Chemija (špera)

ELEKTROLITINE DISOC. 1) rasti 0,02 bario nitrato ba(no3)2 tirpale jonu koncentracijas mol/l ir g/l. tariamasis disoc laipsnis =70%, t.y. 0,7. pakeitus Moline i norm konc. gauname 0,01 M. Ba(no3)2 disoc i Ba ir 2NO3 jonus, tai barrio mol mase 137g, o nitrato jono 62g. jonu konc. mol/l: Ba=cn=0,7*0,01*1=0,007 NO3=0,7*0,01*2=0,014mol/l; jonu konc. g/l: ba=0,007*137=0,959g/l NO3=0,014*62=0,868g/l; 2). 0,05 M acto rugsties tirpalo 1 litre i jonus yra disociave 0,02 molio acto rugsties. rasti disoc konstanta, disoc laipsny ir izotonini koef.; disoc konstanta K surandama pagal lygty K=[A+][B-]/[AB],  pagal =n/N, izoton koef i pagal =i-1/n-1. acto rugstis disoc taip: CH3COOHH++CH3COOH-. kiekvieno siu jonu koc. yra 0,002mol/l. nedisoc rugsties konc yra 0,050,002=0,048molio; K=([H+][CH3COO-])/[CH3COOH]=(0,002*0,002)/0,048=8,3*10-5; =n/N=0,002/0,05=0,04 arba 4%. =i-1/n-1; 0,04=i-1/n-1, i=1,04. 3) 0,1 N HCN pH 5. apskc. disoc konstanta ir disoc laipsny. disoc konst. randama pagal K=[A+][B-]/[AB], disoc laipsnis pagal =n/N, HCN disoc lygtis: HCNH++CN-, pH=-lg[H+]; 5=-lg[H+], [H+]=10minus5-ammol/l, nedisoc HCN konc. lygi 0,1-10minus5-ammol/l, disoc konst K=[H+][CN-]/[HCN=10-5*10-5/10-1-10-5=10-9, disoc laipsnis =n/N=10-5/10-1=10-4 4) 1,2 zinko nitrato tirpalo virimo temp 100,09 C. vandens ebulioskopine konst. 0,52 C/mol. rasti rduskos disoc laipsny. i=t’/t, t’=100,09-100=0,09 C. Zn(NO3)2 kiekis g 1000g vandens, apskc: 98,8g vandens tenka 1,2 g Zn(NO3)2 1000g vandens tenka m g Zn(NO3)2; m=1.2*1000/98,8=12,15g; Zn(NO3)2 1 mol mase lygi 65,4+2(14+48)=189,4, tai t=0,52(*(12,15/189,4))=0,033 C ir i=0,09/0,033=2,73, disoc laipsnis =i-1/n-1=2,73-1/3-1=0,865 =86,5% 5).apskc.0,0005 H2SO4 tirp pH. tariamasis disoc laipsnis =100% [H+]=cn=1*0,0005*2=0,001=10-3mol/l, tirpalo pH=-lg[H+]=-lg10-3=3. GALVALINIAI ELEMENTAI / 1)Danielio-jakobo galvaniniame el. aktyviosios vario ir cinko jon7 konc. lygios 1mol/l. Rasti elektrovaros jega.] E=oks-red. Cu=+0,34V ; Zn=-0,76V; E=0,34-(-0,76)=1,10V. 2) Dan-jakobo galv el. aktyvioji Zn2+ jonu konc. yra 0,0001mol/l, Cu2+ yra0,01mol/l. Rasti elektrovaros jega, vario ir cinko potencialus apskc pagal nernsto lygtis: =0+(0,059/n)lg(Coks/Cred);] =0Cu+(0,059/2)lg0,01=0,34+(0,059/2)(-2)=0,280V; =0Zn+(0,059/2)lg0,0001=-0,76+(0,059/2)(-4)=-0,878V; E=Cu-Zn=0,280-(-0,878)=1.158V. 3) Rasti konc. el, sudaryto is norm. vario elektrodo ir to paties metalo elektrodo, imerkto i tirpala, kuriam aktyviu Cu2+ jonu konc. lygi 1*10-4mol/l, elektrovaros jega. ] Cu=0,34V, o antra apskc pagal nernsto lygty: =0Cu+(0,059/2)lg10-4=0,34+(0,059/2)(-4)=0,222V; E=0,34-0,222=0,188V; 4) Rasti Sn|NaOH|Fe galv. el. elektrovaros jega ir nustatyti kuris metalas koruduos. Sn=-0,84V, Fe=-0,10V, koruduos, t.y. anodu bus neigiamesny potenciala turintis sn, ant gelezies skirsis vandenilis: Sn-2e+3OH-[Sn(OH)3}-; H2O+2e2OH-+H2; E=-0,10-(-0,84)=0,07V. 5) raskime Sn|H2SO4|Fe galv. el. elektrovaros jega ir nustatykime, kuris metalas koruduos. Sn=-0,25V, Fe=-0,32V; E=-0,25V-(-0,32)=0,07V, koruduos t.y. anodu bus tas met kuris turi did neig potenciala, t.y. gelezis. 6) Ar veiks dan-jakobo galv. el pasalinus akyta pertvara-diafragma? el. schema –Zn|ZnSO4||CuSO4|Cu=. pasalinus pertvara, abieju elektrolitu tirpalai susimaisys ir presides ta pati oksidacijos-redukcijos reakcija kaip ir galvaliniame el: Zn+Cu2+Zn2+=Cu; Zn-2eZn2+; Cu2++2eCu, elektronai tekes ne isoriniu laidininku, kuris sudaro jiems tam tikra varza-pasipriesinima, trumpiausiu keliu:prie Zn ploksteles issikraus Cu2+ jonai, o isiskyres metalinis varies ses ant Zn plokstel;es-vyks kontaktine vario jonu isttumimo reakcija. taigi toks galvaninis elementas neveiks. 7) Ar veiks Danielio-jakobo galv. el. pakeitus katodo vari kitu metalu? ] pakeitus vari kitu metalu, kurio standart potenc. teigiamesnis negu cinko, pvz Fe, Ni, Pt arba C, galv. el. veiks:ant siu metalu ses isiskiriantis varies ir jie po tam tikro laiko praktiskai virs variniais. 8) Ar veiks galv. el. pakeitus ZnSO4 kito metalo sulfatu? ] Druskos Zn2+ jonai oksidacijos-redukcijos reakcijoje nedalyvauja, todel, juos pakeitus bet kuriuo kito metalo, kurio standartinis potencialas neigiamesnis negu Zn pvz(Mn2+, Mg2+, Na+), jonais, galv, el. veiks, o jam veikiant atsiras ir Zn2+ jonu. 9) Ar veiks voltos galv. el. pakeitus sieros rugsti natrio sarmo tirpalu? ] Zn|NaOH|Cu cinkas-amfoterinis metalas, todel vyks sios reakcijos: Zn-2e+3OH-[Zn(OH)3]- anodas; 2H2O+2e2OH-+H2 katodas; Zn+NaOH+2H2ONa[Zn(OH)3]+H2; galvaninis eliamentas veiks. 10) Ar veiktu Zn|CuSO4|Cu galvaninis el.? ] Cinkui tiesiogiai lieciantis su Cu2+ jonais vyktu tiesiogine vario jonu isstumimo reakcija:issiskiriantis varies sestu ant cinko, o chemine energija virstu silumine. Taigi galvaninis el neveiktu. 11) Ar veiktu Zn|H2SO4|Pt galv. el? reakcijoje Zn+2H+Zn2++H2? ] issiskiriantis vandenilis skirtusi ant Pt elektrodo, analogiskai: kaip ant varinio elektrodo voltos galv. el. taigi galvaninis el veiktu. METALU AKTYVUMAS IR TIRPUMAS 1) Irodykime kad cinka tirpinant praskiestoje azoto rugstyje, skiriasi ne vandenilis, bet azoto oksidas. ] jei cinkui tirpstant azoto rugstyje skirtusi vandenilis, oksidatoriumi turetu buti H+, o reduktoriumi Zn, randame potencialus ir ju skirtuma oks (H+)=0, red(Zn)=-0,84V; E=0-(-0,84)=0,84V. Jei Zn tirpstant azoto rugstyje skirtusi NO, oksidatorium turetu but NO3-, oks(NO3-)=+0,96V; E=+0,96-(-0,84)=1,80V. didesnis oksidacijos-redukcijos potencialu skirtumas susidaro (1,80V>0,84V) ir daugiau energijos isskiria cinkui tirpstant praskiestoje azoto rugstyje, todel cinkas tirpsta praskiestoje azoto rugstyje daugiausia issiskiriant azoto oksido NO. 2) Apskc. ir irodykime , kodel varies netirpsta druskos rugstyje, isiskiriant vandeniliui, bet tirpsta netgi silpnoje rugstyje, jei joje yra istirpusio deguonies. oks(H+)=0 ir red(Cu)=+0,15V; E=0-(0,15)=-0,15V. si oksid red reakcija nevyksta, nes oksid-red. potenc. skirtumas yra neig., kitaip sakant varies druskos rugsty netirpsta ir vandenilis neissikiria. Tarkim, kad oksidatorium yra deguonis: oks(O2+4H+)=+0,82V ir red(cu)=+0,06V; pH=0; E=0,82-0,06=0,76V. neutraliuose tirpaluose dazniausiai susidaro netirpus produktai, kurie trugdo variui toliau tirpti. 3) Apskc. ir yrodykime, kas susidaro tirpinant gelezi druskos rugstyje-FeCl2 ar FeCl3? jei Fe2+, red(Fe)=-0,44Vm jei Fe3+, -red=-0,04V; oks(H+)=0. apskc abiem atvejais oksid-redukc potenc skirtuma E’=0-(-0,44)=0,44V; E’’=0-(-0,04)=0,04V. E’>E’’, todel druskos rugstyje gelezis tirpsta, susidarant FeCl2. METALU KOROZIJA 1)Kaip vyksta manganuoto plieno korozija, suzalojus Mn danga? salycio su elektrolitu vietoje susidaro korozinis galvaninis el.-Mn-Fe pora. Mn standartinis potenc. (=-1,18V) yra mazesnis negu gelezies (=-0,44V). jo potenc. neutraliu drusku, sarmu tirpaluose taip pat mazesnis negu gelezies. todel is Mn-Fe poros bet kuriame tirpale koroduos, tirps, Mn (Mn-2eMn2+)t.y. bus anodu, o atidengtame gelezies pav. skirsis vandenilis (vandeniline depolirizacija): 2H++2eH2 (kai pH=0, =0V); 2H2O+2e2OH- (kai pH=7, =-0,41V) siu reakciju redokso potenc. didesni uz Mn potenc. Mn dar geriau tirps, koroduos, dalyvaujant oro deguoniui (deguonies depoliarizacija) O2+2H2O+4e4OH- (kai pH=7, =0,82V). 2) kaip vyksta sidabruoto plieno korozija, suzalojus Ag danga? Is Ag-Fe poros gelezies standartinis potenc. ir potencialai neutraliu drusku rugsciu bei sarmu tirpaluose visuomet mazesni negu sidabro. Todel bet kuriame tirpale koroduos, tirps, gelezis (Fe-2eFe2+)t.y. bus anodas, o sidabro pavirsiuje skirsis vandenilis, arba vyks deguonine depoleriazacija. Sidabro danga bet kuriuo atveju yra katodine. 3)Kaip vyksta chromuoto plieno korozija, suzalojus chromo danga? surasome Cr-Fe poros elektrodu potencialus ivairiuose tirpaluose. tas metalas, kurio elektrodo potencialas neigiamesnis yra anodas, oksiduojasi-tirpsta, koroduoja. Vandens chemija. Gamtinis vanduo įvairus druskų ir dujų tirpalas. Didžiausią gamtinio vandens dalį sudaro kritulių vanduo.Krituliams iškritus ir kritulių vandeniui besisunkiant per gruntą jame ištirpsta įvairių medžiagų. Kitas pagal dydį gamtinis vanduo yra vandenyno vanduo. Tačiau vidutiniškai vandenyno vandenyje yra ištirpę apie3,5%įvairių medžiagų. Juodojoje jūroje 1,6%, Baltijos jūroje 0,75%. Daugiausia jūrų vandenynų vandenyje natrio ir chlorido jonų-77%Gruntinių šaltinių vandenyje daugiausia Ca, Mg jonų , mažiau Na-jonų,Cl.priklausomai nuo vietovės yra geležies. Gamtiniame vandenyje yra daugiausia iš oro ištirpę deguonies ir azoto dujų.be laisvojo vandens dažnai pasitaiko sujungtasis vanduo.Įeinantis į įvairių hidratų sudėtį. Vandens kietumą sudaro vandenyje ištirpusios kalio,magnio druskos,rečiau geležies. Vandens kietumas yra skirstomas:karbonatinį kietumą- jį atstovauja kalcio ir magnio rūgštieji karbonatai.Kietumas dar vad.-laikinuoju kietumu.2)Kitos kalcio ir magnio tirpios druskos sudaro nekarbonatinį (pastovų)vandens kietumą NK. Kartu visas druskas sudaro bendras kietumas.BK=KK-NK Laikinojo kietumo vanduo pavirintas netenka to kietumo.Nuosėdos blogai praleidžia šilumą. Nekarbonatinį kietumą sudarančios druskos virinant vandenį neskyla ir nesudaro nuosėdų. Minkščiausias yra lietaus vanduo. Daugelio upių ir ežerų vanduo.Didžiausią kietumą turi jūrų ir vandenynų vanduo. Labiausiai žalingas yra karbonatinis vandens kietumas, nes kaitinimo metu maždaug iki 70šilumos prasideda Ca ir Mg hidro karbonato skilimas ir susidaro nuosėdos sumažinančios šilumos laidumą. Pramonė dažniausiai naudoja minkštą vandenį. Vandens minkštumas tai dalinis arba visiškos Ca ir Mg jonų pašalinimas iš vandens. Vanduo minkštinamas cheminiais metodais.šie dar skirstomi į nusodinimo ir jonų kaitos metodus. Rečiau pramonėje vanduo minkštinamas terminiu metodu tai pakaitinus vandenį 90-95 laipsniais ir veikiant vandenį gesintomis kalkėmis. Bendrai tiek karbonatinį, tiek nekarbonatinį vandens kietumą galima pašalinti praleidus vandenį pro katijonitą. Norint iš vandens pašalinti visiškai druskas vandenį reikia praleisti pro katijonito ar anijonito mišinį. Procesas kurio metu iš vandens yra pašalinami katijonai ir anijonai vad. Vandens dejonizacija. Katijonų ir anijonų atstatymas vad. Regeneravimu. Gamtinio vandens valymas. Prieš patiekiant vandenį jis yra :1) filtruojamas nuo jame pakibusių kietų dalelių, skistų organinių medž. Dalelių pašalinamas koaguliacijos būdu. Dujos iš vandens pašalinamos mechaniniu ir cheminiu būdu.Mechaniniu būdu dujos šalinamos aparatuose, kuriose karštas vanduo plonu sluoksniu teka indų sienelėmis. Ypač kenksmingą priemaiša vandens yra ištirpusios deguonies dujos kurio sukelia, skatina metalų koroziją. Druskų hidrolizę vad. Druskos ir vandens jonų sąveiką. Jai vykstant susidaro bent vienas silpnas elektrolitas ir daugiausiai pakinta vandenilio ir hidroksido jonų koncentracija. Dėl to daugelio druskų tirpalai yra rūgštūs arba šarminiai. Tirpiniai hidrolizės atvejai yra 4: 1) kai druska yra sudaryta iš stiprios rūgšties ir silpnos bazės.2) druskos sudarytos iš silpnos rūgšties ir stiprios bazės.3) druska sudaryta iš silpnos rūgšties ir silpnos bazės;.4) stiprios rūgšties ir stiprios bazės. Kadangi daugumos druskų hidrolizės procesų yra grįžtami tai kiekybiškai šie procesai apibūdinami hidrolizės laipsniu.Hidrolizės laipsnis nusakomas hidrolizavusių molekulių skaičius (n) ir visų ištirpusių molek. skaičiaus (N)santykis. Hidrolizės laipsnis priklauso nuo temp. ir druskos tirpalo koncentracijos. Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo labiau praskiestas tirpalas tuo didesnis hidrolizės laipsnis. Dispersinės sistemos- viena arba kelios smulkios medžiagos dalelės paskleistos kitoje medžiagoje.paskleistoji medžiaga vad. Dispersine baze, o medž kurioje dispersinė bazė yra paskleista vad. Dispersinė terpė.Tikrieji tirpalai yra homogeninės sistemos stambiadispersinėm sistemoms priklauso: milteliai, suspensijos, emulsijos. Savybės : labai smulkūs milteliai linkę sulipti į gumulus. Kad to neatsitiktų yra dedami stabilizatoriai. Koloidiniai tirpalai- dispersinių sistemų patvarumas mažėja didinantį dispersinės fazės dalelių dydžius. Patvariausi tikrieji tirpalai. Už tikruosius tirpalus mažiau patvarūs yra koloidiniai tirpalai, mažiausiai patvarūs stambiadispersinės sistemos.koloidinės sistemos nuo tikrųjų tirpalų skiriasi tuo, kad jos turi savybes sklaidyti šviesą.toks šviesos prasklaidymas vad. Tindalio efektas. Koloidinių tirpalų savybės.: koloidiniams tirpalams būdinga tai, kad juos sudarančios dalelės nedifunduoja per pusiau laidžias membranas. Tačiau kaip ir jonai turi neigiamą elektros krūvį.turėdamos vienarūšį krūvį koloidinės dalelės viena kitą stumia dėl to jos tarpusavyje nesijungia, nestambėja, o laikosi pakibusios dispersinėje terpėje.dalelės kurios neadsorbuoja vad. Liofobiniais. Koloidiniai tirpalai, kurių dalelių paviršius adsorbuoja dispersinės terpės molekules vad. Liofiliniais Kondensacija- cheminių reakcijų metu molekulėms ir jonams jungiantis stambiasnių, netirpių agregatų(dalelių )susidarymas. Koloidinių dalelių koaguliacija- dalelių stambėjimas vad. Koaguliacija.. Susidariusios stambesnės dalelės veikiamos gravitacinės žemės traukos nepajėgia išsilaikyti dispersinėje terpėje ir sėda.Toks reiškinys vad. Zolio arba koloidinio tirpalo sedimentacija. Liofiliniu zoliu koaguliacijos produktai yra geliai arba drebučiai. Liofibinių zolių koaguliacijos produktai yra smulkūs milteliai arba drumzlės. Gelis tai savito pusiau skysto, pusiau kieto pavidalo ištisinė, netaki , tiršta masė, susidariusi koaguliacijos metu koloidinėms dalelėms sujungus dispersine terpe pvz. Vandeniu. Veikiamų elektros srovės disperguotosios fazės dalelių judėjimas elektrodų link ir išsikrovimas vad. Elektroforeze. Kai koloidinių tirpalu leidžiant elektros srovę, link elektrodų juda dispersinė terpė, vad. Elektrooosmoze. Mažiausio elektrolito koncentracija, kurią sudarius per tam tikrą laiką zoliai pradeda koaguliuoti vad. Koaguliacijos riba, o jam atvirkščias dydis koaguliacine galia. Gelio virtimas zoliu ir zolio virtimas geliu vad. Tikstropija. Ilgesnį laiką laikomų zolių pradeda skirtis sugertas skystis Vad sinereze. Cheminė kinetika nagrinėja cheminių reakcijų greitį ir mechanizmą. Cheminės reakcijos skirstomos į homogenines ir heterogenines. Homogeninės- reakcijos kai tarpusavyje reaguoja tos pačios fazės medžiagos pvz. 3 skirtingos dujos, skysčiai. Heterogeninės- jei tarpusavyje reaguoja skirtingų .fazių medžiagos pvz. Skystis ir dujos, skystis ir kietos medžiagos. Cheminių reakcijų greitis- jis matuojamas reaguojančių arba susidarančių medžiagų koncentracijos pokyčių per laiko vienetą.cheminių reakcijų greitis priklauso nuo slėgio, temp., katalizatorių, reaguojančių medž. Prigimties. Koncentracijos įtaka reakcijos greičiui. Vykstant reakcijai reaguojančių medžiagų koncentracija mažėja, o susidarančių (produktų) didėja. Mažėjant reaguojančių medžiagų koncentracijai, mažėja ir reakcijos greitis.Reakcijos greičio priklausomybę nuo reaguojančių medž. Koncentracijų apibūdina veikiančiųjų masių dėsnis.cheminės reakcijos greitis esant pastoviai temp. tiesiai proporcingas reaguojančių medž. Koncentracijos sandaugai.mA+nBpC kai reakcija vyksta tarp dujinių medžiagų jos greičiui didelę įtaką turi slėgis, nes nuo jo priklauso medž. Koncentracija. Kiek kartų padidėjęs slėgis tiek pat kartų padidėja koncentracija. Heterogeninių sistemų reakcijų greičių ypatumai. Šios reakcijos vyksta 2-jų fazių lietimosi paviršiuje , todėl padidinus paviršių padidėja ir reakcijų greitis pvz. Metalų milteliai su rūgštimi reaguoja greičiau negu metalo gabalas. Jei kietos medž. Paviršius nesikeičia reakcijos greitis priklauso nuo reakcijoje dalyvaujančių kietų ar dujinių medž, koncentracijos , nes ji pastovi. Todėl užrašant reakcijų masių dėsnį kietos medžiagos koncentracija nenurodoma. Ji atsispindi greičio konstantoje. Temperatūros įtaka reakcijos greičiui. Cheminės reakcijos greičio priklausomybę apibūdina empyrinė Vant Hofo taisyklė. Pakilus temp. 10laipsniu reakcijos greitis padidėja 2-4 kartų. Matem. Form..Reakcijos temp. turi didžiulę įtaką reakcijos greičiui. Nes pakėlus temp. molekulės greičiau juda ir dažniau susiduria, tačiau ne kiekvienas molekulių susidūrimas baigiasi reakcija.Reaguoja tik aktyvios molekulės, kurios turi didesnią kinetinę energiją arba kurios yra sužadintos.Aktyvacijos energijos šaltinis gali būti šilumos, elektros, spinduliavimo bei kitos energijos rūšys. Procesai, kurių aktyvacijos energija didelė vyksta labai lėtai, ir jiems sužadinti reikalinga papildoma energija(temp., slėgis.). Katalizatoriaus įtaka reakcijos greičiui. Katalizatoriai tai medž. Kurios keičia(didina arba mažina) reakcijų greitį, tačiau pačios išlieka nepakitusios. Katalizatoriai skirstomi į teigiamus ir neigiamus.Neigiami katalizatoriai dar vad. Inhibitoriais. Cheminis procesas,kuriame dalyvauja katal., vad.katalize. Katalizė skirstoma į homogeninę ir heterogeninę. Dauguma katalizatorių reakcijas pagreitina 1000kartų, nes katal. Gerokai sumažina aktyvacijos energiją, kuo Ea mažesnė tuo reakcijos greitis didesnis.Biologiniai katal. Vad. Fermentais jų pavadinimai sudaromi pagal proceso kurį jie spartina pavadinimu, arba medž. Kurią skaldo pavadinimą pridėjus galūnę –azė. ( oksidazė, reduktazė)keičia oksidacijos ir redukcijos greitį.. Laktazė skatina pieno, cukraus laktozės virškinimą. Cheminių procesų energetika. Cheminių bei fizinių procesų energetinius pokyčius jų kryptį, bei vyksmo sąlygas nagrinėja cheminė termodinamika. Sistema tai realiu ar tariamu paviršiumi nuo aplinkos t.y. kitų kūnų atskirtas kūnas arba sąveikaujančių tam tikros būsenos parametrai pvz. Dujos inde, metalo gabalas. Bazė- sistemos dalis turinti vienodą sudėtį, cheminę sudėtį ir nuo sistemos atskirta ribiniu paviršiumi.Vienfazes sistemas vad. Homogeninės, o daugiafazės heterogeninės.sistemos perėjimas iš vienos būsenos į kitą vad. Procesu.procesai gali būti grįžtami ir negrįžtami. 1 termodinamikos dėsnis. 1T.D. energija ir entalpija. Jis dar kitaip vad, energijos tvermės dėsnis. Jei sistemai iš aplinkos yra suteikiama energijos pvz. Šilumos pavidalu, tai ji yra sunaudojama sistemos vidinės energijos pokyčiui ir darbui atlikti. Q=U+A jos pasekoje sistema gali padidinti vid. Energiją ir atlikti darbą.potencinė energ. Sąlygoje tarp dalelių veikiančios traukos ir stūmos jėgos. Vidinė energija priklauso nuo medž kiekio.Apsoliutaus vid. Energ. Dydžio nustatyti neįmanoma.todėl matuojami tik jų pokyčiai įvairių procesų metu.T=OK=-273.16..laipsnių Sistemos vidinė ir išorinė energija kartu sudaro pilnutinę sistemos energiją, kuri vad. Entalpija Cheminių reakcijų šiluminiai efektai. Jei proceso metu šiluma išsiskiria toks procesas vad. Egzoterminiu.jei proceso metu šiluma yra sunaudojama.toks procesa vad. Endoterminiu.Cheminių reakcijų lygtys kuriose nurodoma reakcijų šiluma vad. Termocheminėmis lygtimis , o išsiskirianti arba sunaudojama sistema vad. Reakcijos šiluminiu efektu. Reakcijos šiluminis efektas priklauso nuo reaguojančiųjų medž. Ir reakcijos –produktų būsenos, temp., slėgio, koncentracijos. Lavuazje ir Laplaso dėsnis. Junginio susidarymas šiluma (entalpija) lygi jos skylimo į vienines medž. Iš kurių tas junginys sudarytas šilumai su priešingu ženklu H=-H Heso (pagr T.D.)proceso entalpijos pokytis priklauso tik nuo medž. Pradinės ir galutinės būsenos, bet nepriklauso nuo reakcijos produktų susidarymo būdo. Remiantis Heso dėsniuk galima apskaičiuoti reakcijos šilumą. 2T.D. nusako reakcijos savaimingumą su kuriuo susijusi entropijos sąvoka. Įzoliuotoje sistemoje savaime gali vykti tik toks procesas, kurio metu sistemos entropija auga. Apskritai visų medž. Dalelėms būdinga, kuo daugiau judėti skaidytis, virsti paprastesnėmis. Sistemos entropija(S) sistemos netvarkingumo matas kuo didesnė entropija tuo sistema netvarkingesnė. Medž. Entropija priklauso nuo medž. Būsenos ir temp. kaitinamų medž. Dalelės pradeda labiau ir netvarkingiau judėti, todėl entropija didėja. Šaldomų medž. Dalelės lėtėja, todėl entropija mažėja. Proceso kryptingumo sąlyga- gibso energija. Visose procesuose pasireiškia du priešingi veiksmai entalpinis ir entropinis.Entalpinis veiksnys verčia sistemą pereiti į mažesnės molinės energijos būseną. Entropinis veiksnys verčia sistemos medž. Daleles labiau sklaidytis, tapti paprastesnėmis šis veiksnys didina sistemos netvarką. Galutinė proceso kryptis priklauso nuo to kuris iš šių veiksnių tam tikromis sąlygomis bus stipresnis. Bendrą sistemos entalpijos ir entropijos įtaką proceso krypčiai nusako Gibso energijos pokytis arba izobarinis potencialas (G) G=H-TSI6 Gibso energijos pokyčio galima spręsti apie proceso vyksmą. G0 procesas savaime vykti negali,G=0 procesas yra pusiausvyros būsenoje.Iš Gibso energ. Pokyčio reikšmės galima spręsti apie junginio Termodinaminį patvarumą. Kuo mažesnė G reikšmė tuo junginys termodinamiškai patvaresnis Cheminių elementų savybių kitimas periodinėje lentelėje. Elementų savybės ir jų atomų sandara keičiasi einant iš kairės į dešinę. Viena po kitos išdėstytos eilės sudaro stulpelius taip vad. grupės kiekvienoje grup. išsidėste vienoda valentinių elektronų sk. išorniame sluoksnyje turintys panašių sav. element., kurie sudaro atitink šeimas. kiti period. prasideda šarminiais metalais( Igr.), šarminiu žemių met.(IIgr.) ir baigiasi nemetalais( 4-7gr.) ir inertyinėmis dujomis (8gr.). Jonizacijos energ.yra darbas kuri reikia atlikti norint iš atomo išplėšti viena elektrona ir atoma paversti teig. jonu. Giminingumo jono energ. išsiskiria prisijungus atomui elektronus ir virstant atomui neig. jonu. elektroninis neig. parodo ar elemento atomas lengviau atoduoda ar prijungia elektrona jis yra lygus jonizac. ir giming. sumos pusei. EN=(I+G)/2. Pagrinde element triju rušių cheminiais ryšiais tai:joninių, kovalent., metališkaisiais. Kokio tipo ryšiai susid. priklauso nuo tų element. elektron,. neig. skirtumo. Jei elektrin,. neig. mažas tai susid kovalentinis ryšys. Pagrindinė priežast. dėl kurios skirtingi atomai tarpusavy reaguoja, kad kiekvien, jų išoriniam elektron, jung. nori turėti 8 element. Kad atomas igytų inertinių dujų konfiguraciją, jo išorinis elektron. sluoksnis (valentinis) turi atiduot arba prijung kažkiek elektronų., jei valentinis sluoksnis atiduoda elektronus tai atomas iš viso išoriniame sluoksnyje turi mažiau elektron., tai bendaras elektr skaičius mažesnis nei protono brand. tokiu budu atsirabnda teigiamų krūvių perteklius ir atomas virta teigiamu jonu. 1s22s22p63s1 Na-e-Na+ 1s22s22p6. Atomų valentinis lygmuo dar kita galimyb. igyti inertinių dujų konfigurac. 2 ar daugiau atomai kurių valentiniai lygmenys yra nevisiškai užpildyti elektronais gali “padėti” vienas kitam juos užpildyti trūkstamais elektronais tuomet iš atskirų atomų susid molekulė. toks ryšys tarp 2-jų vienos rušies atomų vad. kovalentiniu nepoliniu ryšiu, o ryšys tarp č-jų skirtingų rušių atomu vad, kovalentiniu poliniu. Atskiras kovalent. ryšio atvejis yra donorinis-ekseptorinis. jis susid kai vienas atomas turi laisvą arba tuščią orbitalę, tas kuris turi laisvą elektronų porą vad. Dononu laisvą orbitalę-tai vad. akceptoriu pereinant laisvai elektronų porai į tuščią orbitalę susid. kovalentinis ryšys šis ryšys budingas kompleksiniams junginiams. Tarp polinių molekulių teig. ir neig. polių veikia elektrostatinė saveika, kuri vad. valentiniu ryšiu. Mažo elektrinio neigiamumo metalu atomai turi stiprų poluinky atiduoti elektronus ir tapti teig, jonais. Turi mažą jonizacijos energ, todėl metalų atomai visi kartu išsidėsto metalinėje gardelėje, kurioje nėra neig, jonų., metalų atomai atiduoda, valentiniai elktron. apsupa teig, kruvio metalų jonus ir veikiant elektrostatinėms jėgoms neleidžia iširti, taip susid. metališkasis ryšys, priešingai nei kitų rūšių ryšiuose valentinai elektronai nėra pririšti prie tam tikro atomo, bet laisvai juda tarp gardelės mazgų, laisvai judėti galintys elektron, vad. elektroninėmis dujomis dėl šito laisvo elektron. judėjimo metalinėje gard. metalai pasižymi geru laidumu, elektronai geru laidumu šilumai, kadangi ryšys tarp metalo jonų nėra labai stiprus, dėl to galimas metalo jonų poslinkis metalinėje gardelėje, dėl šio poslinkio dauguma metalų yra plastiški. ATOMŲ SANDARA atomas susid. iš branduolio turincio + ir aplink jį skriejančių neig, elektron. Atomai yra neutralūs, branduolio teig. krūvį kompensuoja didesnio neigiamumo krūvis, elektrono masė yra labai maža lyginant su branduolio mase, viso atomo masė yra sukonc. branduolyje, atomo brand, krūvį sudaro 1/10s viso atomo tūrio, atomo brand. susideda iš protonų, turinčių teigiamą krūvį ir neutronų, protonai ir neutronai-nuklenais vad., kadangi neutronai neturi krūvio, tai jų skaič. pasikeitimas brand. pasikeičia tik atomo masė, tačiau nepakeičia branduolio krūvio, bei atomo cheminių sav., pasikeitus neutronų sk. susid izotopai, izotopas-to paties element. atomai turintys vienodą brand, krūvį, bet skirtinga atominę masę, atimė masė skiriasi todėl, kad skiriasi neutronų sk. brand. Įvairių element, atomai turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą brand krūvį vad.- Izobarais. Atomo elektroninio apvalkalo sandara. leido išaiškinti įvairių medž, emisijas(spinduliavimo) spektro tyrimai, skleidžiant spindulius pro prizmes, gauname spektro žymes .elektronai energiją apsorbuoja ir spinduliuoja chaotiškai. vad. energijos kvantais . Banginio elektrono prigimtis pasireiškia tuo, kad elektronai juda visame atome ir tiksliai žinant elektrono greitį sunku nusakyti jo koordinates, žinant jo koord., sunku nusakyt jo greitį (Haizenbergo). Atomo erdvė aplink branduolį, kur yra didž tikimybe surats elektroną, vad-orbitale. Pasižymi dualistinės savybės. Dualistinis-dalelė ir banga. Pagrindinis kvantinis sk.-n, jis nusako pilnutinę elektrono energ. atome ir vidutinį elektr. atstumą nuo brand. sužadintas atome elektronas igyja didesnę reikšmę, kai n= elektr. turi didž energ. tai electron. išspind. iš brand. ribų, elektr virsta jonu (+). Nesužad. atomuose elektronai išsidėsto 7 lygmenyse. Antrasis kvantinis sk. vad, orbitinis arba šalutinis kvant. sk. jis nusako į kiek polygių yra suskirstytas energijos lygmuo, orbitinis kvant, sk. apibudina orbitalės formą ir simetriją, žym.-l. Nuo polygio prikl,. orbitalės forma. Trečias kvantinis sk. m susijes su elektr. magnetinėmis sav. ir nusako elektr. impulso momento vektoriaus orientaciją magnet. lauke –l

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!