Civilinės teisės pagrindai

Teisė – visuomeninio gyvenimo tvarka.
2) teisę sudaro tos taisyklės, kurias sukuria, sankcionuoja valstybė per pareigūnus.
3) teisė kuriama dviem būdais: valstybė tiesiogiai nustato, įtvirtina tam tikras kitų sukurtas elgesio taisykles.
Teisė – tai privalomų elgesio taisyklių visuma, kurių laikytis yra privaloma. Jų laikymąsi valstybė saugo ir užtikrina įvairiomis poveikio priemonėmis.
Teisės normos yra specifinės, nes jose dažniausiai nustatyti bendro pobūdžio paliepimai, t.y. jos privalomos gyventojų kategorijai.
Galiojanti teisė – ne pavienis, o tarpusavyje suderintos ir sugrupuotos elgesio taisyklės.
Teisės šaltiniai – teisės išraiškos būdas.
Teisės šaltiniai – tai valstybės kompetentingų organų ar įgaliotų nevalstybinių organizacijų išleisti teisės aktai, kurių nustatytose elgesio taisyklėse suformuluota ir įtvirtinta valstybės valia.
Teisės šaltinių rūšys:
1) teisės aktai (LR Konstitucija, įstatymai);
2) teisinis paprotys (tokia taisyklė, kuri susiformuoja visuomenėje ilgą laiką dažnai ją taikant, jos laikomasi iš tradicijos);
3) teisminis precedentas – teisės šaltinis, kai tesimo sprendimas konkrečioje teismo byloje ar kitas valstybės organo priimtas sprendimas konkrečiu klausimu taikomas ir kitais panašiais atvejais.
Teisės normos – tai bendroji elgesio taisyklė, kuri nustatyta ir sankcionuota valstybės, yra saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis. Teisės norma yra adresuota grupei žmonių, piliečiams, tėvams, užsieniečiams ir kt.
Teisės norma reguliuoja žmonių elgesį esant santykiams, kurių dalyvių ryšiai yra tarpusavio teisės ir pareigos. Teisės normos suteikia valstybės privalomą pobūdį. Nustatomos kompetentingų valstybės institucijų: Seimo, Prezidento, Vyriausybės.
Teisės normų klasifikacija:
1. Pagal reikšmę į:
• įstatymus;
• poįstatyminius teisės aktus.
2. Pagal teritorinę galiojimo erdvę:
• nacionalinės;
• lokalinės.
Įstatymo kaip teisės šaltinio samprata:
• įstatymas yra aukščiausios atstovaujamosios valstybinės institucijos (Seimas);
• įstatymas, palyginus su kitais teisės aktais, turi aukščiausią galią;
• įstatymas yra neginčijamas (tik Konstitucinis teismas turi teisę išsakyti ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai);
• įstatymas gali būti pakeistas arba panaikintas nusprendus Seimui kitu įstatymu.
Įstatymų rūšys:
1. Konstituciniai („dėl LR...“).
2. Paprastieji (Pilietybės įstatymas).
Teisės normos struktūra:
1) hipotezė;
2) dispozicija;
3) sankcija.
Pagal teisės šakas teisės normos skirstomos į:
◦ konstitucines;
◦ civilines;
◦ baudžiamąsias;
◦ darbo;
◦ baudžiamojo proceso;
◦ civilinio proceso.
Teisiniai santykiai – tai teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Teisinių santykių turinys –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!