuvių kalbą. Windows Commander langą sudaro du langai — kairysis ir dešinysis. Juose rodomi aplankų ir bylų sąrašai. Virš kiekvieno aplanko ir bylų sąrašo lango viršutinio kairiojo kampo esančiame mažame langelyje rodomas disko, kurio turinį matome, vardas. Diskų ir diskelių įrenginiai žymimi lotyniškosios abėcėlės raidėmis. Diskeliai žymimi a ir b raidėmis, diskas padalijamas į dalis ir žymimas c, d, e, f, g ir t. t. Kompiuteriuose būna bent du išorinės atminties įrenginiai, tad turi būti bent du žymenys: a — diskeliams ir c — diskui. Jei yra kompaktinių ar kitokių diskų skaitymo įrenginys, jam analogiškai skiriama raidė. Jei prisijungiame prie interneto stočių FTP, jų diskai žymimi skaitmenimis 0, 1, 2 ir t. t. Taigi norėdami rasti reikalingą bylą, turime žinoti, kur jos ieškosime: konkrečiame diskelyje ar diske — ir nustatyti reikiamą raidę ar skaitmenį. Jeigu pamirštame, kur ieškomą bylą ar aplanką pasidėjome, tačiau prisimename bylos vardą ar bent jo dalį, galime paprašyti kompiuterio surasti šią bylą. Jei žinome tik vardo pradžią, nurodome ją ir po to rašome (). Jei žinome bylos prievardį, nurodome ir jį. Plačiau apie specialiuosius simbolius ieškomų bylų pavadinimuose 3.3. skyrelyje. Dažniausiai atliekamas yra bylų kopijavimas. Kopijavimo būdai: I. Būdas: 1. Viename Windows Commander lange atveriame aplanką, kuriame yra norima kopijuoti byla, kitame — aplanką, į kurį kopijuosime. 2. Žymeklį nustatome ties ta byla, kurią kopijuosime. 3. Paspaudžiame klavišą F5, kuris dažniausiai ir vadinamas kopijavimo klavišu. II. Būdas: 1. Viename Windows Commander lange atveriame aplanką, kuriame yra norima kopijuoti byla, kitame — aplanką, į kurį kopijuosime. 2. Žymeklį nustatome ties ta byla, kurią kopijuosime. 3. Pelės žymekliu „pačiumpame“ reikiamą bylą ir nunešame į reikimą vietą. Prieš atliekant kopijavimą paprastai pasirodo dialogo langas, kuriame paklausiama, ar tikrai norime tai daryti. Ypač jis praverčia tuomet, kai kataloge, į kurį kopijuojame, jau yra tokio pat vardo byla: tuomet reikia nuspręsti, ką daryti, ar keisti kopijuojamos bylos vardą, ar pakeisti pačią bylą (tokiu atveju ankstesnės bylos neteksime, nes vietoj jos įrašysime kopijuojamą bylą). Analogiškai atliekamas ir bylos perkėlimas. Skirtumas toks, kad nukopijavę bylą, turime du jos egzempliorius, o perkėlę turime tik vienintelę bylą. Bylos perkėlimas paprastai atliekamas paspaudus klavišą F6. Tokie pat veiksmai atliekami ir su aplankais (juos galima kopijuoti, perkelti, pašalinti). Windows Commander programa lengva kurti aplankus. Tam pakanka atverti reikiamą diską ir aplanką, kuriame norime kurti naują aplanką ir paspausti funkcinį klavišą F7. Gausime dialogo langą, kuriame reikės nurodyti naujo aplanko pavadinimą. Surenkame jį ir paspaudžiame Enter klavišą. Būtiniausi veiksmų su bylomis ir aplankais klavišai išvardyti apatinėje Windows Commander eilutėje. 3.9. Kaip tas pačias bylas tvarkyti keliuose kompiuteriuose? Jeigu turite du atskirus kompiuterius ir norite juose tvarkyti tas pačias bylas, naudokitės programa „Briefcase“, nes, įprastiniu būdu keisdami bylas abiejuose kompiuteriuose, galite suklysti, pavyzdžiui, perkeldami jas iš vieno kompiuterio į kitą, naujesnę bylą pakeisti senesne. „Briefcase“ padės išvengti šios klaidos, nes ji į abu kompiuterius perkelia tik naujausias bylas. Naudojant „Briefcase“, bylas iš vieno kompiuterio į kitą galima įkelti per disketinį ar kitokį nešiojamąjį kaupiklį, per kompiuterių tinklą, taip pat kompiuterius sujungus kabeliu. 4. Kaip sutalpinti diske daugiau bylų ir sukurti archyvą? Modernėjant kompiuteriams, programų ir duomenų bylos užima vis daugiau vietos kompiuterio diske. Kai kurių tipų bylose duomenys yra saugomi neekonomiškai (yra daug tuščių vietų), todėl jie užima daug vietos laikmenoje. Yra sukurtos programos tokių bylų informacijai išsaugoti glausčiau (sumažinti bylą sudarančių simbolių skaičių). Jos vadinamos bylų suglaudinimo arba archyvų sudarymo programomis. Bylų suglaudinimo programos taupo vietą kaupiklio laikmenoje, taip pat laiką, reikalingą informacijai perrašyti iš pernešamos laikmenos į diskinį kaupiklį ir atvirkščiai. Kai kurių bylų dydį jos gali sumažinti kelis ar net keliolika kartų. Suglaudinimo programos yra dviejų rūšių: • Programos, vartotojo nurodymu suglaudinančios ar atkuriančios bylas. (pvz., „WinRaR“, „WinZip“) • Programos, suglaudinančios informaciją, rašydamos bylą iš RAM į kaupiklį, ir ją išskleidžiančios, rašydamos iš kaupiklio į RAM (pvz., Windows paketo programa „DriveSpace“). Jų buvimo vartotojas nepastebi. Dirbant Windows terpėje, dažniausiai naudojamos bylų suglaudinimo programos yra „WinRaR“ ir „WinZip“, apie kurias ir kalbėsime. 4.1. Programa WinZip Norint suglaudinti bylą šia programa reikia: 1. Atidaryti programą WinZip. 2. Paspausti mygtuką New. 3. Kortelės „New Archive“ laukelyje „File name:“ įrašyti archyvo vardą, įjungti jungiklį „Add dialog“ ir paspausti OK. 4. Kortelės „Add“ bylų sąraše pažymėti suglaudinamas bylas ir paspausti mygtuką Add. Jeigu norite, galite pakeisti programos darbo režimus. Išskleidžiamajame sąraše „Action:“ galite nurodyti programai, ką daryti, o „Compression:“ — duomenų suglaudinimo laipsnį. Įjungę jungiklį „Include subfolders“, liepsite glaudinti žemesnio lygio aplankus, o įjungę „Include system and hidden files“ — glaudinti ir sistemos bei paslėptas bylas. • Bylą taip pat galite suglaudinti, nuvilkdami ją pelyte į programos WinZip langą arba ant kreipinio į programą ženklo. Norint paimti bylą iš archyvo reikia: 1. Pelyte dvigubai bakstelti archyvo bylą. 2. Lange WinZip su archyvo turiniu dvigubai bakstelti iškviečiamą bylą arba ją pažymėti ir paspausti mygtuką Extract. Norint papildyti archyvą kitomis bylomis reikia: 1. Pelyte dvigubai bakstelti archyvo bylą. 2. Atsidariusiame lange paspausti mygtuką Add. 3. Kortelėje „Add“ surasti bei pažymėti reikiamas bylas ir paspausti mygtuką Add. 4.2. Programa WinRaR Norint suglaudinti bylą šia programa reikia: 1. Atidaryti programą WinRaR. 2. Lange WinRaR nurodyti reikiamą aplanką, pažymėti suglaudinamas bylas ir paspausti mygtuką Add. 3. Kortelėje „Archive name and parameters“ įrašyti archyvo vardą. ◦ Jeigu neskubate ir norite labiau suglaudinti bylas, nurodykite didesnį suglaudinimo laipsnį. Pasibaigus glaudinimui, lange „WinRaR“ atsiras archyvo byla. Norint pažiūrėti archyvo turinį reikia: 1. Surasti archyvo bylą ir ją dvigubai bakstelti pelyte. 2. Atsiradusiame lange pažymėti reikiamas bylas ir paspausti mygtuką Extract to. 3. Dialogo kortelėje „Extraction path and options“ nurodyti aplanką, kuriame norite išsaugoti bylas, ir paspausti mygtuką OK. 4.3. Kaip padvigubinti kompiuterio disko talpą? Kompiuterio disko talpą galima padidinti Windows programomis „DriveSpace“ arba „Drive Converter“, apie kurias ir kalbėsime šiame skyrelyje. 4.3.1. Kada ir kaip naudoti programą DriveSpace? Jeigu kompiuteryje yra nedidelės talpos diskas ir jo talpai padidinti nenaudojote programos „Drive Converter“ (FAT32), jo talpą galite gerokai padidinti Windows paketo programa „DriveSpace“. Ji vietoje visų nurodytame diske esančių bylų sukuria vieną suglaudintą bylą — diską. Su „DriveSpace“ suglaudintu disku dirbančiam vartotojui jis nesiskiria nuo įprastinio. Windows pats išskleidžia iškviestą bylą įkeldamas ją į atmintį, o išsaugodamas — suglaudina. Ši programa gali šiek tiek sulėtinti kompiuterio veikimą, todėl ją naudokite tuomet, kai tikrai trūksta vietos kaupiklyje. Suglaudintame diske saugokite efektyviausiai suglaudinamus dokumentus (pvz., „*.doc“, „*.bmp“ tipų bylas) ir nesaugokite blogai glaudinamų bylų (pvz., programų, „*.dll“, „*.zip“). Norint programa „DriveSpace“ sukurti suglaudintą diską reikia: 1. Į kaupiklį, kurį norite suglaudinti, įkelti visas suglaudinamas bylas. 2. Įvykdyti šias komandas: Start  Programs  Accessories  System Tools  DriveSpace. 3. Pažymėti suglaudinamą kaupiklį ir dialogo kortelės „DriveSpace“ meniu įvykdyti šias komandas Drive ir Compress… Dialogo kortelėje „Compress a Drive“ pažiūrėti diagramas, rodančias kaupiklio talpą iki suglaudinimo ir po jo, ir paspausti mygtuką Start. 4. Atsiradusioje kortelėje su klausimu, ar papildyti Windows „Startup“ diską, paspausti mygtuką Yes. Kitoje kortelėje su pasiūlymu perkelti į kaupiklį visas suglaudinamas bylas paspausti mygtuką Compress Now. ◦ Norint išskleisti suglaudintą kaupiklį reikia įvykdyti šias komandas: Start  Programs  Accessories  System Tools  DriveSpace  Drive  Uncompress… Norint suglaudinti tik dalį kaupiklio reikia: 1. Į kaupiklį, kurį norite suglaudinti, įkelti visas suglaudinamas bylas. 2. Įvykdyti šias komandas: Start  Programs  Accessories  System Tools  DriveSpace  Advanced  Create Empty… 3. Pažymėti suglaudinamas bylas ir aplankus kaupiklyje ir dialogo kortelės „DriveSpace“ meniu įvykdyti šias komandas Drive ir Compress… Dialogo kortelėje „Compress a Drive“ pažiūrėti diagramas, rodančias kaupiklio talpą iki suglaudinimo ir po jo, ir paspausti mygtuką Start. 4. Atsiradusioje kortelėje su klausimu, ar papildyti Windows „Startup“ diską, paspausti mygtuką Yes. Kitoje kortelėje su pasiūlymu perkelti į kaupiklį visas suglaudinamas bylas paspausti mygtuką Compress Now. 4.3.2. Kada ir kaip naudoti programą Drive Converter (FAT32)? Jei turite didelės talpos diską, jo talpą padidinti geriausia Windows programa „Drive Converter“ arba „FAT32“. Ši programa kaupiklio talpą padidina, optimizuodama minimalias porcijas, kuriomis kaupiklyje išsaugoma informacija. Ji nesumažina kaupiklio veikimo spartos, tačiau veikia tik su kaupikliais, kurių talpa didesnė už 512 MB. Norint programa „Drive Converter“ padidinti disko talpą reikia: 1. Įvykdyti šias komandas: Start  Programs  Accessories  System Tools  Drive Converter arba (FAT32). 2. Dialogo kortelėje „Drive Converter“ paspausti mygtuką Next >. 3. Atsiradusiame kaupiklių sąraše pažymėti kaupiklius, kuriuos norite optimizuoti ir paspauskite OK. 4. Jeigu yra aktyvių programų, kurios gali trukdyti optimizavimui, „Drive Converter“ paprašys jas išjungti. Išjunkite nurodytas programas ir paspauskite Next >. 5. Jeigu norite sumažinti informacijos praradimo pavojų suglaudinimo metu, priimkite „Drive Converter“ pasiūlymą papildomai išsaugoti informaciją ir paspauskite mygtuką Create Backup. Jeigu ne — spauskite Next >. 6. Kai „Drive Converter“ paprašys perjungti kompiuterį į MS — DOS režimą, išjunkite visas aktyvias programas ir paspauskite Next >. 4.3.3. Kada ir kaip naudotis suglaudinimo programomis? Suglaudinę retai naudojamas bylas, turėsite daugiau laisvos vietos informacijos kaupikliuose. Nėra prasmės „WinRaR“, „WinZip“ ar kitomis programomis glaudinti bylų diskiniame kaupiklyje, jeigu jame informacija suglaudinta „DriveSpace“ paketu. Jeigu suglaudinta byla sumažėja tik keliais ar keliolika procentų, jį geriau palikti nesuglaudintą. Išsaugomas disketėse bylas reikia suglaudinti diskiniame kaupiklyje ir tik paskui perrašyti į disketę. Analogiškai disketėje esančią suglaudintą bylą reikia perkelti į diskinį kaupiklį ir tik tada jį išskleisti. Taip sutaupysite daug laiko, nes bylos suglaudinimas į disketę arba jo skleidimas iš disketės vyksta daug kartų lėčiau negu diskiniame kaupiklyje. 4.4. Kaip sukurti kompiuterio bylų archyvą? 4.4.1. Kam reikia bylų archyvų? Jeigu norite būti tikri, kad sugedus darbiniam diskiniam kaupikliui ar netyčia ištrynus bylą, svarbi informacija neprapuls, kitoje laikmenoje sukurkite bylų archyvą. Jis leis sparčiai atkurti didžiąją prapuolusios informacijos dalį. Kuo dažniau atnaujinsite archyvą, tuo mažiau duomenų prarasite, jiems dingus darbiniame diske. Archyvus reikėtų saugoti net kitoje patalpoje, kad jie neprapultų dėl gaisro ar vagystės. Archyve galite išsaugoti visą kompiuterio sistemą arba kai kurias bylas. Visai sistemai perkelti pirmą kartą reikės daug laiko. Tokiam archyvui reikės laikmenos, kurios talpa gerokai didesnė už archyvo apimtį. Antrą ir kitus kartus kurkite skirtuminį archyvą, į kurį perkelkite tik pakeistas ir naujas bylas. Kad nereikėtų saugoti daug skirtuminių archyvų, po tam tikro laiko į archyvą vėl perkelkite visą kompiuterio sistemą. ◦ Keičiamus duomenis reikėtų išsaugoti archyve kiekvieną dieną, o visą kompiuterio sistemą — vieną kartą per mėnesį. 4.4.2. Kaip sukurti bylų archyvą? Norint sukurti bylų archyvą reikia: 1. Įvykdyti šias komandas: Start  Programs  Accessories  System Tools  Backup. 2. Jeigu archyvą rengiatės kurti be archyvų meistro „Backup Wizard“, dialogo kortelę „Microsoft Backup“ išjunkite. 3. Lange „Microsoft Backup“ įjungdami jungiklius, pažymėkite aplankus ir bylas, kurias norite išsaugoti archyve, nurodykite, kur išsaugoti archyvą, ir paspauskite mygtuką Start. 4. Įrašykite archyvo vardą ir paspauskite OK. Jeigu nepasitikite savimi, archyvui rengti galite pasikviesti archyvų meistrą „Backup Wizard“. Jį galite iškviesti įvykdę tokias komandas: 1. Start  Programs  Accessories  System Tools  Backup. 2. Dialogo kortelėje įjungę perjungiklį „Create a new backup job“ ir paspauskite OK. 3. Toliau vykdyti mygtuku Next > iškviečiamų kortelių nurodymus. Norint išsaugoti archyve visą sistemą reikia: 1. Meistro lange „Backup Wizard“ su klausimu „What to back up“ įjunkite perjungiklį „Back up My Computer“ ir paspauskite Next >… 2. Jeigu dirbate be meistro, paspauskite lango „Microsoft Backup“ mygtuką Options… 3. Dialogo lentelėje „Backup Job Options\Advanced“ įjunkite jungiklį „Back up Windows Registry“. 4.5. Kaip iš archyvo atkurti kompiuteryje sugadintą informaciją? Jeigu sugadinote ar netyčia ištrynėte kompiuteryje esančias bylas, bet turite neseniai išsaugotą archyvą, juos galite atkurti, prarasdami tik po archyvo sukūrimo sukauptą informaciją. Bylas iš archyvo galima atkurti įvykdžius šias komandas: 1. Įdėti į kompiuterį laikmeną su archyvu. 2. Iškviesti programą „Backup“. 3. Dialogo lentelėje „Microsoft Backup“ įjungti perjungiklį „Restore backed up files“ ir paspausti OK. 4. Vykdyti archyvų meistro „Backup Wizard“ nurodymus. Jeigu nenorite meistro paslaugų, reikia daryti taip: 1. Dialogo kortelėje „Microsoft Backup“ paspausti mygtuką Restore. 2. Paspausti mygtuką su nupaišytu aplanku esantį apačioje ir laukelyje „Restore from“ nurodyti kaupiklį su archyvu. 3. Bėgančiuose sąrašuose „What to restore“ pažymėti atkuriamus aplankus bei bylas ir paspausti mygtuką Start. Jeigu archyvas buvo išsaugotas keliose laikmenose, programa paprašys jas iš eilės įdėti į kaupiklį. • Norint, kad archyvo bylos būtų atkurtos be klaidų, reikia atlikti šias komandas: Settings  Options  Restore  Verify restored data by automatically comparing files after the restore has finished. Archyvas bus atkurtas be klaidų, bet tai užtruks ilgiau. Išvados Taigi čia aptarėme pagrindinius veiksmus su bylomis ir aplankais tiek DOS, tiek Windows terpėje. DOS terpės bylas aptarėme šiek tiek mažiau, nes daugiausia naudojamės Windows operacine sistema, todėl tam daugiausia ir buvo skirta dėmesio. Sužinojome, kaip bylas įvairiais būdais pažymėti, kopijuoti, trinti, perkelti ir kaip atklikti kitus veiksmus su jomis. Taip pat išsiaiškinome, kaip užduoti ir nuimti bylos slaptažodį, kaip padidinti kompiuterio disko talpą. Susipažinome su pagrindinėmis bylų glaudinimo bei tvarkymo programomis. Taip pat sužinojome, kaip sukurti archyvą, kaip su juo dirbti, bei daugelį kitų dalykų, susijusių su bylų ir aplankų tvarkymu. Literatūros sąrašas: 1. Baltrukaitis A. „Hyperkonspektas 1.1“, Klaipėda: A. Baltrukaičio reklamos ir dizaino firma „Lietuva“, 2001 2. Dagienė V. „Informatikos pradmenys 9 – 10 kl.“, Vilnius: leidykla TEV, 2001, 112 psl. 3. Starkus B. „Kompiuteris. Pirmieji žingsniai“, Kaunas: „Smaltijos“ leidykla, 2001, 196 psl. 4. Starkus B. „Kompiuteris. Žingsnis į priekį“, Kaunas: „Smaltijos“ leidykla, 1998, 214 psl.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!