Buhalterinės informacijos esmė ir uždaviniai

Pats žodis “apskaita” nusako ekonominę savo reikšmę. Ji atlieka svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, gamyboje ir valstybėje. Be apskaitos neįmanoma jokia gamyba. Žmogus nuo pat gyvenimo pradžios moksi apskaitos pradmenų. Pvz. jau vaikai žino, kiek ir kokių turi žaislų; šeima skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, svarsto jų naudojimą ir t.t.
Apskaita dažnai vadinama universalia, tarptautine verslo kalba, tuo pabrėžiant jos svarbą ekonominiame procese. Kaip ir kiekviena kita kalba, apskaita naudojama perduoti informacijai, šiuo atveju - finansinei informacijai. Ši kalba turi specialų žodyną, dėsningumus ir ribojimus, normas ir taisykles. Jos paskirtis - periodiškai nustatyti ir parodyti turto ir finansinių interesų ryšį.
Apskaitos budus pirmasis paskelbė pranciškonų vienuolis italas Luca Pačiolis, gyvenęs Italijoje XV amžiuje; tačiau jo atradimas išlaikė šimtmečių bandymus ir sėkmingai naudojimas mūsų laikais. Tiesa, jis tapo kur kas sudėtingesnis ir tobulesnis.
Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė informacija apie tam tikrą ekonominį subjektą. Požiūris į apskaitą, kaip į informacinę sistemą. Kaip matome, apskaita, kaip grįžtamas ryšys, jungia ūkinę veiklą ir asmenis, priimančius sprendimus. Būtent apskaita suteikia reikalingą informaciją sprendimams priimti.
3.Perdavimas-atliekamas ruošiant finansines ataskaitas asmenims, priimantiems sprendimus.
1.Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę - viešąją - ir vidinę atskaitomybę. Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis
2.Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą informacijos kiekį,tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.
3.Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant optimalius informacijos srautus,tinkamai ją apdorojant ir perdirbant.
Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus ir organizuojant darbą, reikėtų vadovautis tam tikrais apskaitos organizavimo principais, kurių svarbiausieji yra šie:
1.Optimalumas- remiantis minimaliais duomenimis, siekimas gauti maksimalų valdymui naudingą informacijos kiekį.
2.Profilaktiškumas-perspektyvių apskaitos modelių kūrimas, esamųjų tobulinimas.
3.Kompleksiškumas-daugkartinis kartą užfiksuotų apskaitos duomenų naudojimas,
4.Analitiškumas-apskaitos duomenų pateikimas tokia forma, kad valdymo procese ją reikėtų kuo mažiau keisti ir vartoti galima būtų vos minimaliai perdirbus.
5.Skaidrumas-siekimas, kad apskaitos duomenys būtų pateikiami dialogo, o ne reglamento forma.
6.Patikimumas - siekimas užtikrintai patikimą grįžtamąjį ryšį, o duomenis sudarant vengti triukšmo dėl sakinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!