D. Vaitkevičiūtės romano "Moterys meluoja geriau" analizė

Daivos Vaitkevičiūtės romanas „Moterys Meluoja geriau“ išleistas 2002 metais Panevėžyje, „Magilės“ leidykloje. I-oji romano dalis yra 237 puslapių. Romanas pradedamas epigrafu – cituojama Šelomo Giesmių Giesmė. Jau perskaičiuos epigrafą tampa aišku, kad visas kūrinio veiksmas bus koncentruojamas į meilės ir mylimo žmogaus paieškas.
• Materialioji raiška.
D.Vaitkevičiūtės romano „Moterys meluoja geriau“ (Id.) pagrindinė tema – šiuolaikinės moters gyvenimas, jos socialinė aplinka, kasdienybė, jausmai ir išgyvenimai.
Meilė, o tiksliau, tikrosios meilės paieškos yra šio kūrinio motyvas – skatinamoji priežastis, kurios dėka ir vystosi kūrinio veiksmas.
Skaitytojui aktuali ir kūrinio problematika – tikrosios meilės, nuoširdžių, nesuvaidintų jausmų paieškos sumaterialėjusiame šiandienos pasaulyje, moralinių ir dorovinių normų, vertybių kaita pagal susiklostančias gyvenimiškas aplinkybes, gebėjimas prisitaikyti pasaulyje, kurį „valdo pinigai“, pasaulyje, kuris sukasi paklusdamas rinkos ekonomikos dėsniams – kur viskas ir visada yra paremta tik išskaičiavimu.
Vaizduojamasis pasaulis
Kalbant apie kūrinio kompoziciją, būtina pasakyti, kad ji yra linijinė - veikia keletas pagrindinių veikėjų, susijusių su visais fabulos įvykiais. Kūrinio pasakotojas yra autorius, tarsi iš šalies stebintis visus įvykius ir juos aprašantis. Vaizduojamasis pasaulis egzistuoja laike ir erdvėje. Kūrinio laikas anachronistinis – slenkantys įvykiai , besikeičiantys žmonės, aplinka, tačiau laikas yra realistinis – galima nesunkiai atpažinti, jog rašoma apie „šiandienos“, mūsų laikų įvykius. Kūrinio erdvė – tikroviška ir konkreti. Vaizdingai aprašomos Lietuvos vietovės („Panevėžys (...), kurio gatvėmis pasišaudydami važinėjasi nusikaltėliai(...); „miestelis buvo mažas, lyg kažkas pajuokai tuos kelis penkiaaukščius, paštą, parduotuvę ir privačius mūrinukus būtų nudrėbęs prie pat autostrados“; ), galima nesunkiai atpažinti konkrečias Vilniaus vietas („SHELL“ degalinė“; „klinikos“; „Vilniaus gatvėmis veržėsi Nemenčinės plento link“; „Šv.Onos bažnyčia, tiltas į Užupį, čia pat kažkur „Šekspyro“ ir „Marbe“ restoranai“), gatves („senamiesčio gatvelės“;“Gedimino prospektas“) . Šio romano pagrindinės veikėjos yra trys moterys – draugės (Kristina, Meda ir Jolanta), savotiškai panašios, bet kartu ir skirtingos savo požiūriu, poelgiais, mąstymu. Tai tikroviški personažai, turintys savo charakterį ir realiai atspindintys tam tikrus realybėje egzistuojančius moterų tipažus.
Kristina – elegantiška,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!