„Danske Banko“ baigiamoji praktikos ataskaita

 TURINYS Įvadas Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos. Bankininkystės studijų programa yra skirta ruošti specialistus, kurie kokybiškai atliktų darbą ir būtų susipažinę su banko veiklos ypatumais. Studijų programa susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Baigiamosios praktikos tikslas: susipažinti su Danske banko veikla ir jos ypatumais. Uždaviniai: 1. Susipažinti su Danske banko organizacine struktūra; 2. Aprašyti banko paslaugų forminimo ypatumus(dokumentaciją); 3. Apibūdinti banko atliekamas operacijas; 4. Aprašyti banko finansinės veiklos ypatumus ir standartus; 5. Išanalizuoti, kokias paslaugas teikia bankas; 6. Apibendrinti banko vidaus kontrolės ypatumus. 1 Įmonės pristatymas „Danske Bank“ – tai didžiausia finansinių paslaugų grupė Danijoje ir antras pagal turtą bankas Šiaurės Europos finansų rinkoje. Grupė veikia 13-oje valstybių ir turi daugiau nei 700 banko skyrių, kuriuose dirba daugiau nei 22 tūkst. darbuotojų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei 5 milijonai žmonių (neskaitant verslo klientų ir valstybinių institucijų). Pagrindinė būstinė įsikūrusi Kopenhagoje. „Danske Bank“ pasižymi aukšta paslaugų kokybe, tai patvirtina ir tarptautinės reitingų agentūros („Standart & Poors“, „Moody‘s“), nuolat patvirtinančios aukštus šiai bankinei institucijai skiriamus reitingus. Lietuvoje „Danske Bank“ atsirado 2007 metais. 2006 metų lapkričio mėnesį Danijos bankinė grupė „Danske Bank A/S“ įsigijo iki tol Suomijos finansinių paslaugų grupei „SAMPO Plc.“ priklausiusią „SAMPO Bank“ grupę, o su ja ir Lietuvos (bei Suomijos, Latvijos ir Estijos) SAMPO bankus. Sandoris buvo baigtas 2007-ųjų vasario 1 d., o nuo tų pačių metų liepos „Danske Bank“ tiesiogiai valdo 100 proc. SAMPO bank oakcijų. „Danske Bank“ tapo didžiausia finansinių paslaugų grupe Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse. 2008 metų birželio 1 d. po septynerių sėkmingos veiklos metų Lietuvoje SAMPO bankas įžengė į naują kokybės etapą ir tapo Danske banku. Buvo perimtas ir „Danske Bank“ Grupės įvaizdis, vizualusis identitetas. Danske banko misija – būti geriausiu vietos finansiniu partneriu. Danske banko vertybės: • Naudingumas klientui • Didžiausias aktyvumas • Atviras kalbėjimas • Viena komanda • Drąsus išskirtinumas • Noras laimėti Banko vadovybė siekia, kad šių vertybių būtų laikomasi visose darbinėse situacijose bendradarbiaujant su klientais ir kolegomis. Generalinis Danske Bank direktorius Lietuvoje – Gintaras Galvanauskas. 2 Danske banko organizacinė struktūra Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo struktūros. Organizacinė valdymo struktūra (1 pav.) –  tai ryšiai ir tam tikros pozicijos ir ryšiai tarp atskirų organizacijos padalinių, valdymo lygių ir funkcinių sričių. 1 pav. Organizacinė Danske Bank valdymo struktūra Filialo vadovas. Generalinis direktorius – šis asmuo yra vyriausiasis banke dirbantis asmuo. Jis užtikrina banko strategijos sukūrimą ir įgyvendinimą bei Bankui iškeltų tikslų pasiekimą. Vidaus audito tarnyba sudaro: vidaus kontrolė; banko finansinis ir procesų auditas.Audito tarnybos darbuotojai teikia siūlymu, kaip pagerinti banko veiklą. Asmeninės bankininkystės tarnyba – atsakinga už mažmeninės bankininkystės strategijos kūrimą ir įgyvendinimą; banko paslaugų privatiems klientams pardavimo užtikrinimą. Verslo bankininkystės tarnyba – atsakinga už bankininkystės strategijos kūrimą ir įgyvendinimą; banko paslaugų verslo klientams pardavimą. Verslo plėtros tarnyba – atsako už banko paslaugų plėtros planavimą; rinkodarą; komunikacijos strategijos kūrimą ir įgyvendinimą. Finansų tarnyba – atsakinga už finansinės apskaitos tvarkymą; finansinių ataskaitų rengimą; biudžeto sudarymą; finansinės rizikos valdymą; finansų pritraukimo strategijos kūrimą. Kredito tarnyba – kuria ir įgyvendina kredito rizikos politiką; atsako už kredito rizikos vertinimą ir valdymą. Teisės tarnyba – teikia teisinę pagalbą, susijusią su visomis banko veiklos sritimis, vykdo pinigų plovimo prevencijos politiką bei užtikrina banko verslo saugumą. Personalo tarnyba – atsakinga už naujų darbuotojų atranką ir įdarbinimą banke; darbdavio įvaizdžio formavimą, darbuotojų ugdymo ir motyvavimo programų rengimą ir įgyvendinimą. Taip pat teikia siūlymus, susijusius su darbuotojų karjera bei veiklos valdymu. Bankinių paslaugų tarnyba – atsako už bankinių operacijų valdymą ir atlikimo procesų užtikrinimą ir gerinimą; banko dokumentų tvarkymą; logistiką; informacinių technologijų priežiūrą. Klientų aptarnavimo centrai – aptarnauja privačius ir verslo klientus. Klientų konsultavimo centras – atsako į klientų skambučius ir el. Paštu ar kitais elektroniniais budais pateikiamus klausimus; konsultuoja banko klientus banko teikiamų paslaugų klausimais. Danske finansų rinkų departamentas – atsako už banko likvidumo valdymą, užsienio valiutų ir indėlių kainų nustatymą; klientų konsultavimą vertybinių popierių klausimais bei prekybą finansinėmis priemonėmis. 2. 1 Banko įstaigos funkcijos ir darbo organizavimas Bankas – tai organizacija (institucija), kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. „Danske Bank“ Grupė Lietuvoje veikia kaip Danske bankas, „Danske Capital investicijų valdymas“ ir Danske lizingas. Danske bankas siūlo visas bankines (kreditavimo, taupymo, investavimo, kasdienių finansų) paslaugas privatiems bei verslo klientams. Mažmenines, ir didmenines bankininkystės paslaugas „Danske Bank“ Grupė teikia 9-iose šalyse: Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Šiaurės Airijoje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 3 Dokumentai ir jų kontrolė Visi įrašai susiję su banko atliekamomis operacijos turi būti pagrįsti atitinkamai įformintais atsiskaitomaisiais dokumentais. Visi atsiskaitomieji dokumetai turi turėti reikalingus duomenis apibūdinančius operacijos turinį. Pagrindiniai rekvizitai yra tokie: 1. Dokumeto pavadinimas, numeris ir sudarymo data; 2. Mokėtojo ir lėšų gavėjo pavadinimai ir sąskaitos numeriai; 3. Mokėtojo ir lėšų gavėjo bankų pavadinimai; 4. Mokėjimo suma žodžiais ir skaičiais; 5. Už ką mokama ir pagal kokį dokumentą; 6. Įgaliotų pareigūnų parašai; 7. Ūkio subjekto antspaudas. Banke sudaromi dokumetai numeruojami, o numeracijos tvarką nustato vyriausiasis finansininkas. Dalinai apmokant mokėjimus – debeto, inkasinius pavedimus, banke išrašomas memorialinis orderis. Ir klientas, ir bankas gauna po vieną dokumento egzempliorių. Atsiskaitomuosius dokumentus banke priima, patikrina bei pasirašo darbuotojas atliekantis operaciją. Kai kurioms operacijoms yra numatyta papildoma kontrolė. Tokių operacijų dokumentus turi pasirašyti banko darbuotojas atliekantis operaciją bei kontroliuojantis darbuotojas. Banko vidaus operacijų atsiskaitomieji dokumentai turi būti papildomai pasirašyti vyriausiojo finansininko ar jo pavaduotojo. Klientas kreipdamasis į banką pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Banke priimami tik originalūs asmens dokumentai. Aptarnaujant LR pilietį Danske Bank Lietuvos skyrius pripažįsta bet kurį iš šių dokumentų: 1. LR pasas; 2. Asmens tapatybės kortelė; 3. Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas su vairuotojo parašu, išduotas po 2003 m. sausio 1 d; 4. Gimimo liudijimas. Jei klientas nėra LR pilietis. Jis privalo pateikti: 1. Pasą; 2. Europos Sąjungos piliečio asmens tapatybės kortelę; 3. Leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Klientas norintys atidaryti banko sąskaitą Danske Bank Lietuvos skyriuje atitinkamai turi pateikti: • Jei klientas yra privatus asmuo sąskaitos atidarymui pateikia bankui šiuos dokumentus: 1.Nustatytos formos banko prašymas atidaryti sąskaitą. 2.Parašų pavyzdžių kortelė 3.Sąskaitos savininko pasas/asmens tapatybės kortelė ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas • Jie įmonė registruota Lietuvos Respublikoje, banko sąskaitai atidaryti pateikia šiuos dokumentus: 1. Banko nustatytos formos prašymas atidaryti sąskaitą 2. Įgaliojimo ir parašų bei antspaudo pavyzdžių kortelė 3. Įmonės registracijos pažymėjimas (originalas arba nuorašas) 4. Įmonės įstatai/statutas/nuostatai (originalas arba nuorašas) 5. Įmonės valdymo organo/dalyvių susirinkimo sprendimas dėl vadovo paskyrimo/išrinkimo (originalas arba nuorašas) • Įmonės, neregistruotos Lietuvos Respublikoje banko sąskaitai atidaryti pateikia šiuos dokumentus: 1. Banko nustatytos formos prašymas atidaryti sąskaitą 2. Įgaliojimo ir parašų bei antspaudo pavyzdžių kortelė 3. Įmonės registracijos pažymėjimas arba išrašas iš savo šalies komercinio registro apie įregistravimą (originalas arba nuorašas) 4. Įmonės įstatai/statutas/nuostatai (originalas arba nuorašas) 5. Įmonės kompetentingo organo sprendimas dėl vadovo paskyrimo/išrinkimo • Steigiamos akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės banko sąskaitai atidaryti pateikia šiuos dokumentus: 1. Banko nustatytos formos prašymas atidaryti sąskaitą 2. Įgaliojimo ir parašų bei antspaudo pavyzdžių kortelė 3. Įmonės steigimo sutartis arba steigimo aktas (originalas arba nuorašas) 4. Įgaliojimas atidaryti kaupiamąją sąskaitą (jei tai nėra numatyta steigimo sutartyje ar steigimo akte) (originalas) Klientas atėjęs į banką užpildo jam reikalingą dokumentą, pvz.: kredito paraišką. Be kredito paraiškos klientas bankui taip pat turės pateikti dar ir šiuos dokumentus: 1. asmens tapatybę liudijantį dok t.y. pasą arba tapatybės kortelę; 2. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą; 3. turimų finansinių įsipareigojimų (kitų kreditų, lizingo ir pan.) sutarčių kopijas; 4. pajamas liudijančius dok.: • pažymą apie paskutinių 12 mėn. darbo užmokestį (jei asmens atlyginimas pervedamas į sąskaitą Unicredit Bank Lietuvos skyrių ne mažiau kaip 6 mėn, pažymos apie darbo užmokestį pateikti nereikia; • jei asmuo yra įmonės savininkas, jis turi pateikti mokesčių deklaraciją, patvirtintą VMI; • kt. dok. ar pažymas. Jei asmuo prašo kredito būstui statyti ar rekonstruoti, papildomai jis turės bankui pateikti: 1. rangos darbų sutartis (jei darbai atliekami rangos būdu); 2. leidimą statyti ir projekto dokumentus; 3. dok. liudijančius žemės sklypo nuosavybę ar nuomos teisę; 4. statybos, rekonstrukcijos darbų sąmatą ir darbų grafiką. Atsižvelgdamas į kiekvieną situaciją, bankas gali paprašyti kliento pateikti ir paildomus dokumentus. 3.1 Vidinių banko dokumentų saugojimas Kalbant apie Danske banke saugojamų dokumentu tvarką, kiek ir kokių dokumentų banke yra saugoma, o taip pat kiek ilgai jie saugomi ir kas atsakingas už dokumentų sudarymą, bankas nurodo kiekvienais metais rengiamame ir tvirtinamame dokumentacijos plane. Dokumentacijos plane įrašyti bylos saugojimo terminai nustatomi vadovaujantis : Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle (BDSTR), patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos 2011 m. kovo 9 d. Nr. V-100 (Žin, 2011, Nr. 32-1534) ; - Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu Nr. X-1024 (FPRĮ), priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. (Žin., 2007, Nr. 17-627); -  Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu Nr. VIII-275 (PPTFPA), priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335); - Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos saugumo reikalavimų instrukcija (VPCASRI), patvirtinta Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Valdybos 1999m. birželio8 d. posėdžio protokolu Nr. 9; - Minimalios informacijos, dokumentų ir duomenų, kuriuos finansų maklerio įmonė privalo saugoti, sąrašas (MIDDFMĮPSS) patvirtintos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008m. liepos 3d. nutarimu Nr. 1K-16 1 priedas; - Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėmis (IPTKPPVT), patvirtintomis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 (žin., 2007, Nr. 64-2500; 2008, Nr. 79-3166); - Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu Nr. I-1374 (ADTAĮ), priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. birželio 11 d. (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804). 4 Analitinė ir sintetinė apskaita Sintetinėje apskaitoje apibendrintai yra apskaitomas vienarūšis turtas, nuosavybė, pajamos, sąnaudos. Siekiant gauti detalius duomenis naudojama analitinė apskaita. Kiekviena sintetinė sąskaita turi daug analitinių sąskaitų. Sintetinės apskaitos pagrindu yra patikrinama analitinė apskaita. Sąskaitų planas – tai pagal tam tikrus požymius susistemintas sąskaitų sąrašas. Jame pateikti visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai(priedas nr. 1). Sąskaitų planas sudarytas remiantis fundamentine apskaitos lygybe. Jame pateiktos visos sintetinės sąskaitos, suskirstytos į klases. Kiekviena sąskaita pažymėta skaitmeniniu kodu. Sąskaitos numerio pirmas skaičius rodo, kokios klasės yra sąskaita. Kiti numeriai pateikia detalesnę informaciją apie atitinkamą apskaitos objektą. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra. Pirmoje ir antroje klasėje yra sujungtas visas turtas – ilgalaikis ir trumpalaikis. Trečios ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma kam priklauso tas turtas. Trečioji klasė – tai savininkų nuosavybė arba įmonės įsipareigojimai savininkams. Savininkų nuosavybę sudaro ne tik kapitalas, rezervei ir mokesčių atidėjimai, bet ir nepaskirstytas pelnas. Ketvirtoji klasė – įmonės ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei įsipareigojimai. Penktoje klasėje fiksuojamos visų rūšių per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos., o šeštoje – sąnaudos, patirtos uždirbant pajamas. Septintoji, aštuntoji ir devintoji klasės paliktos laisvos, nes jos skirtos įmonės vidinės apskaitos vedimui. Šios apskaitos valdžia nereglamentuoja, jos vedimo tvarką kiekviena įmonė pasirenka savo nuožiūra. Paskutinė, nulinė klasė palikta atspindėti įmonėje esantį turtą ar įsipareigojimus, kurie neturi tiesioginio ryšio su įmonės turtu bei nuosavybe. 4.1 Klaidų buhalteriniuose įrašuose ištaisymas Buhalteriniuose įrašuose klaidos, kurios paaiškėja sudarius balansą, t. y. kitą dieną arba vėliau, sąskaitose ištaisomos, remiantis ištaisomaisiais memorialiniais orderiais. Tokiais atvejais lėšos nurašomos iš klientų sąskaitų be jų sutikimo, jei nepasibaigė senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo klaidos banke paaiškėjimo datos. Ištaisomieji orderiai sudaromi keturiais egzemplioriais, kurių pirmasis naudojamas kaip orderis, antrasis ir trečiasis – kaip pranešimai klientams apie debetinį ir kreditinį įrašus, o ketvirtasis lieka orderių knygelėje. Knygelė laikoma pas vyriausiąjį finansininką (vyriausiajį buhalterį) arba jo pavaduotoją. Orderiai numeruojami eilės numeriais, atskirai nuo kitų dokumentų. Ištaisomųjų orderių tekste įrašoma, kada, pagal kokį dokumentą ir kurioje sąskaitoje buvo neteisingai įrašyta, o jeigu apie tai pranešė klientas, nurodomas jo pranešimas. Orderyje šalia sąskaitų numerių, kuriose daromas priešingas ištaisomasis įrašas, rašomas žodis „Storno“. Dokumentai, kuriais remiantis buvo sudaryti ištaisomieji orderiai, laikomi kartu su pirmuoju orderio egzemplioriumi dienos dokumentuose. Asmeninėje sąskaitoje arba operaciniame žurnale šalia neteisingo įrašo, kurio suma vėliau stornuota, parašoma „Stornuota“, nurodant datą ir ištaisomojo orderio numerį. Šis įrašas patvirtinamas orderį pasirašiusio vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio), jo pavaduotojo arba apskaitos skyriaus viršininko parašu. 5 Banko pajamas ir išlaidos - jų apskaita Banko pajamų ir išlaidų apskaitą nustato – „Banko pajamų ir išlaidų apskaitos tvarka“. Ši tvarka parengta vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir nustato Lietuvos bankui, komerciniams bankams ir kredito įstaigoms (toliau – bankai) per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir padarytų išlaidų skaičiavimo tvarką pagal apskaitos duomenų kaupimo principus. Pajamos – tai banko turto padidėjimas arba banko įsipareigojimų sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį už suteiktas paslaugas. Per ataskaitinį laikotarpį gauti pinigai, kurie nelaikomi šio laikotarpio pajamomis, yra įrašomi į balansą kaip banko įsipareigojimai klientui suteikti paslaugas ateityje. Poveikiai banko finansinės veiklos rezultatams pripažįstami pajamomis, kai atitinka šiuos reikalavimus: – jų sumas galima pakankamai tiksliai apskaičiuoti (įvertinti); – informacija apie jas yra ekonomiškai reikšminga, patikima, objektyvi, patikrinama. Išlaidos – tai banko turto sumažėjimas arba įsipareigojimų padidėjimas, siekiant uždirbti pajamų per ataskaitinį laikotarpį. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, kurios ataskaitiniu laikotarpiu nepripažįstamos (neįrašomos), balanse pateikiamos kaip turtas. Banko pajamas ar išlaidos yra apskaitomos nelno(nuostolio) ataskaitoje. Pelno(nuostolio) ataskaitoje parodomos per tam tikrą laikotarpį banko uždirbtos pajamas ir padarytos išlaidos. Tarp balansinės ir pelno (nuostolio) ataskaitų yra glaudus ryšys, nes banko turtas(aktyvai) sukuria didžiają dalį banko pagrindinės veiklos pajamų, o įsipareigojimai(pasyvai) sukelia pagrindines veiklos išlaidas. Pelno(nuostolio) ataskaitoje yra apskaitomi šie pagrindiniai straipsniai: • Palūkanų pajamas(už išduotas paskolas, lėšas finansinėse institucijose bei kredito įstaigose, įsigytus skolos vertybinius popierius), • Palūkanų išlaidos(už įsipareigojimus kredito įstaigoms bei finansinėms institucijoms, šių institucijų lėšas, už indėlius); • Išlaidoms specialiesiams atidėjimams(abejotinoms paskoloms, garantijoms); • Paslaugų ir komisinių pajamas bei išlaidos; • Pajamos už nuosavybės vertybinius popierius; • Pelnas(nuostolis) iš operacijų užsienio valiuta; • Pelnas(nuostolis) iš operacijų vertybiniais popieriais ir finansiniais instrumentais; • Operacinės išlaidos(atlyginimai, pastatų nuoma ir eksploatacija); • Nusidėvėjimas ir amortizacija; • Neįprastinės ir nebūdingos veiklos rezultatas; • Pelno mokestis. Pagrindinis pajamų šaltinis – tai palūkanos, gaunamos už paskolas, lėšas kitose kredito ir finansinėse institucijose, ir vertybinius popierius. Pagrindinės banko išlaidos – tai sumokėtos palūkanos už indėlius ir kitas pasiskolintas lėšas, operacinės išlaidos, atidėjimai abejotinoms paskoloms ir kitos. Banko pelnas ir jo paskirstymas tvarkomas vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei kitus banko įstatuose nustatytus rezervus ir kapitalus, negali būti skiriamas dividendams išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kapitalo pakankamumas ar minimalus banko kapitalas tampa mažesnis už šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dydžius. Apskaitos duomenų kaupimo principo esmė – užrašyti poveikius banko finansinės veiklos rezultatams, neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti ar sumokėti pinigai. 5.1 Banko rezervų apskaita Banko kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne nei jų nominali vertė, arba iš banko savininkų kitų piniginių įnašų už teisės įsigyti banko akcijų įsigijimą. Pasibaigus finansiniams metams, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas nuostoliams, patirtiems dėl operacijų, susijusių su savo išleistų akcijų pirkimu–pardavimu, dengti ir įskaitytas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas banko įstatiniam kapitalui padidinti. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas banko veiklos nuostoliams padengti. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo banko finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš banko grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas banko eilinio arba neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik banko veiklos nuostoliams padengti. Kiti banko rezervai – rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas banko įstatuose. 6 Atsiskaitymai Atsiskaitymas – tai procesas ar veiksmas, kurio metu padengiamas arba sumažinamas vieno fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui atsilyginant už kokią nors (buvusią ar būsimą) veiklą, paslaugą, darbą, prekę, paskolą ir kt. Kai atsiskaitymus vykdo tarpininkas (šiuo atveju bankas) atsiskaitymo procese be šio tarpininko gali dalyvauti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Vykdant atsiskaitymą pagal vertybinių popierių ar valiutos pirkimo - pardavimo sandorį abu asmenys turi savo įsipareigojimus. Bankas įsipareigoja įvykdyti visus įsipareigojimus kliento atžvilgiu, o tuo tarpu klientas atsiskaityti su banku laiku, kaip buvo sutarta sandoryje. Tarptautinis atsiskaitymas – tai lėšų pervedimas iš kliento banko sąskaitos į gavėjo sąskaitą, esančią kitos šalies banke. Galimi keli tarptautinio atsiskaitymo apmokėjimo variantai: • SHA - mokesčiai reiškia, kad siuntėjas sumoka Banko mokesčius už tarptautinį mokėjimo nurodymą, o užsienio bankų mokesčius sumoka gavėjas. • OUR - mokesčiai reiškia, kad siuntėjas sumoka visus už tarptautinį mokėjimo nurodymą imamus mokesčius, t.y. Banko ir užsienio bankų mokesčius. Šiuo atveju gavėjas gauna visą pervedimo sumą (kitų bankų mokesčiai gali būti nurašomi nuo siunčiamos sumos, jei tarptautinis mokėjimo nurodymas atliekamas JAV doleriais). Bankas pasilieka sau teisę papildomai apmokestinti Jus už OUR mokėjimo nurodymą. Ši opcija negalima vykdant mokėjimo nurodymus į ES ir EEE valstybes šių valstybių valiutomis. • BEN - mokesčiai reiškia, kad gavėjas sumoka visus mokesčius, t.y. Banko ir užsienio bankų mokesčius, kurie yra nurašomi nuo pervedamos sumos, todėl gavėjas gauna ne visą sumą. Ši opcija negalima vykdant mokėjimo nurodymus į ES ir EEE valstybes šių valstybių valiutomis. Tarptautinis mokėjimo nurodymas litais (galutinio lėšų gavėjo sąskaita yra ne Lietuvoje registruotame banke): • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną iki 15.00 val., mokėjimo nurodymas išsiunčiamas tą pačią Banko darbo dieną; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną po 15.00 val. arba Banko nedarbo dieną, mokėjimo nurodymas išsiunčiamas artimiausią Banko darbo dieną. Paprastas tarptautinis mokėjimo nurodymas eurais į ES šalis bei Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją: • jeigu gavėjo banko sąskaitos numeris nurodytas IBAN formatu, nurodytas gavėjo banko identifikavimo kodas (BIC), gavėjo banko mokesčius sumoka gavėjas (SHA) ir pervedimo suma neviršija 50000 eurų, mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per vieną banko darbo dieną. Paprastas tarptautinis mokėjimo nurodymas: • mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per dvi Banko darbo dienas (išskyrus mokėjimo nurodymus eurais į ES šalis bei Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Skubus tarptautinis mokėjimo nurodymas: • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas EUR (išskyrus mokėjimo nurodymus eurais į ES šalis bei Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) arba USD Banko darbo dieną iki 16.00 val., mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per vieną Banko darbo dieną; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas EUR (išskyrus mokėjimo nurodymus eurais į ES šalis bei Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) arba USD Banko darbo dieną po 16.00 val. arba Banko nedarbo dieną, mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per dvi Banko darbo dienas; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas kita valiuta Banko darbo dieną iki 12.00 val., mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per vieną Banko darbo dieną; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas kita valiuta Banko darbo dieną po 12.00 val. arba Banko nedarbo dieną mokėjimo nurodymas išsiunčiamas per dvi Banko darbo dienas. Labai skubus tarptautinis mokėjimo nurodymas EUR arba USD: • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną iki 15.00 val., mokėjimo nurodymas išsiunčiamas ta pačią Banko darbo dieną; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną po 15.00 val. arba Banko nedarbo dieną, mokėjimo nurodymas išsiunčiamas artimiausią Banko darbo dieną. Labai skubus tarptautinis mokėjimo nurodymas DKK, LVL, NOK, SEK, PLN: • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną iki 12.00 val., mokėjimo nurodymas išsiunčiamas ta pačią Banko darbo dieną; • jeigu mokėjimo nurodymas pateikiamas Banko darbo dieną po 12.00 val. arba Banko nedarbo dieną, mokėjimo nurodymas išsiunčiamas artimiausią Banko darbo dieną. Vietinis atsiskaitymas – tai atsiskaitymas iš kliento banko sąskaitos į gavėjo banko sąskaitą, kai sąskaita yra tos pačios šalies banke 6.1 Tiesioginis debetas Tiesioginis debetas - tai patogus būdas atsiskaityti už komunalines, kabelinės televizijos, telekomunikacijų, draudimo, lizingo bei kitų įmonių teikiamas paslaugas. Pasirašius tiesioginio debeto sutartį, gaunamos sąskaitos yra apmokamos automatiškai. Bankas, pagal paslaugos teikėjo nurodymą, reikalingą pinigų sumą iš kliento sąskaitos perveda į paslaugos teikėjo sąskaitą. Tiesioginio debeto paslaugos privalumai Danske Banke: • Pinigų sutaupymas - tiesioginio debeto paslauga yra nemokama. Ja naudojantis nemokama komisinio mokesčio už kiekvieną mėnesį daromus pavedimus; • Sąskaitos visada yra apmokamos laiku - paslaugos teikėjui automatiškai pervedama reikiama pinigų suma iš mokėtojo nurodytos banko sąskaitos; • Atliktus mokėjimus galima matyti savo banko sąskaitos išrašuose; • Patogu - tereikia pasirašyti tiesioginio debeto sutikimą Banke arba paslaugų teikėjo įmonėje ir nebereikės rūpintis sąskaitų apmokėjimu ir gaišti laiko atliekant mokėjimo pervedimus. Tiesioginio debeto paslaugos galite bet kada atsisakyti. 6.2 Mokamosios kortelės Danske Banko mokėjimo kortelių asortimentas yra gan platus. Jį sudaro debeto ir kredito kortelės, privatiems ir verslo klientams. Bankas taip pat teikia išskirtinias kortelias kiekvieno kliento poreikiams. 6.2.1 Mokėjimo kortelės privatiems asmenims „Maestro“ ir „Visa“ – debetinės, tarptautinės mokėjimo kortelės, skirtos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje bei užsienyje ir išimti grynųjų pinigų iš sąskaitos. Naudojantis šiomis kortelėmis, patogu ir paprasta valdyti sąskaitą, į kurią pervedamas darbo užmokestis, stipendija, pensija, socialinės išmokos ir kitos pajamos. Bankas, norėdamas palengvinti kortelių sąskaitų tvarkymą, teikia šiuos kortelių tvarkymo būdus: 1. Danske ebankas – tai puiki alternatyva, kuria naudojantis galima tvarkyti kortelės ar banko sąskaitą nuotoliniu būdų pvz. Namie ar darbe. Šiai paslaugai netaikomi jokie mokesčiai. 2. Danske Sms bankas suteikia galimybę savo sąskaitas valdyti mobiliuoju telefonu visame pasaulyje GSM ryšio zonoje. Tai puiki alternatyva daug keliaujantiem žmonėm. 1 lentelė Visa ir Maestro kortelių palyginimas   „Visa“ „Maestro“ Kortelės išdavimas Nemokamai Nemokamai Kortelės atnaujinimas 15 Lt 15 Lt Kortelės galiojimo laikas 4 metai 4 metai Metinis kortelės sąskaitos tvarkymo mokestis* 15 Lt 15 Lt Kredito limito suteikimas/pratęsimas - - Kredito limito dydis - - Kredito limito laikotarpis - - Kredito limito padengimo laikotarpis - - Palūkanos už panaudotą kredito limitą - - Plius+ • Sąskaitos tvarkymo būdai: Danske eBankas, Danske SMS bankas • Sąskaitos tvarkymo būdai: Danske eBankas, Danske SMS bankas Danske banko prestižinėmis tarptautinėmis kredito kortelėmis patogu atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje, užsienyje, interneto parduotuvių svetainėse, rezervuoti vietas viešbučiuose, lėktuvo bilietus, išsinuomoti automobilį. Kartu su bet kuria Danske banko kredito kortele gaunama: • sąskaitos tvarkymo būdus – Danske eBanką ir Danske SMS banką, kurie yra nepakeičiami pagalbininkai tvarkant svarbius ir skubius finansinius reikalus; • galimybę nemokamai užsisakyti „Avis Preferred“ kortelę, suteiksiančią privilegijų nuomojantis automobilį bet kurioje pasaulio šalyje; • iki 25 % nuolaidą prekėms įsigyti banko nuolaidų programos partnerių parduotuvėse. Nuolaidos taikomos, pateikus bet kurią „MasterCard Standard“ ar „Visa Classic“ kredito kortelę. 2 lentelė Klientai norėdami įsigyti kredito limitą, priklausomai nuo pasirinktos kortelės, jį gali įsigyti šiomis sąlygomis: Nuolatinio kredito kortelė Be periodinių mokėjimų „Visa Classic“ „MasterCard Standard“ Kredito limitas suteikiamas 2 metų laikotarpiui, panaudotą kredito limitą padengiant iki paskutinės kredito limito galiojimo dienos. Beprocenčio kredito kortelė Su periodiniais mokėjimais „Visa Classic“ „MasterCard Standard“ „Visa Gold“ Kredito limitas suteikiamas 2 metams, periodiškai padengiant panaudotą kreditą. Kredito limitui nustatytas atsinaujinantis 45 kalendorinių dienų nemokamų palūkanų periodas. Šis periodas skaičiuojamas nuo pirmos kredito limito panaudojimo dienos iki pilno panaudoto kredito limito padengimo. Vartojimo kredito kortelė Su pastovaus dydžio mokėjimais „Visa Classic“ „MasterCard Standard“ Kredito limitas suteikiamas 2 metų laikotarpiui, panaudotą kredito limito dalį grąžinant kiekvieną mėnesį lygiomis įmokomis per kliento pasirinktą laikotarpį (nuo 3 iki 24 mėn.). Kelionių kortelė Kredito limitas suteikiamas 2 metų laikotarpiui, panaudotą kredito limito dalį grąžinant kiekvieną mėnesį lygiomis įmokomis per kliento pasirinktą laikotarpį (nuo 3 iki 24 mėn.). Įsigyjant Danske banko kredito kortelę klientai yra draudžiami kelioniu draudimu if . Draudimas galioja nuo kortelės išdavimo dienos iki jos galiojimo pabaigos. Draudimo apsauga galioja pagrindinės kortelės turėtojui (Apdraustasis) jei jam ne daugiau kaip 75 metai, taip pat kartu su juo keliaujantiems jo šeimos nariams: sutuoktiniui (arba ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos bendrai gyvenančiam ir bendrą ūkį vedančiam asmeniui ar sugyventiniui) ir vaikams ar įvaikiams iki 18 metų amžiaus. Kortelių „Visa Classic“ ir „Visa Gold“ turėtojai draudžiami: • būtinosios medicininės pagalbos draudimu; • draudimu nuo nelaimingų atsitikimų; • bagažo praradimo bei bagažo pristatymo vėlavimo draudimu; • civilinės atsakomybės draudimu; • kelionės vėlavimo draudimu („Visa Gold“ kortelės turėtojai). 3 lentelė Reikalavimai klientams, norintiems gauti Danske banko kredito kortelę:   „Visa Classic“, „MasterCard Standard“, „Visa Gold“ kortelės Amžius „Visa Classic“, „MasterCard Standard“ kortelę gali įsigyti ne jaunesnis kaip 18 metų, „Visa Gold“ kortelę – ne jaunesnis kaip 21 metų fizinis asmuo, atidarantis banko sąskaitą. Reikalingi dokumentai Kortelė LR piliečiui išduodama pateikus pasą ar asmens tapatybės kortelę. Ne LR piliečiai turi papildomai pateikti LR Migracijos tarnybos išduotą leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas yra ilgesnis už kredito kortelės galiojimo laikotarpį. Pajamos Norintieji gauti kredito kortelę turi būti dirbantys arba pastovias pajamas gaunantys asmenys. Priority pass kortelė suteikia teisę lankytis specialiose oro uostų laukiamosiose salėse, skirtose tik šių kortelių turėtojams. Kortelė „Priority Pass“ skirta klientams, keliaujantiems lėktuvais. Lėktuvo reiso laukimo, vėlavimo ar atšaukimo atveju, kortelės turėtojas gali patogiai praleisti laiką vienoje iš oro uosto laukiamųjų salių. Salėje kortelės turėtojas gali naudotis šiomis paslaugomis: vaišintis lengvais užkandžiais, gerti gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus, skaityti laikraščius, naudotis konferencijų sale, gauti informaciją apie skrydžius, naudotis faksu, telefonu, internetu, žiūrėti televizorių. „Avis Preferred“ kortelė leidžia greičiau ir paprasčiau išsinuomoti „Avis“ automobilį. Šios kortelės suteikiamos privilegijos: • greitas nuomos dokumentų sutvarkymas – informacija naudojama iš pasaulinės „Avis“ klientų duomenų bazės, todėl nereikia kaskart teikti savo duomenų; • prioritetinis aptarnavimas ir atskira rezervavimo linija – daugiau jokių eilių; • nuomai paruošti automobiliai lauks Jums patogiausiose vietose; • iki 15 % nuolaida automobilių nuomai, o savaitgaliams taikomi ypatingi pasiūlymai. Nedelsk kortelė - tai naujas, socialinis, analogų rinkoje neturintis projektas. Šio projekto tikslas – suburti socialiai atsakingus žmones norinčius prisidėti prie prevencinio projekto prieš krūties vėžį „Nedelsk“. Ši kortelė suteikia galimybę tai padaryti, nes didžioji dalis lėšų, sumokėtų už kortelės išdavimą bei atnaujinimą, taip pat dalis metinio kortelės sąskaitos tvarkymo mokesčio bus skiriama šiam projektui. Geros valios kortelė „Nedelsk“ – Danske banko ir VšĮ „Azzara“ išleista mokėjimo kortelė, atitinka visus tarptautinius mokėjimo kortelės standartus. Ja galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje bei užsienyje. Kelionių kortelė - tarptautinė kredito kortelė, suteikianti daugybę privalumų „Novaturo“ klientams. Ši kortelė suteikia galimybę nemokamai naudotis šiomis paslaugomis: • padidintos rizikos kelionių draudimąu, kuris galios kelionių su UAB „Novaturas“ metu; • sąskaitos tvarkymo būdais – Danske eBanką, Danske SMS banką; • galimybę nemokamai užsisakyti „Avis Preferred“ kortelę, suteiksiančią privilegijų nuomojantis automobilį bet kurioje pasaulio šalyje; • iki 25 % nuolaidą prekėms įsigyti mūsų nuolaidų programos partnerių parduotuvėse. 6.2.2 Kortelės verslo klientams „MasterCard Business“ - ši kortelė skirta įmonėms, aktyviai veikiančioms ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Danske banko kortelės „MasterCard Business“ savininkui yra suteikiamos visos būtiniausios paslaugos verslo kelionėms. Su ja paprasta atsiskaityti restoranuose, išsinuomoti automobilį, užsisakyti lėktuvo bilietus arba viešbučio kambarį bei atsiskaityti vienoje iš daugiau kaip 25 milijonų korteles priimančių įmonių visame pasaulyje. Ši kortelė naudinga ne tik kelionėse – ja labai patogu ir paprasta naudotis ir kasdienėje įmonės veikloje. Danske bankas įgaliotiems įmonės darbuotojams išduoda korteles, susietas viena mokėjimo kortelių sąskaita, o išlaidos mėnesio ataskaitoje nurodomos kiekvienai išduotai kortelei. Kortelių turėtojai gali naudotis įmonės mokėjimo kortelių sąskaitai suteiktu kredito limitu. Kortelių išlaidoms padengti tereikia atlikti vieną mokėjimo pavedimą. Beje, išlaidas galite padengti automatiškai iš įmonės sąskaitos. Mokėjimo kortelę (-es) gauti ir atsidaryti sąskaitą gali Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektai banko klientų aptarnavimo padaliniuose susipažinę su kortelių išdavimo ir tvarkymo sąlygomis, užpildę prašymą išduoti mokėjimo kortelę „MasterCard Business“ įmonės nurodytiems atstovams bei pateikę atitinkamus dokumentus, reikalingus įmonės sąskaitai banke atidaryti. Taip pat yra suteikiama galimybė gauti kredito limitą. Norint įsigyti limitą pagrindiniai reikalavimai yra šie: • paraiška gauti kredito limitą; • pastarųjų dvejų metų ketvirtinius ir metinius finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, pajamų deklaracijas), patvirtintus įmonės vadovo ir vyr. finansininko parašais; • įmonės registracijos dokumentų kopijas (steigimo sutartį, įstatus, registracijos pažymėjimą); • ūkio subjekto sprendimą dėl kredito limito suteikimo. • MasterCardBusiness“ Nuolatinio kredito kortelės įkainiai 4 lentelė Kortelės išdavimas ir kitos paslaugos Kortelės išdavimas 80 Lt Kortelės  atnaujinimas 80 Lt Prarastos kortelės blokavimas 10 Lt Blokuotos kortelės pakeitimas nauja 10 Lt Naujo kortelės atpažinties kodo (PIN) suteikimas (išduodama nauja kortelė) 10 Lt Mėnesinis sąskaitos tvarkymo mokestis 5 Lt Palūkanų norma už sąskaitos kredito likutį 0 % Kortelės galiojimo laikas 2 metai Kredito limito suteikimo sąlygos Mokestis: – už kredito limito suteikimą 0,5 % (ne mažiau 300 Lt) – už kredito limito pakeitimą (padidinimą/sumažinimą) 0,5 % (ne mažiau 300 Lt) Palūkanų norma už panaudotą kredito limitą 18 % Kredito laikotarpis 12 mėn. Kredito limito padengimo laikotarpis Iki kredito limito galiojimo pabaigos Mokestis už lėšų pervedimą iš kortelės sąskaitos* Lentelės tęsinys kitame lape Banko paslaugų ir operacijų kainyne numatytas mokestis už pervedimą iš sąskaitos + 1% nuo pervedamos kredito limito sumos Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 30 % Grynųjų pinigų išmokėjimas Banko bankomatų tinkle Lietuvoje 1,5 % (ne mažiau kaip 5 Lt) Lietuvos bankų („DNB bankas“, „Swedbank“, SEB banko) kasose ir bankomatuose 2 % (ne mažiau kaip 10 Lt) Kitų bankų kasose ir bankomatuose 2 % (ne mažiau kaip 20 Lt) Atliekamų operacijų su kortelėmis limitai** Dienos Mėnesio Grynųjų pinigų išmokėjimas: – operacijų skaičius 5 Neribojama – bendra leistina suma 7 000 Lt Neribojama Atsiskaitymo operacijos: – operacijų skaičius 10 Neribojama – bendra leistina operacijų suma Neribojama Neribojama Mokestis už dienos / mėnesio limito nustatymą / keitimą grynųjų pinigų išėmimams bankomate bei atsiskaitymo operacijoms kortele: – Danske eBanku Nemokamai „MasterCard Corporate“ – tai kreditinės kortelės, kurios yra suteikiamos verslo klientams. „MasterCard Corporate“ - GOLD Aukštesnio lygio vadovams skirta kortelė. Šios kortelės turėtojui garantuojamas aukšto lygio draudimas. Taip pat suteikiamos „Priority Pass“ ir „Avis Preferred“ privilegijų kortelės. „MasterCard Corporate“ - PLATINUM Kortelė skirta aukščiausio lygio vadovams. Kortelės turėtojas kartu gauna aukščiausio lygio kelionių draudimą. Taip pat suteikiamos „Priority Pass“ ir „Avis President’s Club“ privilegijų kortelės. „MasterCard Corporate“ - CLASSIC Kortelė tinkama visiems įmonių darbuotojams. Ją galima įsigyti su kelionių draudimu arba be jo. Taip pat suteikiama „Avis Preferred“ privilegijų kortelė. Danske banko siūlomų kredito kortelių „MasterCard Corporate“ paskirtis – užtikrinti visų lygių įmonės darbuotojų poreikių patenkinimą ir patogų suteikiamų operacijų limitų valdymą. 6.3 Atsiskaitymai vekseliais Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ko gero, vienas iš tų retų teisės aktų, kurie nuo priėmimo momento, įvykusio prieš dešimt metų, nė karto nebuvo pakeistas. Nepaisant tokio jo stabilumo, populiarėjantys atsiskaitymai vekseliais dar nepasiekė tarpukario Lietuvos mastų, kai ši priemonė buvo išties populiari. Šiuolaikinės technologijos ir verslo tradicijos diktuoja naujus atsiskaitymų būdus, tačiau prieš tūkstančius metų atsiradusius vekselius dar anksti būtų priskirti muziejų eksponatams. Vekseliai – tarptautiniams atsiskaitymams pritaikyta priemonė. Šiuos atsiskaitymus reglamentuoja Ženevos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė dar 1930 metais, o šį prisijungimą atnaujino 1992 metais. Tad lietuviškieji vekseliai de jure turi būt pripažįstami ir kitose šią konvenciją ratifikavusiose šalyse. Vekselio požymiai: • abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis, nors kartais dėl to kyla ginčų); • formalumas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme ir tarptautinėje Ženevos konvencijoje nustatyti privalomi rekvizitai ir standartizuota vekselių apyvarta); • prievolės besąlygiškumas (vekselyje negali būti jokių mokėjimo išlygų); • perleidžiamumas (niekas negali riboti vieno ūkio subjekto galimybės perleisti juos kitam ūkio subjektui). Šiais savo požymiais vekselis išsiskiria iš įprastų skolos dokumentų. Be to, jų apyvartos standartizavimas padidina šių vertybinių popierių likvidumą tiek, kad jie kartais tampa mokėjimo priemonėmis. Pagal atsiskaitymo pobūdį vekseliai skirstomi į dvi grupes: • paprastuosius (solo), kuriais vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą. Dažniausiai paprastieji vekseliai išduodami kaip papildoma skolos garantija perkant prekes ar kitą turtą skolon arba skolinantis pinigus; • įsakomuosius (trata), kuriais vekselio davėjas (trasantas) įpareigoja grąžinti skolą trečiąjį asmenį (trasatą). Šiuo atveju vekselio gavėjas vadinamas remitentu. Įsakomieji vekseliai naudojami įvairiems skolų perkėlimams trišaliuose sandoriuose. Jeigu vekselio gavėjas nepasitiki mokėtojo finansinėmis galimybėmis, jis gali iš vekselio davėjo reikalauti papildomų garantijų. Tokia garantija gali būti vekselio gavjo požiūriu patikimas įmonės ar banko laidavimas (apmokėjimo garantavimas). Jis įrašomas kitoje vekselio blanko pusėje ir vadinamas avaliu. Dar vienas svarbus vekselių apyvartos principas – vekselio gavėjo (turėtojo) teisė be jokių apribojimų jį parduoti (indosuoti) kitam ūkio subjektui. Dažniausiai vekselius superka bankai ir kitos kredito institucijos, tačiau vekseliai gali būti naudojami ir tarpusavio skoloms įskaityti ar atsiskaitant ne grynaisiais pinigais. Todėl ilgainiui vekselio davėjas ir jo turėtojas gali išsiskirti (taip, kaip akcinių bendrovių steigėjai ne visada išlieka jų akcininkais). Taip pat labia svarbus yrs teisingas vekselio įforminimas. Tik teisingai, laikantis griežtų teisės aktų reikalavimų, įformintas vekselis turi juridinę galią. Todėl tam skiriama ypač daug dėmesio. Pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 1 ir 75 straipsnius vekselyje turi būti šie rekvizitai: • žodžiai "paprastasis vekselis" arba "įsakomasis vekselis"; • besąlygiškas įsakymas (įsakomajame vekselyje) arba besąlygiškas įsipareigojimas (paprastajame vekselyje) sumokėti nurodytą sumą. Įsakomajame vekselyje nurodomas turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė; • mokėjimo terminas; • mokėjimo vieta; • pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; • išrašymo vieta ir data; • vekselio davėjo parašas. Nors visi išvardytieji rekvizitai yra svarbūs, kai kurių duomenų praleidimas nepanaikina vekselio juridinės galios. Tokiems rekvizitams priskiriami: mokėjimo terminas (tuomet laikoma, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus), išrašymo vieta (ji sutapatinama su mokėjimo vieta ir vekselio davėjo gyvenamąja ar įmonės registracijos vieta). Vekselis, kuriame trūksta kitų rekvizitų, pripažįstamas neturinčiu juridinės galios ir traktuojamas kaip paprastas skolos pasižadėjimas. 6.4 Atsiskaitymai čekiais Čekis — tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo (įmonė) paveda bankui besąlygiškai išmokėti čekyje įrašytą sumą nurodytam asmeniui (įmonei). Čekius patogu naudoti nes: • Čekių įsigijimo kaina yra mažesnė nei tarptautinio pavedimo mokestis, todėl tai labai patogi mokėjimo priemonė atsiskaitant už prekes ar paslaugas, kurių sumos nėra didelės (leidinių prenumeratos, vizų išdavimo mokesčiai, konferencijos dalyvio mokestis ir pan.), bei norint perduoti pinigų užsienyje esančiam asmeniui ar įmonei. • Jei nežinome gavėjo banko rekvizitų, galite išrašyti čekį, nes jame pakanka nurodyti pinigų gavėją bei jo adresą. Nepatariama atsiskaityti čekiais, kai suma turi būti pervesta skubiai. Danske bankas su čekiais atlieka šias operacijas: • Išrašo čekius atsiskaityti eurais, JAV doleriais bei Didžiosios Britanijos svarais. • Inkasuoja kitų bankų čekius, kurių vertė išreikšta konvertuojamomis valiutomis. • Priima į banko sąskaitą nepanaudotus čekius. Nepanaudotus čekius galima grąžinti į bet kurį banko klientų aptarnavimo padalinį. Išskaičiavus grąžinimo mokestį, čekio suma bus grąžinta į davėjo sąskaitą. 6.5 Dokumentiniai atsiskaitymai Daugelio verslo sandorių tenka atsisakyti dėl nepasitikėjimo verslo partneriu – ar jis galės laiku ir kokybiškai atlikti savo įsipareigojimus, ar jis sugebės atsiskaityti už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas. Be to, ne visada yra galimybė patikrinti partnerio reputaciją bei finansinius rodiklius – ypač jei sandoris sudaromas su užsienio bendrove. Štai kelios veiksmingos priemonės, kurias bankai teikia, norint padėti išvengti finansinių rūpesčių iškilus probleminėms situacijoms. 5 lentelė Dokumentiniai atsiskaitymai Dokumentinis akredityvas Dokumentinis inkaso Sąlyginio indėlio sąskaita Pirkėjo prašymu banko prisiimtas įsipareigojimas sumokėti pardavėjui, kai šis pateikia bankui akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus. Atsiskaitymo operacija, kurios metu bankas, veikdamas pardavėjo vardu, perduoda pirkėjui komercinius, finansinius dokumentus mainais į šių dokumentų apmokėjimą. Komercinio sandorio kontrolės perleidimas bankui: pirkėjas yra užtikrintas, kad pardavėjui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jo sumokėtas avansas bus sugrąžintas, o pardavėjas turi banko įsipareigojimą apmokėti. Dokumentiniai akredityvai bei inkaso yra daugelio prekybos ir pramonės įmonių kasdien naudojami finansiniai įrankiai. Jie skirti sandorio rizikai sumažinti ir suteikia galimybę vienai ar abiems sandorio šalims gauti banko finansavimą. Dokumentinis akredityvas – tai atsiskaitymo būdas, kai pirkėjo prašymu bankas išleidžia dokumentą, kuriuo įsipareigoja pardavėjui (akredityvo gavėjui) sumokėti už išsiųstas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kai pastarasis pateikia bankui akredityvo terminus ir sąlygas atitinkančius dokumentus Akredityvo privalumai pardavėjui (eksportuotojui): 1. pardavėjas turi pirkėjo banko įsipareigojimą sumokėti už išsiųstas prekes ar suteiktas paslaugas; 2. pirkėjas negali atsisakyti apmokėti, jei bankui pateikiami akredityvo sąlygas ir terminus atitinkantys dokumentai; 3. pardavėjas gali apskaičiuoti išsiųstų prekių apmokėjimo datą. Akreditybo privalumai pirkėjui (importuotojui): 1. bankas apmokės pardavėjui už išsiųstas prekes tik tada, kai jis pateiks bankui akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus; 2. pirkėjui suteikiama galimybė kontroliuoti prekių išsiuntimo terminus; 3. išleisdamas akredityvą pirkėjas įrodo savo mokumą (kas ypač svarbu sudarant prekybinius sandorius su naujais partneriais) ir gali tikėtis lengvatų ir pardavėjo ateityje; 4. išleidžiant akredityvą su atidėtu mokėjimu, pirkėjui suteikiama galimybė parduoti gautas prekes, o po to atsiskaityti su pardavėju, t.y. pardavėjas kredituoja pirkėją; Pagrindinės akredityvo atidarymo sąlygos: ▪ garantija gali būti išduota įmonei deponavus lėšas specialioje sąskaitoje arba iš įmonei suteiktos kreditinės linijos/paskolos; ▪ kreditinė linija/paskola gali būti suteikiama įkeičiant nekilnojamą ar kilnojamą turtą; ▪ įkeičiama žemė, pastatai ir kitas nekilnojamas turtas turi būti įvertinti bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų; ▪ įkeičiamas turtas (išskyrus žemę) turi būti apdraustas. Dokumentinis inkaso – tai atsiskaitymo būdas, kai pardavėjas, išsiuntęs prekes per banką, pateikia pirkėjui apmokėti arba akceptuoti komercinius ir finansinius dokumentus. Apmokėjęs komercinius dokumentus (sąskaitas, transporto sertifikatus) arba įsipareigojęs apmokėti finansinius dokumentus (akceptavęs vekselį) pirkėjas juos gauna iš banko ir įsigyja teisę į prekes. Dokumentinis inkaso naudojamas: • kai prekybos partneriai ne visiškai pasitiki vienas kitu; • kai pardavėjas pasitiki pirkėjo mokumu ir ketinimu sumokėti už išsiųstas prekes; • esant pakankamai stabiliai pilitinei ir ekonominei padėčiai pirkėjo šalyje. Inkaso privalumai: 1. saugesnis nei išankstinio apmokėjimo atsiskaitymo būdas; 2. galimybė pirkėjui disponuoti prekėmis akceptavus vekselį; 3. pigesnis ir paprastenis atsiskaitymo būdas negu akredityvas; 4. bankas kontroliuoja dokumentus; 5. bankas tarpininkauja apmokant dokumentus; 6. pirkėjo finansavimo galimybė. 7 Tarpbankiniai atsiskaitymai Šiuo metu Lietuvoje tarbankiniai atsiskaitymai vykdomi per Litas sistema , kuri susideda iš 3 mokėjimo sistemų: LITAS-MMS, LITAS-RLS, TARGET2-LIETUVOS BANKAS. Jos užtikrina saugu valiutos pervedima iš vieno banko į kitą. Sistemos administratorius ir kurėjas yra Lietuvos Bankas. Mokėjimo sistema LITAS-RLS yra skirta realiu laiku vykdyti jos dalyvių inicijuotus mokėjimo nurodymus litais. Ji taip pat sudaro sąlygas vykdyti išorinių sistemų galutinį atsiskaitymą. Užtikrinti, kartu su Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, mokėjimo nurodymų už vertybinių popierių sandorius vykdymą laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo. Užtikrinti, kartu su sistema LITAS-MMS, mažmeninių mokėjimų galutinį atsiskaitymą per LITAS-RLS dalyvių atsiskaitymų sąskaitas. Visi šios sistemos dalyviai gali inicijuoti kredito pervedimus, o Lietuvos bankas – kredito ir debeto pervedimus. Debeto pervedimai daugiausiai naudojami nurašyti užmokesčius už sistemos dalyviams suteiktas paslaugas. Mokėjimų tarpininkai (jie nuo sistemos veikimo pradžios yra Lietuvos bankas ir Depozitoriumas) gali teikti specialius mokėjimo nurodymus, inicijuodami kitų sistemos LITAS-RLS dalyvių mokėjimo nurodymus. Mokėjimo sistema LITAS-RLS veikia kiekvieną diena, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas poilsio ir švenčių dienas. Mokėjimo nurodymus sistemos dalyviai gali siųsti nuo 7.45 val. iki 16.00 val. Priimti mokėjimo nurodymai vykdomi nuo 8.00 val. iki 16.30 val., kada pradedama kelias minutes trunkanti dienos pabaigos procedūra. Jos metu mokėjimo eilėje likę mokėjimai, pritaikius optimizavimo procedūras, įvykdomi arba, jei optimizavimo procedūros nedavė rezultatų, atšaukiami ir pašalinami iš eilės apie tai informuojant mokėjimo nurodymus pateikusį dalyvį. Informacija tarp sistemos LITAS-RLS ir jos dalyvių apsikeičiama elektroniniu būdu siunčiant pranešimus, pasirašomus skaitmeniniu parašu. Pateiktas sistemai LITAS-RLS mokėjimo nurodymas tikrinamas, ar jo struktūra atitinka sistemos LITAS-RLS techninėje dokumentacijoje aprašytus pranešimų struktūrų reikalavimus. Patikrintas ir pripažintas tinkamu mokėjimo nurodymas nedelsiant bandomas įvykdyti, t. y. debetuojama mokančio LITAS-RLS dalyvio atsiskaitymų sąskaita Lietuvos banke ir kredituojama gaunančio dalyvio atsiskaitymų sąskaita. Jei mokantis LITAS-RLS dalyvis stokoja lėšų, mokėjimo nurodymai įrašomi į mokėjimo eilę. Sistemos dalyviai turi įvairių galimybių mokėjimo eilei valdyti: keisti pateikto mokėjimo nurodymo prioritetą, atšaukti arba sustabdyti mokėjimo nurodymą. Sistemoje LITAS-RLS yra įgyvendintas mokėjimo nurodymų, skirtų atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius, vykdymas laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo. Šis principas reiškia, kad vertybiniai popieriai pervedami tada ir tik tada, kai pervedamos piniginės lėšos. Mokėjimo sistema LITAS-MMS skirta nustatytu laiku apdoroti jos dalyvių mokėjimo nurodymus litais. Užtikrinti galutinį Sistemos dalyvių atsiskaitymą per sąsają su mokėjimo sistema LITAS-RLS. Nors sistema orientuota į mažmeninių mokėjimų rinką, joje nėra nustatyta mokėjimo nurodymo vertės aukščiausia riba. Mokėjimo sistema LITAS-MMS taip pat teikia paslaugas jos dalyviams tarpusavyje apsikeisti kartotekų tvarkymo nurodymais. Šiose kartotekose, už kurių valdymą atsakingi patys sistemos dalyviai, kaupiama informacija apie pateiktus, bet dar neįvykdytus debeto pervedimus atsiskaitant už žemės ūkio produkciją, taip pat su vykdomaisiais dokumentais susijusios instrukcijos. Sistemos dalyviai, naudodamiesi LITAS-MMS galimybėmis, gali keistis kartotekų tvarkymo nurodymais, inicijuoti debeto pervedimus, o neįvykdę debeto pervedimo jo pateikimo dieną – vėliau inicijuoti kredito pervedimą, remdamiesi su debeto pervedimu gauta informacija. LITAS-MMS veikia mokėjimo sistemos LITAS-RLS darbo dienomis. Debeto mokėjimo nurodymus jos dalyviai gali siųsti nuo 7.45 val. iki 15.00 val., o kredito mokėjimo nurodymus –iki 15.30 val. Priimtų debeto pervedimų patvirtinimo ar vykdymo sąlygų keitimo instrukcijas galima siųsti iki 15.30 val. Mokėjimo nurodymai vykdomi keturis kartus per dieną: 9.00 val., 12.00 val., 15.00 val. ir 15.30 val. Informacija tarp sistemos LITAS-MMS ir jos dalyvių apsikeičiama elektroniniu būdu siunčiant pranešimus, pasirašomus skaitmeniniu parašu. Pateiktas sistemai LITAS-MMS mokėjimo nurodymas tikrinamas, ar jo struktūra atitinka sistemos LITAS-MMS techninėje dokumentacijoje aprašytus pranešimų struktūrų reikalavimus. Patikrintas ir pripažintas tinkamu mokėjimo nurodymas įtraukiamas į mokėjimo nurodymų eilę. Debeto mokėjimo nurodymai įtraukiami į mokėjimo nurodymų eilę tik tuo atveju, jei sistemos dalyvis – lėšų mokėtojas pateikia patvirtinimą, kad sutinka leisti nurašyti lėšas. Informaciją apie nepatvirtintus debeto mokėjimo nurodymus dalyvis gali, o kai kuriais atvejai ir privalo (pvz., jei debeto mokėjimo nurodymas sudarytas pagal vykdomuosius dokumentus) įtraukti į savo vidaus informacinių sistemų mokėjimų sumų kartotekas. Vėliau, atsiradus galimybei, dalyvis pagal kartotekose esančią informaciją, gali inicijuoti atitinkamą kredito pervedimą. Galutinis sistemos LITAS-MMS atsiskaitymas, t.y. grynųjų likučių pozicijų pervedimas tarp atsiskaitymų sąskaitų, vyksta mokėjimo sistemoje LITAS-RLS per joje atidarytą specialiąją sąskaitą. Pirmiausia į šią sąskaitą sukaupiamos tų dalyvių lėšos, kurie pagal grynųjų likučių pozicijas turi grynąjį įsipareigojimą kitiems sistemos dalyviams, t. y. jie pateikė mokėjimo nurodymų didesnę sumą nei turėjo gauti iš kitų sistemos dalyvių. Tada šioje sąskaitoje sukaupta suma paskirstoma dalyviams, kurie pagal grynųjų likučių pozicijas turi grynąjį reikalavimą kitiems sistemos dalyviams. Jei sistemos LITAS-MMS dalyvis stokoja lėšų jam atidarytoje atsiskaitymų sąskaitoje, mokėjimo nurodymai, likę eilėje po dienos pabaigos kliringo, kuris vykdomas 15.30 val., atšaukiami ir pašalinami iš eilės apie tai informuojant šį dalyvį. Mokėjimo sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS pradėjo veikti 2007 m. lapkričio 19 d. Ji yra naujos Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis. TARGET2 teikia mokėjimų eurais realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų paslaugą, atsiskaitant centrinio banko pinigais. Lietuvos bankas yra sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS operatorius, tačiau pats vykdo tik dalį operatoriaus funkcijų, t. y. administruoja dalyvius ir teikia pagalbą (įskaitant ir nenumatytais atvejais). Sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS veikia visomis dienomis, išskyrus šeštadienius, sekmadienius, Naujųjų metų dieną, Didįjį penktadienį ir Velykų pirmadienį, gegužės 1 d. ir Kalėdas (gruodžio 25–26 d.). Sistemos darbo diena prasideda vakare (19.45 val.) ir tęsiasi iki kitos dienos vakaro (19.45 val.). Galima išskirti dienos ir nakties operacijų etapus, kurių metu skiriasi sistemos teikiamos paslaugos. Nakties operacijų etapas prasideda 19.45 val. ir tęsiasi iki 7.45 val. su 3 val. trukmės techninės priežiūros laikotarpiu (nuo 23.00 val. iki 2.00 val.). Jo metu vykdomi tik išorinių sistemų atsiskaitymai. Dienos operacijų etapas prasideda 8.00 val. ir vyksta iki 19.00 val. Šio etapo metu vykdomi tarpbankiniai ir klientų mokėjimo nurodymai bei išorinių sistemų atsiskaitymai. Klientų mokėjimai vykdomi nuo 8.00 val. iki 18.00 val., tarpbankiniai – viena valanda ilgiau. Nuo 19.00 val. iki 19.45 val. vyksta dienos pabaigos procedūra. Tinklo paslaugas sistemai teikia SWIFT, užtikrinantis, kad mokėjimo pranešimai pasieks konkrečius dalyvius. Pateiktas mokėjimo nurodymas tikrinamas, ar jo struktūra atitinka SWIFT nustatytas taisykles ir sistemos formatavimo sąlygų reikalavimus. Taip pat patikrinama, ar mokėjimo nurodymas jau nebuvo siųstas anksčiau (dvigubo įrašo patikrinimas). Pripažintas tinkamu ir jei tenkinamos kitos sąlygos (pvz., neviršijami nustatyti lėšų limitai), mokėjimo nurodymas nedelsiant bandomas įvykdyti debetuojant TARGET2-LIETUVOS BANKAS dalyvio (mokėtojo) ir kredituojant bet kurio TARGET2 komponento sistemos dalyvio (gavėjo) sąskaitą. Lietuvos banko sprendimas turėti savo TARGET2 komponento sistemą sudaro galimybes Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms tapti visateisiais sistemos TARGET2 dalyviais ir plėtoti konkurencingas atsiskaitymų eurais paslaugas. Kadangi Eurosistema per TARGET2 įgyvendina savo pinigų politiką, dalyvavimas pastarojoje sistemoje taip pat yra viena iš sąlygų siekiant įvesti eurą. 7.1 Kliringo sistema Kliringas - atsisikaitymų už prekes, paslaugas ir vertybinius popierius negrynaisiais pinigais sistema, kuri paremta atsiskaitymuose dalyvaujančių šalių savitarpio mokėjimų reikalavimais ir įsipareigojimais. Kliringas naudojamas kaip tarptautinių atsiskaitymų negrynaisiais pinigais forma, kai šalių įsiskolinimas viena kitai padengiamas abipusiais priešpriešiniais mokėjimų įsipareigojimais, t. y. čekiais, perlaidomis ir pan. Aktyvus elektroninių informacijos perdavimo priemonių diegimas į bankininkystę ir didelės atsiskaitymų dalies sutelkimas tam tikruose bankų sistemos centruose leido sukurti automatizuotus kliringo namus, veikiančius daugelyje šalių. Atsiskaitymai elektroninėmis priemonėmis atliekami tiesiogiai tarp bankų arba tarpininkaujant automatizuotiems kliringo namams. Lietuvoje pastarųjų vaidmenį atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Kliringo sistemos veikimą galima apbudinti tokiu principu: • Bankas A perveda pinigus iš kliento sąskaitos į kliringo sąskaitą. • Pinigai pervedami į banko A kliringo sąskaitą, esančią kliringo namuose. • Atliekamas pervedimas iš banko A kliringo sąskaitos į banko B kliringo sąskaitą (su kliringo sąskaitomis, esančiomis kliringo namuose). • Pinigai pervedami į kliringo sąskaitą, esančią banke B. • Bankas B perveda pinigus iš kliringo sąskaitos į kliento sąskaitą. Tarpbankinių atsiskaitymų nacionaline valiuta kliringo sąskaitos atidaromos Kliringo namuose pagrindinėms bankų įstaigoms, o pastarųjų pageidavimu – ir jų filialams. Atsiskaitymų ir apskaitos centre(toliau AAC) veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Lietuvos bankas bei jo įstaigos kliringo sąskaitų kliringo namų neturi. Tarpbankinių atsiskaitymų informaciją ruošia bankų įstaigos arba, pagal atskirą sutartį, AAC. Pastarasis pateikia bankų įstaigoms informacijos ruošimo, kodavimo ir perdavimo programas. Bankų įstaigos gali naudoti savas informacijos ruošimo programas ir paruošti pateiktos struktūros informacinius failus informacijos kodavimui ir perdavimui. Tarpbankinių atsiskaitymų informacija į kliringo namus perduodama dalimis. Pirmoji jos dalis priimama iki 12 val. AAC iki to laiko (12 val.) perduoda bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų limitus. Limito suma – tai tos banko įstaigos korespondentinės sąskaitos, vedamos AAC, likutis perdavimo į kliringo namus momentui. Gavę visų bankų įstaigų tarpbankinių atsiskaitymų informaciją, kliringo namai ją apdoroja. Remiantis gautąja informacija, neviršijant limitų, vykdomi mokėjimai, debetuojant bankų įstaigų- mokėtojų kliringo sąskaitas ir kredituojant bankų įstaigų-gavėjų kliringo sąskaitas. Mokėjimo metu limitai mažėja mokėjimų suma ir didėja įplaukų suma. Jeigu kliringo sąskaitos limitas neleidžia apmokėti visų dokumentų, pirmiausia apmokami tie, kuriuose nurodytas aukštesnis apmokėjimo pirmumas (eilė). Pirmumą nurodo banko įstaiga-mokėtoja, įrašydama atitinkamą rekvizitą ruošiamoje perduoti į KN informacijoje. Apmokėjus visus dokumentus, bankų įstaigų kliringo sąskaitos uždaromos, t. y. formuojami programiniai dokumentai kiekvienos kliringo sąskaitos likučiui pervesti į atitinkamos pagrindinės banko įstaigos kliringo sąskaitą. Po to bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų bendra likučių suma perkeliama į jų korespondentines sąskaitas AAC. Šis perkėlimas vykdomas per vidinę KN korespondentinę sąskaitą. Šios operacijos informacija perduodama į AAC elektroniniu paštu ir sumos per KN korespondentinę sąskaitą pervedamos į atitinkamas bankų pagrindinių įstaigų korespondentines sąskaitas. Kliringo namai elektroniniu paštu išsiunčia bankų įstaigoms kliringo sąskaitų išrašus, lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas dokumentų failus ir pranešimus apie likusių neapmokėtų dokumentų sumą. Antroji informacijos dalis iš bankų įstaigų priimama iki 16 val. Iki to laiko bankų pagrindinės įstaigos gali reguliuoti savo korespondentinių sąskaitų AAC likučius. AAC iki 16 val. praneša kliringo namams naujus tuo momentu esamus kliringo sąskaitų likučius. Dokumentai apmokami ir kliringo sąskaitos uždaromos aukščiau nurodytąja tvarka, išskyrus tai, kad neapmokėtieji dokumentai grąžinami bankų įstaigoms. Po kliringo sąskaitų antrojo uždarymo AAC suformuojami bankų pagrindinių įstaigų korespondentinių sąskaitų išrašai ir perduodami jiems per kliringo namus elektroniniu paštu. Apmokėtų dokumentų sumos įrašomos į klientų sąskaitas tą pačią dieną (bankų įstaigoms, kurių informaciją apdoroja kliringo namai, tai atliekama programiškai). Remiantis apmokėtais dokumentais tą pačią dieną bankų įstaigose spausdinami mokėjimo pavedimai ir dokumentų sąrašai, prie kurių pridedami antrieji ir tretieji pirminių dokumentų egzemplioriai, ir išsiunčiami bankų įstaigoms-gavėjams. 7.2 Korespondentinės sąskaitos Bankų pagrindinių įstaigų korespondentinės sąskaitos yra vedamos Atsiskaitymų ir apskaitos centre (toliau AAC) , kuriose apskaitomi jų privalomieji nacionalinės valiutos rezervai, kreditinių išteklių tarpbankinėje biržoje pardavimas-pirkimas ir kliringo sąskaitų likučiai. AAC veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Per ją kliringo sąskaitų likučių sumos pervedamos į bankų korespondentines sąskaitas. Per šią sąskaitą taip pat Lietuvos banko įstaigos atsiskaito su kitais Respublikos bankais, nes Lietuvos banko įstaigos korespondentinių sąskaitų neturi. Po kliringo sąskaitų antrojo (galutinio) uždarymo AAC išsiunčia visoms bankų pagrindinėms įstaigoms jų korespondentinių sąskaitų išrašus, o Lietuvos banko įstaigoms – atitinkamų tarpfilialinių sąskaitų išrašus. Lietuvos banko ir jo įstaigų tarpusavio atsiskaitymai vyksta per vidines tarpfilialines sąskaitas. AAC vedamos visų Lietuvos banko įstaigų vidinės sąskaitos, o kiekvienoje jų – AAC vidinė sąskaita. KN tokiuose atsiskaitymuose nedalyvauja. 8 Banko operacijų apskaita vykdant klientų atsiskaitymus 8.1 Kreditų apskaitos operacijos Paskolos banke išduodamos sutarčių pagrindu. Kiekvienam klientui yra atidaroma IBAN formato analitinė paskolos sąskaita pagal paskolos rūšį. Banko paskolų rūšys priklauso nuo klasifikavimo kriterijų. Svarbiausi paskolų klasifikavimo kriterijai yra: - Susitarimo būdas (piniginis overdraftas, kredito limitas, kreditinė linija ir t.t.); - Apdraudimo būdas (apdraustos, neapdraustos) - Palūkanų rūšys (fiksuotos, kintamos, parastos, sudėtinės); - Gavėjas ir skolinimosi tikslas (juridiniai, fiziniai asmenys, apyvartiniam kapitalui finansuoti, vartotojiška, būsto paskola); - Vieta (vidaus, užsienio). Vykdant kreditavimo paslaugą abi pusės gauna savotiškos naudos. Banko pajamas vykdant kreditavimo paslaugą yra: • Sutarties sudarymo mokestis, • Sutarties sąlygų pakeitimo mokestis, • Įsipareigojimo mokestis, • Palūkanų pajamas, • Delspinigiai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kredito apskaitos operacijų etapai: I etapas - paskolos sutarties sudarymas ir sutarties administravimo mokesčių apskaita. Bankui sudarius sutartį su klientu išduoti paskolą, bankas prisiima įsipareigojimą - klientui pareikalavus, išmokėti paskolos sutartyje nurodytą sumą, todėl bankas, pasirašytoje bet kokios rūšies paskolos sutartyje nurodytą sumą apskaito banko nebalansinėje apskaitoje, atlikdamas šiuos apskaitos įrašus: • DT 60300 (Įsipareigojimai suteikti paskolas); Mokesčių už paskolos dokumentų parengimą ir administravimą apskaitos operacijos: • DT 21000 (Klientų atsiskaitomosios sąskaitos) KR 41001 (kitos pajamos, pvz. Dokumentų parengimas ir administravimas) Administravimo mokesčio apskaita pagal TAS: • DT 21000 ((Klientų atsiskaitomosios sąskaitos) KR 26106 (Administravimo mokestis) Kiekvieną mėnesį ši suma amortizuojama: • DT 26106 (Administravimo mokestis KR 41001 (paskolos administravimo mokestis) II etapas – paskolos išmokėjimas. Paskolos sumos pervedimas į Kliento atsiskaitomąją sąskaitą apskaitomas sekančiai: 1 DT 15102 (Paskolos klientams) KR 26310 (Mokėtinos sumos) 2 DT 26310 (Mokėtinos sumos) KR 21000 (Klientų atsiskaitomosios sąskaitos) 3 KR 60300 (Įsipareigojimai suteikti paskolas) II.2 etapas – paskolos įsipareigojimo mokesčio apskaita. Įsipareigojimo mokestis skaičiuojamas pagal formulę: Įsip.m = Ps x D x i/ 360x100, kur Įsip.m. – Įsipareigojimo mokestis; Ps – paskolos suma, kurios klientas nepanaudojo. D – dienų skaičius per kurį nebuvo naudojama paskola; i – metinė palūkanų norma; III etapas – palūkanų už naudojimąsi paskola priskaičiavimas. Palūkanų norma yra kapitalo paskolinimo kaina arba pinigų skolinimo kaina, išreikšta metinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais. Paprastosios palūkanos skaičiuojamos pagal formulę: P = A x D x i/ Mx100 Kur, P – paprastųjų palūkanų suma; A – Kredito suma; D – dienų, už kurias skaičiuojamos palūkanos, skaičius; i – metinė palūkanų norma; M – metinis dienų skaičius. 8.2 Indėlių apskaita Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Indėlių rūšys: Terminuotasis indėlis – pinigų sumą laikoma bnke pasirinktą laikotarpį ir už tai gaunamos nustatytos palūkanos; Kaupiamasis indėlis – klientas gali papildyti lėšas be jokių apribojimų, o kiekvieną mėnesį priskaičiuojamos palūkanos pervedamos į indėlio sąskaitą ir vėl investuojamos (palūkanos mokamos kas mėnesį į tą pačią indėlio sąskaitą). Vienos nakties indėlis. Indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų atitinkanti suma litais. Draudimo įmonė – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Lėšų užskaitymo į terminuotų indėlių sąskaitas operacijos: 1. Įnešant lėšas terminuoto indėlio sąskaitą grynaisiais: DT 10000 (grynieji pinigai klientų aptarnavimo kasoje) KR 21200 (Terminuotieji indėliai), 21202 ( Vienos nakties indėliai) 2. Pervedant lėšas iš savo Banko sąskaitos į terminuoto indėlio sąskaitą: DT 21000 (klientų atsiskaitomosios sąskaitos) KR 21200 (Terminuotieji indėliai), 21202 ( Vienos nakties indėliai) 3. Pervedant lėšas iš kito banko; DT 10010, 15200 (Lėšos korespondentinėje sąskaitoje) KR 21200 (Terminuotieji indėliai), 21202 ( Vienos nakties indėliai) Palūkanos už indėlius pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po indėlio priėmimo dienos iki dienos, einančios prieš dieną, kai indėlis buvo išmokėtas ar nurašytas iš sąskaitos kitais pagrindais. Priskaičiuojant palūkanas kiekvieną mėnesį atliekami šie apskaitos įrašai: DT 50002 (palūkanos už lėšas klientų sąskaitose) KR 26103 (Sukauptos palūkanų išlaidos už klientų terminuotų indėlių, banko sąskaitų likučius) Išmokant palūkanas sutarties termino gale: DT 26103 (Sukauptos palūkanų išlaidos už klientų terminuotų indėlių, banko sąskaitų likučius) KR 21000 (klientų atsiskaitomosios sąskaitos) 8.3 Banko kasos operacijų apskaita 8.2.1 Kasos darbo organizavimas banke Kasa - įgalioto banko darbuotojo, atliekančio operacijas su grynaisiais pinigais ir vertybėmis, darbo vieta, kurioje yra įrengti specialūs seifai, kuriuose darbo metu saugoma laikomi grynieji pinigai ir vertybės. Saugykla – gryniesiems pinigams saugoti įrengta speciali patalpa arba specialūs seifai, kuriuose laikomi banko grynieji pinigai ir vertybės. Bankai, aptarnaudami klientus, taiko vieno langelio principą - vienas sąskaitų tvarkytojas priima atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, sudaro indėlių ar sąskaitų atidarymo sutartis, išmoka ir priima grynuosius pinigus, atlieka grynosios valiutos pirkimą ir pardavimą. Ne darbo metu laikyti grynuosius pinigus ir vertybes kasoje draudžiama. Banko operacinėse kasose, automatiniuose kasų seifuose (AKS), bei saugyklose yra nustatomi grynųjų pinigų limitai. Limitas – saugyklai/kasai/įgalioto darbuotojo darbo vietai nustatytas grynųjų pinigų limitas. Paskaičiuojama kiek reikia grynųjų pinigų dienos operacijų vykdymui, vadovaujantis gautais skaičiavimo rezultatais yra nustatomas pinigų poreikio limitas, kurio privalo laikytis kasos darbuotojas. Jei grynųjų pinigų likučiai kasose ar saugyklose viršija nustatytus limitus, jie privalomai išvežami į banko korespondentinę sąskaitą. Pervežant pinigus į Lietuvos banką pinigai privalo būti pakuojami pagal specialius reikalavimus: - banknotai pakuojami į pakelius, kurie apjuosiami skersinėmis arba kryžminėmis popierinėmis juostelėmis (banderolėmis) arba pakuojami vakuminiu pakavimu. Ant banderolių ar vakuminio pakavimo turi būti nurodyta Banko pavadinimas, banknotų skaičius ir nominalas, suma, data, atsakingo ar įgalioto darbuotojo vardas, pavardė ir parašas. Banknotų pakelyje turi būti vieno nominalo banknotai ir tik vieno įgalioto ar atsakingo darbuotojo skaičiuoti pinigai; monetos pakuojamos į monetoms laikyti skirtus maišelius. Maišelyje turi būti vieno atsakingo ar įgalioto darbuotojo skaičiuoti pinigai. Maišelis turi būti sandariai uždarytas; ant popierinių monetoms laikyti skirtų maišelių turi būti užrašyta jame esančių grynųjų pinigų suma, monetų nominalas, maišelio suformavimo data bei darbuotojo, formavusio maišelį, vardas, pavardė ir parašas. Banke užtikrinant specialiosios ir paskesniosios kontrolės vykdymą, organizuojami saugyklose, kasose saugomų grynųjų pinigų ir vertybių patikrinimai. Patikrinimai atliekami: • Keičiantis atsakingiems asmenims; • Ne rečiau kaip kartą per ketvirtį; • Netikėti patikrinimai. • Planiniai ir netikėti grynųjų pinigų ir vertybių patikrinimai saugyklose ir kasose organizuojami padalinio vadovo įsakymo pagrindu. Įsakyme nurodoma: • komisijos nariai; • komisijos vadovas; • kurios dienos būklei turi būti atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu turi būti perskaičiuota 50 procentų kasoje ar saugykloje esančių visų grynųjų pinigų. Vertybės turi būti perskaičiuotos visos. Grynųjų pinigų ir vertybių patikrinimo rezultatai (trūkumas, perteklius, grynųjų pinigų apskaitos ar saugojimo pažeidimai) įforminami surašant Grynųjų pinigų ir vertybių patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatytas grynųjų pinigų ar vertybių perteklius užpajamuojamas į Kasą, materialiai atsakingo asmens vardu. Patikrinimo metu nustatytas grynųjų pinigų ar vertybių trūkumas apskaitomas formuojant išlaidų orderį materialiai atsakingo asmens vardu. Materialiai atsakingas asmuo pateikia raštišką paaiškinimą, kuris saugomas kartu su Grynųjų pinigų patikrinimo aktu. Nustačius perteklių ar trūkumą ir juos apskaičius, atliekamas tyrimas ir nustatomos pertekliaus ar trūkumo atsiradimo priežastys. Sprendimus dėl trūkumo pripažinimo Banko nuostoliu/dėl žalos atlyginimo priima valdyba. Rastam trūkumui arba pertekliui apskaityti, banko balanse atidaroma analitinė sąskaita atskaitingam asmeniui, tai yra sąskaita atidaroma kasos darbuotojo vardu, kurio kasoje buvo rastas trūkumas ar perteklius: Banko balanso turto dalyje Kitas turtas Operacinės rizikos įvykių debitoriai 18202 atidaroma analitinė sąskaita – kasos trūkumui apskaityti. Banko balanso įsipareigojimų dalyje Kiti įsipareigojimai Operacinės rizikos įvykių kreditoriai 26022 atidaromas analitinė sąskaita – kasos pertekliui apskaityti. 8.2.2 Grynųjų pinigų operacijų tvarka banke Grynųjų pinigų operacijos banke vykdomos vadovaujantis bankų patvirtintomis operacijų grynaisiais pinigais vidaus tvarkomis. Darbo dienos pradžioje grynieji pinigai iš saugyklos išduodami kiekvienam kasos darbuotojui. Išduodant grynuosius pinigus yra išrašoma suvestiniais „Saugyklos išlaidų orderis“. Darbo dienos pabaigoje kasos darbuotojas perskaičiuoja grynuosius pinigus ir juos perduoda į banko saugyklą. Perskaičiavus pinigus, sutikrinus su grynųjų pinigų likučiais esančiais žurnale išrašoma suvestiniais „Saugyklos pajamų orderis“. Grynieji pinigai išduodami iš klientų sąskaitų išrašant kasos išlaidų orderį. Grynieji pinigai priimami į klientų sąskaitas išrašant kasos pajamų orderius arba priimant įmokas pagal Įmokos dokumentą – tiekėjo išrašytas mokėjimo dokumentas klientui už suteiktas paslaugas, kurio pagrindu priimamos įmokos. Priimant grynuosius pinigus būtina patikrinti jų trūkumą. Patikrinimo metu įtarus, kad grynieji pinigai (arba dalis jų) yra padirbti, atliekami šie veiksmai: • operacijos su grynaisiais pinigais vykdymas nutraukiamas; • įtariamai padirbtų pinigų banknotai ir/arba monetos yra sulaikomi; • apie gautus įtariamus padirbtais pinigus pranešama Banko Prevencijos departamentui bei miesto (rajono) policijos komisariatui; • surašoma pinigų paėmimo aktas; • paimti įtariamai padirbti pinigai užpajamuojami į nesisteminę Banko apskaitą; • klientui pateikiamas pasirašyti pinigų paėmimo į nesisteminę Banko apskaitą orderis; • įtariamai padirbtų pinigų numeriai įregistruojami bankų informacinėse sistemose. Šiuo metu, labai populiaru piniginias operacijas vykdyti bankomatų pagalba. Bankai bankomatų pagalba vykdo grynųjų pinigų išdavimo/priėmimo operacijas iš sąskaitų valdomų kortelių pagalba. Fiksuojant pinigų patalpinimą į bankomatų kasetes atliekami šie buhalterinės apskaitos įrašai: DT 10003 (Pinigai bankomatuose) KR 10001 (Grynieji pinigai saugyklose) Iš Banko bankomatų grynuosius pinigus gali išimti ne tik banko kortelių leidėjo klientai, bet ir kitų bankų klientai. Tokiu atveju atliekamos pskaitos operacijos: DT 18201 (šankstiniai mokėjimai ir gautinos sumos) KR 10003 (Pinigai bankomatuose) DT 18201 (šankstiniai mokėjimai ir gautinos sumos) KR 41003 (Komisinis mokestis už grynųjų išėmimą ATM 8.3 Kreditavimo nacionaline ir užsienio valiuta operacijos Sandorius užsienio valiuta sudarančios įmonės pagal Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnį visos įmonės, įstaigos, organizacijos, bankai ir kredito unijos privalo tvarkyti apskaitą pagal oficialų lito kursą ir Lietuvos Banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Užsienio valiuta – tai vienos ar kelių užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta arba kita nei įmonės finansinės atskaitomybės valiuta. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną. Taigi užsienio valiuta atliekamos operacijos apskaitoje įkainojamos remiantis nustatytu kursu. 8.3.1 Sandorių užsienio valiuta pirminis pripažinimas ir jų registravimas apskaitoje Sandoriu užsienio valiuta laikomas sandoris, kurį sudarant atsiskaitoma užsienio valiuta arba prisiimami užsienio valiuta išreikšti įsipareigojimai (skolos). Dažniausiai valiutinėmis operacijomis tampa sandoriai, kai Lietuvos Respublikos įmonės: • perka (įsigyja) ar parduoda (perleidžia) trumpalaikį ar ilgalaikį turtą; • gauna ar teikia paslaugas, už kurias sumokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta; • ima arba suteikia paskolas, kurios turės būti sugrąžintos ar atgautos užsienio valiuta; • kitais būdais prisiima įsipareigojimus, kurie turės būti įvykdyti užsienio valiuta. Sandoris užsienio valiuta turi būti įvertintas litais operacijos atlikimo dienos oficialiu valiutos kursu. Kadangi šis kursas kasdien keičiasi, atliekant valiutines operacijas ypač svarbu nustatyti tikslią operacijos atlikimo dieną. 9 Operacijos užsienio valiuta Valiutų rinka – tai valiutų keitimo sandoriai, kuriuos sudaro fiziniai asmenys, įmonės ir bankai visame pasaulyje. Valiutų rizikos valdymas – klientai, kurie naudojasi Danske Bank banko teikiamomis paslaugomis valiutų rinkoje, gali efektyviai valdyti valiutų riziką ir pinigų srautus. Valiutos kurso rizika – tai rizika patirti nuostolių dėl valiutų kursų pasikeitmo. Su valiutų kursų rizika susiduria kiekviena įmonė ar organizacija, turinti bet kokius ryšius su užsienio šalimis. Komercinai bankai taip pat ne išimtis. Jie kiekvieną dieną susiduria su šia rizika. Bankai siekdami valdyti riziką , susijusią su kursų svyravimu, orientuojasi į vieną iš keturių koncepcijų: 1. aktyvų valdymo; 2. pasyvų valdymo; 3. aktyvų ir pasyvų valdymo; 4. rizikos dydžio vertinimo. Įkurią koncepciją bankas orientuojasi priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos, banko prioritetų, tikslinių veiksmų, siekiant sumažinti riziką ar norint prisiimti didesnę, siekiant ateityje gauti pelno. Nuostolis (arba pelnas) dėl valiutų kursų pasikeitimo atsiranda , jei: 1. klientui leista atidėti mokėjimą arba jei planuojama ateityje gauti pajamų (arba kt. pinigų srautų) užsienio valiuta; 2. valiutos kursas per atidėtą laikotarpį pasikeičia; 3. mokėtina suma padidėja, o gautina suma litais sumažėja. Kaip apsidrausti nuo valiutų kursų rizikos arba ją sumažinti: ◦ Jei įmanoma, reikia derinti kliento turtą ir įsipareigojimus pagal valiutas. Toks valiutų kurso rizikos valdymo būdas vadinamas balansiniu. Jis yra pigiausias ir efektyviausias. Prekybos įmonė stengiasi pirkti prekių už tą pačią valiutą, už kurią jos bus parduodamos; gamybos įmonė perka žaliavų už tą valiutą, kuria gaus įplaukas už pagamintą produkciją. ◦ Sudarant sutartis su prekių, žaliavų tiekėjais, reikia nustatyti atsiskaitymo už prekes ar žaliavas kainas, lyginanat su ta valiuta, už kurią parduodamos prekės. ◦ Jei nėra įmanoma pasinaudoti aukščiau išvardintais būdais siekiant sumažinti valiutos riziką, galima sudaryti išankstinį (forward), apsikeitimo (swop), pasirinkimo (opcion) arba/ir neatidėliotiną (spot) sandorį ir taip apsidrausti nuo galimos valiutos kurso rizikos. Neatidėliotino valiutos keitimo sandoris (angl. spot) - tai banko ir kliento susitarimas pirkti arba parduoti valiutą sutartu kursu, atsiskaitant ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos. Išankstinio valiutos keitimo sandoris (angl. forward) - tai valiutos keitimo sandoris, kurio pagalba šalys susitaria pirkti ar parduoti valiutą ateityje sandorio sudarymo dieną sutartu valiutų keitimo kursu. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. swap) - tai sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria pirkti arba parduoti vieną valiutą už kitą valiutą tam tikra kaina, kuri turi būti sumokėta ne vėliau nei per dvi darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, ir nustatytu metu ateityje atpirkti tokią pat valiutos sumą už sandorio sudarymo metu sutartą kainą. Tai spot ir forward sandorių kombinacija, kai bankas ir klientas sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Valiutos pasirinkimo sandoris (angl. option) - tai sandoris, pagal kurį sandorio pirkėjas pardavėjui sumoka premiją ir įgyja teisę (bet ne įsipareigoja) pirkti (angl. call) arba parduoti (angl. put) valiutą ateityje už sandorio sudarymo metu nustatytą kainą 10 Banko įstaigų finansinė atskaitomybė Banko finansinė atskaitomybė – tai banko pateikiamos ataskaitos Lietuvos bankui. Bankas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat banko pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas banko apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Jei atliekama jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra, bankas privalo užtikrinti, kad būtų suformuota bendra finansinės grupės apskaitos politika. Banko veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad: • finansinė atskaitomybė rodytų tikrą ir aiškią banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus; • sudarytų sąlygas banko vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti banko turtą ir juo disponuoti; • sudarytų sąlygas banko akcininkams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti banko, jo vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda banko prievolės kitiems asmenims, veiklą ir banko finansinę būklę. • Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako banko valdyba. Banko ir finansinės grupės finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė. Tarpinė finansinė atskaitomybė - tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Banko finansinę atskaitomybę sudaro: ◦ balansinė ataskaita; ◦ pelno (nuostolio) ataskaita; ◦ pinigų srautų ataskaita; ◦ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; ◦ aiškinamasis raštas. Pasibaigus finansiniams metams, bankas privalo: 1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą; 2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, sudaryti sąlygas banko akcininkams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada; 3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo; 4) per 3 dienas po banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą; 6) bankas, globojantis (patronuojantis) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, draudimo įmones, - per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos paskelbti metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę. 7) Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas. 8) Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas. 9) Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą banko valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka. 10) . Šio straipsnio nuostatų taikymo ypatumus užsienio bankų filialams nustato priežiūros institucijos teisės aktai. 10.2 Konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo sąlygos ir būdai Kontroliuojamos kredito įstaigos ir įmonės - tai kredito įstaigos ar įmonės, kurias bankas kontroliuoja. Pilnas konsolidavimas - tai patronuojančio banko (šiuo atveju Danske banko) ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių finansinių ataskaitų pilnas (100 proc.) sujungimas, sudėjus turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio straipsnius ir eliminavus grupės narių tarpusavio turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumas. Bankas privalo parengti konsoliduotas finansines atskaitas, esant tokioms sąlygoms: • Kai patronuojantis bankas kontroliuoja kredito įstaigas ar įmones, (išskyrus draudimo įmones) finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant pilno konsolidavimo metodą; • Kai bankas nekontroliuoja kredito įstaigų ar įmonių, bet turi jose reikšmingos įtakos, finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant nuosavybės metodą; • Draudimo įmonių finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant tik nuosavybės metodą, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra kontroliuojamos, ar bankas jose turi reikšmingos įtakos. 10.2.1 Konsoliduojamų ataskaitų procesas Finansinės ataskaitos, skirtos konsoliduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1. Patronuojančiojo banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengtos už tą patį ataskaitinį laikotarpį. Kai to padaryti nėra galimybių, konsoliduoti galima ir skirtingomis datomis parengtas ataskaitas, tik skirtumas neturi viršyti trijų mėnesių. Jei tarp ataskaitų parengimo datų įvyko kokių nors reikšmingų įvykių, tai konsoliduojamos ataskaitos turi būti koreguojamos, kad nebūtų iškreipiami grupės rezultatai; 2. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis vienodais apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo principais toms pačioms veiklos sritims. Jei to padaryti neįmanoma, išimtinais atvejais galima konsoliduoti ataskaitas, parengtas vadovaujantis skirtingais principais. Kiekvienas toks atvejis būtinai turi būti aprašytas ir paaiškintas. 3. Kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės veiklos rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo metų pradžios, o nuo tos datos, kai patronuojantis bankas (Danske bankas) perėmė tos kredito įstaigos ar įmonės kontrolę (įsigijimo datos). Analogiškai kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės perleidimo (pardavimo) atveju - jų rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami tik iki kontrolės perleidimo (pardavimo) datos. 4. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijas, turi būti nurodytas to laikotarpio konsoliduotoje pelno (nuostolio) ataskaitoje, kai įvyko akcijų perleidimas (pardavimas). 5. Kai patronuojantis bankas netenka teisės kontroliuoti kitos kredito įstaigos ar įmonės arba netenka reikšmingos įtakos jose, nuo to momento finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, o investicijos į kredito įstaigą ar įmonę apskaitoje turi būti įrašomos kaip banko investicijos. 6. Pagrindinės pilno konsolidavimo procedūros yra: • eliminuojama patronuojančio banko investicijų į kiekvieną kontroliuojamą kredito įstaigą ar įmonę bei kiekvienos kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies, kurią kontroliuoja patronuojantis bankas, vertė; • eliminuojami visi patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių tarpusavio turto, įsipareigojimų bei nuosavybės straipsniai; • eliminuojamos visos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių tarpusavio pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolių sumos; • visos kitos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio sumos sujungiamos (sumuojamos), kad būtų galima sudaryti konsoliduotą pelno (nuostolio) ataskaitą; • patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių turtas ir įsipareigojimai sumuojami, kad būtų sudarytas konsoliduotas balansas; • remiantis konsoliduotų ataskaitų duomenimis, sudaromos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo ataskaitos. • Taikant nuosavybės metodą, iš pradžių investicija į akcijas (pajus ar kitokias kapitalo dalis) apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo kaštus, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t.y. kiekvieną ataskaitinę datą pridedamas bankui tenkantis kredito įstaigos ar įmonės pelnas arba atimami nuostoliai. 11 Banko vidaus kontrolės organizavimas 10.1 Vidaus auditas Ekonominėje literatūroje aprašomos įvairios vidaus audito rūšys, pateikiami skirtingi jų klasifikavimo požymiai. Dažniausiai vidaus auditas taip skirstomas pagal veiklos sritis: 1. Finansinis auditas; 2. Veiklos auditas; 3. Duomenu sistemos auditas; 4. Projektų auditas. Finansinio audito paskirtis – tikrinti, ar teisingai rengiama finansinė atskaitomybė, tvarkoma buhalterinė apskaita, ar ji atitinka galiojančius teisės aktus. Veiklos auditas atliekamas siekiant patikrinti, kaip vykdomi įmonės vadovybės planai ir procedūros, įvertinti įmonės veiklos veiksmingumą, turto apsaugą ir išteklių panaudojimą. Duomenų sistemos auditas atliekamas siekiant patikrinti įmonės informacijos saugumą, programinės įrangos panaudojimą bei naujų informacijos sistemų kūrimo tikslingumą. Projektų audito paskirtis – nustatyti, ar vykdomos projektų projektų lėšų panaudojimo ar kitos specialių projektų sąlygos, ar pasiektas numatytas rezultatas. Pagal atlikimo dažnumą vidaus auditas skirstomas į: nuolatinį, periodišką ir netikėtą. Nuolatinis auditas dažniausiai atliekamas didesnėse įmonėse ar tose srityse, kurioms būdingi didelės rizikos elementai, sudėtingi sandoriai ar didelė sandorių apimtis. Nuolatinis auditas užtikrina nuolatinę kontrolę ir leidžia auditoriams specializuotis. Periodiškas auditas gali būti atliekamas, kai manoma, kad jis būtinas. Šios rūšies auditas atliekamas dažniausiai. Jo dažnumą lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui, praėjusio laikotarpio audito rezultatai, rizikos įvertinimas, valdymo sistemos, ekonominės aplinkos pasikeitimai ir kt. Dėl ribotų audito išteklių kiekvienos įmonės srities auditas gali būti kasmet neatliekamas. Netikėtas auditas dažniausiai atliekamas tose srityse, kurioms būdingos didelės grynųjų pinigų apimtys, kai kyla įtarimų dėl nelegalios veiklos politikos nepaisymo. Netikėtas auditas gali būti atliktas kaip visaapimantis patikrinimas arba kaip audito dalis. 10.2 Vidaus kontrolės reglamentavimas finansų sektoriuje 2011 m. Gruodžio 6 d. Buvo priimtas Lietuvos banko nutarimas Nr. 178 „ Dėl bendrųjų banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatų“. Šiame dokumente pateikiamos svarbiausios vidaus kontrolės nuostatos: apibrėžimas, vidaus kontrolės tikslai bei struktūra. Vidaus kontrolė – tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu ir kuriam darydami įtaką banko tarybos, valdybos nariai ir banko darbuotojai siekia, kad: 1. Banko veikla, naudojant banko turtą ir kitus išteklius, būtų efektyvi, bankas būtų apsaugotas nuo galimų nuostolių(operacinis tikslas); 2. Finansinė ir kita informacija, naudojama tiek banko viduje, tiek priežiūros tikslais ar kitų, trečiųjų asmenų, būtų patikima, tinkama ir pateikiama laiku(informacinis tikslas); 3. Banko veikla atitiktų įstatymus, Lietuvos banko ir kitus teisės aktus, banko strategiją bei vidaus politiką(atitikimo tikslas). Kiekvienoje organizacijoje kuriama vidaus kontrolės sistema turi specifinių bruožų. Todėl Lietuvos banko valdybos nutarime nurodyta, kad banko taryba ir valdyba, kurdamos bei plėtodamos veiksminga vidaus kontrolės sistemą, turi atsižvelgti į: 1) banko dydį; 2) atliekamų operacijų pobūdį, įvairovę, mastą; 3) riziką, susijusią su atliekamomis operacijomis; 4) tai, ar būtina kontroliuoti tam tikras operacijas; 5) banko valdymo, veiklos centralizacijos laipsnį; 6) banko informacinių technologijų lygį ir jų naudojimo mastą. Nutarime detalizuojami vidaus kontrolei keliami tikslai, kitaip tariant, vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti: 1) valdymo efektyvumą; 2) banko vidaus taisyklių laikymąsi; 3) banko veiklos sutikimą su banko strategija; 4) efektyvias priemone nuostoliams, atsirandantiems dėl nukrypimų nuo normų, apgaulių, vagysčių, nustatyti bei sumažinti iki minimumo; 5) nuolatinę banko kapitalo, pelningumo ir aktyvų kokybės kontrolę; 6) galimybę banko darbuotojams, vykdant savo pareigas, nustyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti riziką, su kuria susiduria bankas; 7) galimybę banko darbuotojams tinkamai įvertinti banko klientų bei naudos gavėjų tapatybę; 8) klaidų ir dokumentų klastojimo prevenciją, išsiaiškinimą ir pašalinimą; 9) banko operacijų atlikimo ir jų įtraukimo į apskaitą teisingumą bei apskaitos išsamumą; 10) teisingos finansinės informacijos paruošimą ir pateikimą laiku. Banke pripažįstama vidaus kontrolė, kuri susideda iš penkių susijusių elementų: 1. Vadovavimas vidaus kontrolei ir kontrolės kultūra; 2. Rizikos nustatymas ir įvertinimas; 3. Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas; 4. Informacija ir jos perdavimas; 5. Vidaus kontrolės sistemos vertinimas ir trūkumų šalinimas. Šie elementai aptariami nutarime, kuriame, savo ruožtu, nurodoma, kad veiksmingas visų šių penkių elementų funkcionavimas yra būtinas siekiant pagrindinių vidaus kontrolės tikslų. Banko vidaus kontrolės tikslai: 1. Valdymo efektyvumas; 2. Vidaus taisyklių laikymasis; 3. Principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimas; 4. Klaidų ir dokumentų klastojimo prevencijos, išsiaiškinimas ir pašalinimas; 5. Teisingos, išsamios finansinės informacijos ir reklamos parengimą bei pateikimą, t.y. reikalaujama, kad teisinga ir išsami turi būti ne tik finansinė informacija, bet ir reklama. Tačiau tarpininkų vidaus kontrolei nekeliamas reikalavimas, kad ta informacija būtų pateikiama laiku, nors vidaus kontrolė turėtų įgyvendinti šį tikslą. Reglamentuotose vidaus kontrolės taisyklėse yra apibrėžiami vidaus kontrolės tikslai, pagrindiniai organizavimo principai, keliami minimalūs reikalavimai. Banko vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti: 1. Valdymo efektyvumą (įskaitant funkcijų atskyrimą, aiškų pareigų apibrėžimą, kontrolės nustatymą); 2. Vidaus taisyklių laikymasi (įskaitant periodišką tikrinimą, efektyvių poveikio priemonių taikymą); 3. Principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimą (įskaitant klientų, jų atstovų tapatybės, atstovavimo pagrindo nutarimą; duomenų apie klientų finansinę padėtį, investavimo tikslus, patirtį, asmeninės nuosavybės faktą rinkimą ir pan.); 4. Klaidų ir dokumentų prevenciją, išsiaiškinimą ir pašalinimą; 5. Efektyvias priemones nuostoliams, atsirandantiems dėl nūkrypimų nuo normų, apgaulių, vagysčių, nustatyti bei sumažinti iki minimumo; 6. Nuolatinę kapitalo, pelningumo ir aktyvų kokybės kontrolę 7. Galimybę darbuotojams, vykdant savo pareigas, nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti riziką, su kuria susiduria organizacija; 8. Operacijų atlikimą, bei jų apskaitymą laiku, apskaitos išsamumą ir teisingumą; 9. Teisingos finansinės informacijos paruošimą ir pateikimą laiku. Banko vidaus kontrolės tikslus reglamentuoja Lietuvos banko valdybos nutarimas „Dėl bendrųjų banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatų“ 2001 m. Gruodžio 6 d. Nr. 178. 11 Banko aktyvų ir pasyvų valdymas Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto(APVK) paskirtis – numatyti veiksmų taktiką siekiant įgyvendinti tikslus, apibrėžtus banko strateginiame plane, vidutinio laikotarpio verslo plane bei operatyviniame finansiniame plane. APVK tiesiogiai atsiskaito banko valdybai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateikia savo ataskaitas. APVK veiklos sritis yra viso balanso veiklos koordinacija, į savo sprendimų ratą įtraukti visas svarbiausias banko veiklos sritis: • Aktyvų valdymą; • Pasyvų valdymą; • Palūkanų normos rizikos valdymą; • Likvidumo valdymą; • Kapitalo valdymą; • Užsienio valiutų rizikos valdymą; • Kredito rizikos valdymą; • Operacinės rizikos valdymą; • Pajamų ir išlaidų valdymą. APVK struktūra priklauso nuo kiekvieno konkretaus komercinio banko valdymo organizacinės struktūros, tačiau APVK nariais visada būna aukščiausios kvalifikacijos specialistai, atsakingi už banko paskolų portfelio, finansų, iždo, investicijų valdymą. Griežtos reglamentacijos dėl APVK sudėties nėra. Tradiciškai bankuose APVK susideda iš 5-7 narių. APVK turi pirmininką, kurio balsas lemia, esant vienodam balsų “už” ir “prieš” skaičiui. APVK posėdžiai kviečiami pagal poreikį. Esant operatyviam reikalui, APVK posėdis šaukiamas neatidėliotinai. 11.1 Banko operacinė rizika ir jos valdymas Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos. Pagrindiniai operacinės rizikos šaltiniai: • Informacinės sistemos (techninės ir programinės įrangos sutrikimai); • Žmogaus įtaka(neteisėti veiksmai, blogos darbo sąlygos); • Stichinės nelaimės; • Ir t.t Vadovaujantis banko operacinės rizikos valdymo politika, nustatoma ir vertinama visų reikšmingų banko veiklos sričių, procesų ir sistemų operacinė rizika. Prieš bankui pradedant vykdyti naujas operacijas, įvertinama galima rizika. Siekiant laiku nustatyti ir įvertinti operacinę riziką, banke turi būti nuolat stebima operacinė rizika. Apie stebėjimo proceso rezultatus periodiškai informuojama banko valdyba. Banke turi būti patvirtintos operacinės rizikos kontrolės procedūros. Atsižvelgiant į bendrą rizikos lygį, periodiškai peržiūrimi nustatyti limitai ir kitos kontrolės procedūros. Vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos patvirtintais Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendraisiais nuostatais, banko valdyba turi užtikrinti, kad, be visų kitų sričių, į banko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų įtrauktas ir operacinės rizikos testavimas. 11.2 Operacinės rizikos valdymo aplinka Banko valdyba privalo užtikrinti, kad banke būtų sukurta veiksminga operacinės rizikos valdymo sistema, apimanti visas reikšmingas banko veiklos sritis. Banko valdybos patvirtinta operacinės rizikos valdymo politika turi būti įtraukta į bendrą banko rizikos valdymo politiką. Banko taryba turi būti informuojama apie pagrindinius operacinės rizikos, kaip atskiros rizikos rūšies, aspektus. Vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Bendrosiomis banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatomis, banko valdyba privalo užtikrinti, kad banko vidaus kontrolė, be visų kitų sričių, apimtų ir operacinės rizikos valdymo aspektus, įskaitant operacinės rizikos šaltinių nustatymą, įvertinimą bei stebėjimą, pasirinktų operacinės rizikos valdymo metodų tinkamumo bei pagrįstumo įvertinimą, istorinių duomenų apie operacinę riziką kaupimo proceso įvertinimą ir kitus, banko nuomone, svarbius aspektus. Banko valdyba turi užtikrinti, kad vidaus kontrolė apimtų visą verslo aplinką, kurioje gali atsirasti operacinė rizika. Vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Banko vidaus audito organizavimo bendrosiomis nuostatomis, banko valdyba turi užtikrinti tinkamas sąlygas tam, kad būtų veiksmingai atliktas išsamus operacinės rizikos valdymo vidaus auditas, kurio mastas ir periodiškumas atitiktų banko operacinės rizikos lygį. Banko vidaus audito padalinys neturi būti tiesiogiai atsakingas už operacinės rizikos valdymą. Taip pat ne mažiau svarbus vaidmuo skiriamas banko darbuotojams. Vadovaudamiesi banko valdybos patvirtinta operacinės rizikos valdymo politika ir šią politiką detalizuojančia tvarka, atsakingi banko darbuotojai turi nustatyti konkrečias reikšmingų banko veiklos sričių operacinės rizikos valdymo procedūras. Kadangi operacinės rizikos valdymo sistema diegiama visame banke, visi banko darbuotojai tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įtraukiami į operacinės rizikos valdymą, nustatomos aiškios jų atsakomybės ribos. 11.3 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos komerciniai bankai. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas. Nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Lietuvos bankas teisės aktais gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms. - Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis, turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai. - Likvidumo normatyvas – banko likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis negali būti mažesnis negu 30 procentų. - Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas – leidžiamas bendrosios (išskyrus eurus) atviros pozicijos dydis – yra ne daugiau kaip 25 procentai banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo. - Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 75 procentai banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 20 procentų banko kapitalo. 11.4 Privalomų atsargų formavimas ir apskaičiavimas Lietuvos komerciniai bankai privalo laikyti privalomąsias atsargas Lietuvos banko sąskaitose ir vykdyti privalomųjų atsargų reikalavimus. Už reikalavimų nesilaikymą bankui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme numatytos poveikio priemonės – bauda. Banko privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės buvo patvirtintos 2003 03 14 Lietuvos banko nutarimu nr. 137 “Dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių patvirtinimo”. Privalomųjų atsargų laikotarpis prasideda kiekvieną mėnesį 24 d. ir baigiasi sekančio mėnesio 23 d. Per visą privalomųjų atsargų laikymosi laikotarpį bankas savo korespondentinėje sąskaitoje turi laikyti pakankamą lėšų likutį, kurio dydis priklauso nuo to, kiek bankas turi pasiėmęs įsipareigojimų. Privalomųjų atsargų reikalavimas skaičiuojamas pagal formulę: , kur Par - privalomų atsargų reikalavimas; BĮ – banko įsipareigojimai; PAN – privalomųjų atsargų norma (šiai dienai LB yra nustatęs 6%). Privalomosios atsargos yra skaičiuojamos tiek litais tiek užsienio valiuta. Skaičiuojant užsienio valiuta išrenkami visi valiutiniai įsipareigojimai, konvertuojami į eurus ir jų 6% įšaldomi Lietuvos bankams nurodytoje užsienio banko eurinėje sąskaitoje. Kitaip yra su privalomosiomis atsargomis litais. Jų valdymas nėra toks griežtas kaip užsienio valiuta. Apskaičiavimo mechanizmas yra toks pats. Skirtumas tas, kas litų korespondentinėje sąskaitoje lėšų likutis per privalomųjų atsargų laikotarpį būtų pakankamas, t.y. korespondentinės sąskaitos kiekvienos dienos likučio vidurkis būtų ne mažiau už privalomųjų atsargų reikalavimą. 11.5 Danske banko finansinės veiklos rezultatai Danske Bank A/S finansinėse ataskaitose skelbiamas bankinės veiklos Lietuvoje rezultatas apima dviejų verslo vienetų – Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – „Filialas“) ir UAB Danske Lizingas – konsoliduoto rezultato dalį. Bankinė veikla yra išskiriama kaip vienas iš Danske Bank A/S veiklos Lietuvoje segmentų. Pagal Danske Bank A/S veiklos segmentavimo principus, veiklos Lietuvoje rezultatas yra suskirstytas į bankinės veiklos, Danske finansų rinkų ir kitos veiklos rezultatus. 13 Kreditų valdymas Kreditas (lot. credere „tikėti“ ir creditum patikėta) – tai ekonominiai ir piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimų ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais. Tai gali būti paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, leidžiantys vartotojams ir firmoms pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Kreditai teikiami tiek vartotojams, tiek ir verslo subjektams. Kreditavimo subjektai gali būti kredito įstaigos (bankai, kredito unijos), valstybė, savivaldybė bei kiti asmenys. Trumpalaikiai kreditai – tai kreditai, išduodami iki 5 metų laikotarpiui, apyvartinėms lėšoms papildyti. Užtikrinant paskolos grąžinimą gali būti įkeičiamas kliento nekilnojamasis turtas, žemė, atsargos, produkcija, technika, vertybiniai popieriai ir t.t. Išduodamas trumpalaikius kreditus bankas taip pat įvertina ir įmonės finansinę būklę, įmonės veiklą, partnerius, kontraktus ir jų vykdymą. Trumpalaikiai kreditai – vienas iš plačiausiai naudojamų apyvartinių lėšų papildymo būdų. Kreditavimą bankuose reglamentuoja įvairių departamentų (rizikų valdymo, kreditavimo) ruošiamos taisyklės kurių tikslas – standartizuoti kreditavimo procedūras kelti darbuotojų kvalifikaciją, pagerinti darbų koordinavimą bei kontrolę, tuo užtikrinant skolinimo proceso efektyvumą. Bankinio kredito išdavimas yra sudėtingas procesas, kuriame sąlyginai galima išskirti 3 etapus: a) Kredito rizikos įvertinimas. Jis apima laikotarpį nuo kliento atėjimo į banką iki paskolos įforminimo ar neigiamo sprendimo priėmimo. 13.1 Danske Banko kreditai verslo klientams Bankas teikia trijų rūšių kreditus verslo klientams: 1. Trumpalaikis kreditas apyvartiniam kapitalui finansuoti: • Skirtas ūkinei veiklai plėtoti, apyvartinėms lėšoms papildyti. • Teikiamas litais, eurais, JAV doleriais. • Galima pasirinkti fiksuotąją arba kintamąją palūkanų normą. • Terminas iki 2 metų. 2. Ilgalaikis kreditas investiciniams projektams finansuoti: • Skirtas verslui plėtoti: naujiems įrenginiams, technikai ir technologijoms įsigyti, nekilnojamajam turtui pirkti, statybos bendrovėms gyvenamiesiems namams statyti. • Teikiamas litais, eurais, JAV doleriais. • Galimybė pasirinkti fiksuotąją arba kintamąją palūkanų normą. • Terminas iki 10 metų. 3. Ilgalaikis kreditas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti • Mažiausia suma – 15 000 eurų, didžiausia suma – 250 000 eurų. • Teikiamas litais, eurais, JAV doleriais. • Kintamoji palūkanų norma; galima nustatyti didžiausią galimą palūkanų normą. • Terminas nuo 3 iki 7 metų. Kredito grąžinimo pradžia gali būti atidėta 2 metams. Dokumentai, reikalingi, verslo kreditui gauti: • Užpildyta Danske banko paraiška gauti kreditavimo produktą; • Įmonės steigimo sutartis, registracijos pažymėjimas, įstatai. • Pastarųjų dvejų metų finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos). • Debitorių ir kreditorių sąrašas su įsiskolinimo susidarymo datomis. • Įkeičiamo kilnojamojo arba nekilnojamojo turto aprašas kredito grąžinimui užtikrinti. • Verslo planas (jei investicinis projektas ilgalaikis) arba kredito panaudojimo pagrindimas (jei finansavimas trumpalaikis ar suteikiama kredito linija). • Kiti dokumentai (tikslus reikalaujamų dokumentų sąrašas pateikiamas paraiškos blanko pabaigoje). 13.2 Danske Banko kreditai fiziniams asmenims Bankas fiziniams asmenims teikia trijų rūšių paskolas: būsto, vartojimo, vartojimo įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Būsto paskolos sąlygos: • Būsto paskola suteikiama asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus. • Maksimali paskolos trukmė – 30 metų. • Paskola būstui suteikiama iki 80 proc. įkeičiamo turto vertės. • Paskola teikiama litais arba eurais. Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienu atveju atskirai. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos maržos ir tarpbankinės kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Galima pasirinkti kintamąsias arba fiksuotąsias palūkanas: • Pasirinkus kintamąsias palūkanas jos keisis kas 6 arba 3 mėnesius per visą paskolos sutarties laikotarpį, priklausomai nuo pasirinktos tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR (paskola litais) ar EURIBOR (paskola eurais) pokyčio. Paskoloms eurais taikomas 6 ir 3 mėnesių palūkanų perfiksavimo periodas, paskoloms litais – 3 mėnesių. • Pasirinkus fiksuotąsias palūkanas, kurios nustatomos iki 5 metų paskoloms eurais, būsite užtikrinti, kad pasirinktą laikotarpį Jūsų mėnesinė įmoka nepadidės. Paskolą grąžinti galima: • Linijiniu būdu – paskola grąžinama lygiomis dalimis, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusios paskolos sumos, todėl įmokos bankui kas mėnesį mažėja. • Anuiteto būdu – kas mėnesį mokama vienoda suma, susidedanti iš grąžinamos paskolos dalies ir mėnesio palūkanų. Vartojimo paskola - Danske banko vartojimo paskola skirta klientų poreikiams patenkinti, neįkeičiant bankui nekilnojamojo turto. Vartojimo paskolą galima panaudoti pagal poreikius– atnaujinti namus, įsigyti automobilį, pasirūpinti sveikata, sumokėti pradinę būsto paskolos įmoką. Ši paskola suteikiama klientui, kurio amžius ne mažesnis nei 21 metai, yra LR pilietis, arba turi LR migracijos tarnybos išduotą leidimą (kurio galiojimas yra ilgesnis už paskolos laikotarpį) nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje ir gaunate nuolatines pajamas. Metinės palūkanos kiekvienam klientui nustatomos individualiai. Paskoloms yra nustatomos fiksuotos palūkanos. Vartojimo paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą - tai operatyviai suteikiama, didelė ir nebrangi paskola vartojimo poreikiams tenkinti. Paskolos privalumai: • Tai pigesnis pinigų skolinimosi būdas palyginti su įprasta vartojimo paskola. • Individualiai nustatoma paskolos suma priklausys nuo kliento šeimos pajamų ir turimo užstato. • Paskolos terminas gali būti iki 15 metų. Tai daug ilgesnis terminas nei įprastos vartojimo paskolos. • Galimybė pasirinkti Jums priimtiniausią palūkanų mokėjimo būdą (linijinį arba anuiteto). • Bankas nekontroliuos, kam leidžiama paskola. Suteikiamos vartojimo paskolos įkeičiant nekilnojamąjį turtą suma gali būti iki 70 proc. nuo įkeičiamo turto vertės. Bankui galite įkeisti: • Baigtą statyti individualų gyvenamąjį namą. • Baigtą statyti butą gyvenamajame name. • Baigtas statyti negyvenamosios paskirties patalpas. • Žemės ūkio paskirties žemės sklypą (per 1 metus paskirtis turi būti pakeista į gyvenamąją). 13.3 Kreditų rizikos vertinimas Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis negebės atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Kredito rizikai valdyti bankai rengia individualias paskolų grupavimo metodikas (kredito reitingų sistemas) pagal Lietuvos banko patvirtintus bendruosius nuostatus. Kreditų reitingų sistema suskirsto skolininkus ir kreditus į homogenines grupes (reitingus) pagal jiems priskiriamą riziką ir konkrečiai kiekvienai grupei parengia darbo tvarką bei procedūras remdamiesi tam tikrais pasirinktais kirterijais. Štai pagrindiniai paskolų vertinimo kriterijai: 1. Skolininko finansinė būklė ir verslo planas; 2. Skolos gražinimo terminų laikymasis; 3. Paskolos persvarstymo faktai; 4. Šalies rizika; 5. Paskolos užtikrinimo priemonės. Pagrindiniai vertinimai, kurių laikosi bankai priimdami sprendimą dėl kreditų įmonėms suteikimo yra panašūs, daugiau skiriasi kreditų teikimo sąlygos. Bankai atsižvelgia ne tiek į pateiktą projektą, kiek į įmonę kaip kredito gavėją, taigi dvi vienodus projektus diegiančios įmonės gali gauti skirtingus atsakymus iš banko dėl jų kreditavimo. Vertinant įmonės kredito aprašymą, bankams svarbu: 1. Įmonės veiklos strategija, kryptingumas, patirtis (ar tiksli konkurencijos ir rinkos analizė, ar parįsta pardavimo pajamų prognozė, ar įvertinta rizika, kokia įmonės patirtis rinkoje bei jos vadovų patirtis); 2. Finansiniai rezultatai (už 3 praėjusius metus ir prognozė 3 metams); 3. Finansinių ataskaitų kokybė, aiškumas, skaidrumas; 4. Teikiamo projekto pagrįstumas; 5. Tiekėjai, partneriai, pirkėjai; 6. Savininkai ir susijusios įmonės; 7. Gebėjimas grąžinti kreditą (pelnas, pinigų srautai); 8. Įsipareigojimų užtikrinimas (užstatas, garantijos); 14 Lizingas Lizingas kaip ekonominė – finansinė kategorija apibrėžia finansinę veiklą, kurios esmė yra tai, kad lizingo bendrovė(šiuo atveju bankas) teikia finansavimo paslaugas, kad ūkio subjektai galėtų įsigyti ilgalaikio materialiojo turto. Suteikiant lizingo paslaugą, lizingo davėjas už finansuojamą sumą gauna palūkanų pajamas. Juridiniu aspektu lizingas – tai sutartis, pagal kurią viena šalis(lizingo davėjas) kitos šalies pavedimu įgyja turtą iš turto pardavėjo ir perleidžia teisę naudotis tuo turtu sutartą laikotarpį kitai šaliai – lizingo gavėjui, o pastarasis moka iš anksto sutartas lizingo įmokas. Finansinio lizingo bruožai nepriklauso nuo kokių nors konkrečių reikalavimų arba mokesčių taisyklių, jais nustatomas komercinis ir loginis pagrindas lizingo operacijoms visame pasaulyje. Septyni pagrindiniai finansinio lizingo bruožai yra nurodyti Europos lizingo bendroviųasociacijų federacijos pasteikiamame finansinio lizingo apibūdinime, apimančiame jos narių lizingo praktiką. Šių bruožų paisoma ir Europos sąjungai nepriklausančiose šalyse. Štai pagrindiniai reikalavimai: 1. Turtą ir jo tiekėjus pasirenka lizingo gavėjas. Lizingo gavėjo sprendimas įsigyti nadotis konkretų turtą priimamas po ti, kai atliekama siejamos naudos ir išlaidų analizė. Lizingo davėjas paprastai nedalyvauja spremdžiant, kokio turto reikia, nors dėl šios priežasties jis turi teisę atmesti prašymą. Taip gali atsitikti tada, kai turtas laikomas netinkamu toms reikmėms, arba tiekėjas, dėl tam tikrų priežasčių, yra netinkamas. 2. Lizingo gavėjas lizingą naudoja verslo tikslams. Finansinio lizingo paskirtis yra finansuoti turtą, kuris bus naudojamas komerciniams, pramoniniams, profesiniams tikslams. Vartojimo lizingas ir mirkimo išsimokėtinai veikla į verslo lizingo operacijas neįeina. Tai yra todėl, kad Europos Sąjungoje labai išplėtotas vartotojų teisių gynimo institutas. 3. Turtą įsigyja lizingo davėjas. Finansinio lizingo esmė yra tai, kad turto savininkas nėra jo naudotojas. 4. Lizingo davėjas pasilieka turto nuosavybės teisę per visą lizingo laikotarpį. Lizingo sutarties šalys sudaro sutartį manydamos, kad lizingo terminas yra laikotarpis bus išnaudotas visiškai. Lizingo gavėjas paprastai netampa turto savininku per lizingo laikotarpį, tačiau jam nedraudžiama sumokėti įmokas anksčiau termino ir nutraukti lizingo laikotarpį. 5. Išimtinę teisę naudotis turtu turi lizingo gavėjas. Finansinio lizingo sutartis suteikia lizingo gavėjui išimtinę teisę naudotis ir valdyti turtą, su sąlyga ,kad lizingo gavėjas tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Jokia trečioji šalis neturi teisės naudotis turtu, jeigu lizingo davėjas neduoda leidimo turto subnuomai ar sublizingui, arba lizingo gavėjas šiuo leidimu nepasinaudoja. 6. Lizingo sutartis negali būti nutraukta anksčiau laiko. Tai reiškia, jeigu lizingas sustabdomas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tačiau šalys gali susitarti ir pakeisti lizingo būdu įsigyjamą turtą kitu. 7. Riziką, susijusią su turtu ir jo naudojimu, pirmiausia tenka prisiimti lizingo gavėjui. Lizingo davėjas neprivalo pakeisti pasenusio arba sugedusio turto lizingo laikotarpiu. Senėjimo, sugedimo rizika tenka lizingo gavėjui taip pat, kaip ir bet kurio kito turto finansavimo atveju. Tačiau aukščiau išvardintos ypatybės nereiškia, kad visose šalyse lizingo susitarimai bus vienodi. 14.1 Danske bank lizingas Danske bankas finansinio lizingo arba veiklos lizingo (veiklos nuomos) būdu siūlo įsigyti: lengvąjį automobilį, sunkųjį transportą, nekilnojamąjį turtą, spesialiąją techniką. Reikalingų pateikti bankui dokumentų sąrašas: • užpildyta paraiška kreditavimo produktui gauti; • įmonės įstatai; • įmonės registracijos pažymėjimas; • įmonės licencijos arba leidimai veiklai, jeigu to reikalauja įstatymai; • paskutinių 2 metų ir einamųjų metų ketvirčių balansai ir pelno/nuostolio ataskaitos; • detalizuotas specialios technikos pardavėjo pasiūlymas; • įmonės valdymo organų susirinkimo sprendimas įsigyti specialią techniką; • įmonės valdymo organų įgaliojimas pasirašyti lizingo sutartį bei susijusius dokumentus; • įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasų kopijos; • įmonės vadovo paskyrimo dokumentas. Šioja lentelėje yra pateikti Danske banko lizinguojami produktai ir taip pat sąlygos, kuriomis klientai naudojasi lizingo paslauga Danske banke. Pagrindinės sąlygos, norint pasinaudoti Danske lizingu: 1 lentelė Lizinguojami produktai ir lizingo sąlygos Įsigyjant automobilį Sunkųjį transportą Nekilnojamą turtą Specialiąją techniką Sutarties terminas iki 60 mėn. Minimali finansuojama suma 20 000 Lt. 100 000 Lt. 20 000 Lt. Minimali pradinė įmoka 15% nuo automobilio kainos 20 % nuo transporto kainos 30 % nuo nekilnojamo turto rinkos vertės 20 % nuo specialiosios technikos kainos Administracinis mokestis 1 % nuo turto kainos (ne mažiau 300 Lt) Finansavimo valiuta EUR Palūkanos Kintamos (EURIBOR 6 mėn.) 15 Faktoringas Faktoringas (angl. factoring) – prekybinio komisinio sandorio atmaina, išsiskirianti verslo (iš esmės prekybos) kreditavimo bei sandorio šalių atsiskaitymo specifika. Taikant šį atsiskaitymo būdą, mokėjimai vykdomi per trečiąjį asmenį – faktorių. Faktoringo esmę sudaro mokestinio reikalavimo (debetinės skolos), priklausančio kreditoriui pagal pirkimo – pardavimo, paslaugų teikimo arba darbų atlikimo sutartį, perleidimas trečiajam asmeniui – specializuotai faktoringo kompanijai arba bankui, susiejant šį perleidimą su faktoriaus įsipareigojimu nedelsiant arba per trumpą laiką (gavus iš skolininko lėšų) sumokėti pardavėjui už tam tikrą prekių (paslaugų ar darbų) dalį. Faktoringas be regreso teisės (angl. factoring without recourse) - tokia faktoringo rūšis, kuomet visą pirkėjo riziką prisiima finansuotojas – faktoringo paslaugas teikianti įmonė, t.y. faktorius nuperka pirkėjų skolas be teisės jas sugrąžinti pardavėjui, jei jam nepavyktų išreikalauti pinigų iš nemokaus pirkėjo. Faktoringas su regreso teise (angl. factoring with recourse) – tokia faktoringo rūšis, kuomet visą riziką prisiima pardavėjas, t.y. pirkėjui laiku neatsiskaičius su faktoriumi įsiskolinimą faktoriui turi padengti pats pardavėjas. 15.1 Danske banko teikiama faktoringo paslauga Faktoringo privalumai pardavėjui: • galimybė gauti lėšų neįkeičiant turto; • įmonės likvidumo pagerinimas; • pirkėjų atsiskaitymų drausmės sugriežtinimas; • piniginių srautų planavimo palengvinimas; • skolų administravimo sąnaudų sumažėjimas; • galimybė suteikti pirkėjams ilgesnius atsiskaitymo terminus bei padidinti prekybos apimtis. Faktoringo privalumai pirkėjui: • ilgesni mokėjimo terminų atidėjimai; • be papildomų finansavimo šaltinių didėja perkamoji galia; • naujų tiekėjų pritraukimas. Faktoringo terminas: • faktoringo limito (limitas skaidomas atskiriems pirkėjams) – iki 1 metų; • atskiro finansavimo (atidėto mokėjimo) – iki 120 dienų (atskirais atvejais galimas ilgesnis laikotarpis). Pagrindinėa užtikrinimo priemonės, faktoringo paslaugai: • priimtina pirkėjo finansinė būklė; • regreso teisė į pardavėją; • prekinio kredito draudimą vykdančių bendrovių draudimas, naudos gavėju nurodant banką; Dokumentai, kuriuos klientas turi pateikti bankui, norint pasinaudoti faktoringu, yra: užpildyta paraiška kreditavimo produktui gauti; užpildytas blankas su informacija apie debitorius; sutarčių su pirkėjais kopijos. Faktoringo procedūros Pardavėjas pasirašo faktoringo sutartį su banku. Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui. Vienas PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius pateikiamas bankui. Bankas sumoka pardavėjui avansą pagal priimtinas bankui PVM sąskaitas-faktūras (iki 90 % sąskaitos-faktūros sumos). Bankas iš pirkėjų pagal PVM sąskaitas-faktūras gauna visą (100 %) sąskaitos-faktūros sumą. Bankas, išskaičiavęs palūkanas, perveda pardavėjui faktoringo likutį. 16 Banko paslaugų valdymas 16.1 Banko paslaugų ypatumai ir marketingas Banko paslaugų marketingą galime apibūdinti kaip ypač specifinį. Jo ypatumą lemia specifinės bankų teikiamos paslaugos. Paslaugas galime vertinti kaip itin abstrakčias. Skirtingai nuo kitų paslaugų, kur yra dažniausiai pateikiamas produktas, bankuose įvairiomis formomis pateikiami pinigai.Kiekvienai paslaugai labia svarbus-sandorio elementas bei laiko terminas. Taigi kiekvienas bankas norėdamas lyderiauti turi surasti būdą, kaip pateikti savo paslaugą ir gauti didžiausią naudą ir kuo mažesnius kaštus, o svarbiausia tai, kaip priversti klientą pasirinkti būtent “šį” banką. 16.2 DANSKE BANK TEIKIAMOS PASLAUGOS Danske banko teikiamos paslaugos banko klientams: 1) Danske Bonus – tai lojalumo programa, kuria gali naudotis kiekvienas banko klientas. Ji yra nemokama, priešingai, bankas šią paslauga nori pateikti kaip padėką klientui už buvimą “kartu”. Programos dalyviams už turimus produktus, lėšas banke, atliktas operacijas ar kreditinių įsipareigojimų vykdymą skiriami taškai. Sukauptus taškus savo nuožiūra bet kada galima iškeisti į banko ar partnerių teikiamas paslaugas ar nuolaidas. 2) Taupymas ir investavimas. Klientai turi puikią galimybę, savo laisvas lėšas, investuoti ir už tai gauti pelną. Investuoti galite į : • Indėlius – tai tam tikram laikui banke padėta pinigų suma, už kurią mokamos palūkanos. Tai itin saugi ir paprasta taupymo priemonė, ypač tinkama norint sukaupti pinigų nenumatytiems gyvenimo atvejams ar didesniems pirkiniams. • Investicinius fondus - tai bendras daugelio investuotojų turtas, kurį į obligacijas, akcijas ar kitą finansinį turtą įvairiose rinkose investuoja fondų valdytojai. Tai, kur investuojama, lemia ir pelną bei riziką. Investiciniai fondai – bene populiariausias pasaulyje investavimo būdas. • Akcijas – tai nuosavybės vertybiniai popieriai. Nusipirkę akcijų, tampate įmonės bendraturčiu, tad įgyjate tam tikrą teisę į jos pelno dalį – dividendus. Akcijų kaina ir dividendai priklauso nuo to, kaip sėkmingai dirba įmonė ir ko iš jos tikimasi. Ši investavimo priemonė yra rizikinga, tačiau gali būti labai pelninga. • Obligacijas – tai įvairaus pelningumo ir trukmės skolos vertybiniai popieriai. Obligacijų įsigijusiems žmonėms nustatytą dieną paprastai grąžinama investuota suma ir išmokamos palūkanos. Prireikus obligacijas galima parduoti anksčiau, tačiau didesnio uždarbio galite tikėtis sulaukę termino pabaigos. • Biržoje prekiaujamus fondus – tai akcijų ir tradicinių investicinių fondų savybių turintys fondai, kurių vienetais, panašiai kaip akcijomis, prekiaujama vertybinių popierių biržose. Pasirinkdami šiuos fondus, gaunate galimybę investuoti į gausybę finansinių priemonių ir galybėje rinkų. Nuo to, kur investuojama, priklauso ir pelnas bei rizika. • Struktūrinias investavimo priemonias– su finansinėmis priemonėmis susietos obligacijos ar indėliai, kurių palūkanos priklauso nuo tam tikros susietos finansinės priemonės vertės pokyčio per tam tikrą, dažniausiai per visą obligacijos ar indėlio galiojimo, laikotarpį. Susietų su finansinėmis priemonėmis obligacijų ar indėlių tikėtina grąža yra didesnė nei fiksuotų palūkanų obligacijų, tačiau investuotojas, dėl nepalankios situacijos rinkoje rizikuoja visai negauti palūkanų. 3) Draudimas – bankas teikia šias draudimo paslaugas: • Būsto ir namų turto draudimas. • Kelionių draudimas; • Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. • Gyvybės draudimas. • Bankui įkeičiamo turto draudimas. 4) Pensijų kaupimo fondai– investiciniai fondai, užtikrinantys finansinių lėšų kaupimą senatvės pensijai įsigyti. Tokio pobūdžio fondai gali būti privatūs ir valstybiniai. Pensijų fondai yra reikšmingi biržoje listinguojamų bendrovių ir privačių įmonių akcininkai. Šie fondai taip pat daro svarią įtaką akcijų rinkoms. Danske Banko pensijų fondų privalumai: • Labai geri ilgalaikiai rezultatai. Nuo savo veiklos pradžios per septynerius metus DANSKE pensijų fondų rezultatai* buvo vieni geriausių rinkoje – „DANSKE pensija 100" uždirbo 58,39 % grąžą, „DANSKE pensija 50" – 39,22 %, „Konservatyvaus valdymo DANSKE pensija" – 14,66 %. Verta atkreipti dėmesį būtent į ilgalaikius investavimo rezultatus, nes jie apima tiek augimo, tiek ir kritimo periodus. • Galimybė sukaupti daugiau. „DANSKE pensija 100“ fondo strategija leidžia į akcijas investuoti iki 100 proc. savo turto. Statistiniais tyrimais patvirtinta, kad ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos uždirba didesnę grąžą nei kitų rūšių investicijos. • Protingas ir aktyvus investicijų valdymas. DANSKE pensijų fondai aktyviai valdomi – nepalankiu metu rizikingų investicijų dalis reikšmingai sumažinama, o atsiradus perspektyvoms vėl didinama. Taip pasiekiamas didesnis stabilumas – papildoma nauda klientams. Būtent dėl aktyvaus valdymo 2008 m. pensijų fondas „DANSKE pensija 100“ smuko 2 ar 3 kartus mažiau nei kiti tuo metu daugiausia į akcijas investavę pensijų fondai. IŠVADOS 1. Atlikus praktiką „Danske Bank“ centriniame filiale susipažinau su visa banko veikla, turėjau galimybę susipažinti su dauguma darbuotojų, kurie vykdo svarbius sprendimus, analizuoja ir teikia išvadas. 2. „Danske Bank“ – tai didžiausia finansinių paslaugų grupė Danijoje ir antras pagal turtą bankas Šiaurės Europos finansų rinkoje. Grupė veikia 13-oje valstybių ir turi daugiau nei 700 banko skyrių, kuriuose dirba daugiau nei 22 tūkst. darbuotojų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei 5 milijonai žmonių (neskaitant verslo klientų ir valstybinių institucijų). Pagrindinė būstinė įsikūrusi Kopenhagoje. 3. Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo struktūros. Organizacinė valdymo struktūra –  tai ryšiai ir tam tikros pozicijos ir ryšiai tarp atskirų organizacijos padalinių, valdymo lygių ir funkcinių sričių. 4. Danske banke saugojamų dokumentu tvarką, kiek ir kokių dokumentų banke yra saugoma, o taip pat kiek ilgai jie saugomi ir kas atsakingas už dokumentų sudarymą, bankas nurodo kiekvienais metais rengiamame ir tvirtinamame dokumentacijos plane. 6. Banko pajamų ir išlaidų apskaitą nustato – „Banko pajamų ir išlaidų apskaitos tvarka“. Ši tvarka parengta vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir nustato Lietuvos bankui, komerciniams bankams ir kredito įstaigoms (toliau – bankai) per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir padarytų išlaidų skaičiavimo tvarką pagal apskaitos duomenų kaupimo principus. 7. Bankas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat banko pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais. 8. Danske Bank A/S finansinėse ataskaitose skelbiamas bankinės veiklos Lietuvoje rezultatas apima dviejų verslo vienetų – Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – „Filialas“) ir UAB Danske Lizingas – konsoliduoto rezultato dalį. Bankinė veikla yra išskiriama kaip vienas iš Danske Bank A/S veiklos Lietuvoje segmentų. Pagal Danske Bank A/S veiklos segmentavimo principus, veiklos Lietuvoje rezultatas yra suskirstytas į bankinės veiklos, Danske finansų rinkų ir kitos veiklos rezultatus. 9. „Danske Bank“ filialas Lietuvoje teikia paslaugas verslo ir privatiems klientams. Bankas teikia platų paslaugų asortimentą tiek kalbant apie kasdienias paslaugas (banko sąskaitų atidarymas, kortelių atidarymas, valiutos keitimas ir k.t) ir kredito paslaugas su kuriomis klientas ir bankas sudaro ilgalaikę sutartį. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2005. 108 p. ISBN 9955-519-16-9. 2. MASILIONIS, Donatas. Banko finansinės ataskaitos. Vilnius, 1998. 112 p. ISBN 9986-878-04-7. 3. DANYS, Antanas, MILAŠAUSKAS, Tomas. Lizingas. Vilnius, 2000. 161 p. 4. IVAŠKEVIČIUS, Deivis, SAKALAS, Algimantas. Bankų vadyba. Kaunas, 1997. 239 p. ISBN 9986-13-548-6 5. Lizingas [interaktyvus]. Vilnius, Danske Bank [žiūrėta 2012 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą 6. Paslaugos privatiems klientams [interaktyvus]. Vilnius, Danske Bank [ žiūrėta 2012 m. balandžio 27 d.]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!