Budizmo idėjos Vinco Krėvės "Paratjekabudoje"

 Turinys Įvadas..........................................................................................................................2 1.Budizmas..................................................................................................................3 1.1 Doktrinos pagrindas............................................................................3 1.2 Dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulė...................................3 1.3 Taurusis aštuonialypis kelias..............................................................3 1.4 Keturios tauriosios tiesos....................................................................4 2.Nesavastingumas......................................................................................................4 3. Dvasingas gyvenimas..............................................................................................4 3.1 Tyla......................................................................................................5 4. Budizmo idėjos pratjekabudoje..............................................................................5 Išvados........................................................................................................................6 Priedas ........................................................................................................................7 Įvadas Pažvelk į šiandieną - ji yra gyvenimas. Vakar diena visada tik Sapnas, O Rytojus - tik Svaja. Tačiau Šiandiena teisingai nugyventa, Visas praeitas dienas paverčia Laimės sapnais Ir visus rytojus - Vilties svajomis. Archaiškasis kaimas, iš kurio kilęs V.Krėvė, ir į kurį sugrįžo jau kaip rašytojas ir intelektualas, vis dėlto jau nėra galutinė pažinimo stotis, veikiau tik tarpustotė į gilesnius pažinimo tolius. Kelią nurodo senovės indų filosofija, budizmas , apskritai, didelis V. Krėvės susidomėjimas dar studijų metais Rytų kultūra. Jautėsi Rytų religijų klausymas toks stiprus ir pasitikintis, kad 1912 m. Baku visuomenė ryžosi skaityti viešas paskaitas apie islamą ir budizmą. <...>. V. Krėvė išspausdino apysaką „Paratjekabuda“. Pagoniškos, tautinės būties ir metafizinis modeliai, kuriais operuoja V. Krėvė, persmelkia vienas kitą, papildo ir praturtina jo kūrybinių paieškų repertuarą. V. Krėvės kūrybos tyrinėtojai įdomiausių sąsajų su Rytų kultūromis randa net, regis, taktiškiausiuose, lietuviškiausiose kūriniuose, bei personažuose. A. Zalatorius net V. Krėvės pamėgtąjį kaimo išminčiaus, kerdžiaus, gyvulių globėjo, prototipą linkęs susieti su oriento realijomis: Avestos himne teigiama, esą Zaratustra, be kitų jau būdingų ypatybių, pasižymėjo ir kaip gyvulių globėjas. Panašių sąsajų atskleista ne viena. Lygiai kaip ir Vakarų kultūros dvasininkų, filosofinių paieškų įtekmių, kurių raktą galima aptikti F. Nietchės, A. Schopenhauerio traktatuose, o jie buvo ne tik žinomi, bet ir išstudijuoti, išgyventi V. Krėvės, kaip daugelio kitų XX a. pr. intelektualų ir inteligentų, atkakliai ieškojusių atsakymų , kuriuos kėlė gyvenimas. (Gražvydas Konstantas. „Mokslo Lietuva“ 2002, lapkričio 21 – gruodžio 4 d. Lietuvos mokslininkų laikraštis Nr. 20 (266) psl.1 ir 4. Straipsnis „Jis kūrė mūsų dangų ir klojo žemę“). Dr. Romualdas Neimantas paskelbė straipsnį Šiuolaikinės Lietuvos kultūros plėtros pagrindinė kryptis: keistis, kad išliktum savimi savaitraštyje „Mokslo Lietuva"(2002, gruodžio 5 ir 19 d.). Jame kalbama, kad Lietuvos kultūros ryšiai ir sąveikos su Orientu yra labai seni ir turtingi, o ir bazę esame sukaupę solidžią. Antai jau S.Šalkauskis įrodinėjo, jog Lietuva negali apsiriboti tiktai kontaktais su Vakarų kultūra jau todėl, kad nuo senų senovės lietuviuose teka „rytietiškas kraujas". Taip kalbėdamas, jis rėmėsi tuomet plačiai paplitusiomis S.Daukanto, dr. J.Basanavičiaus, dr. J.Šliūpo hipotezėmis apie rytietišką lietuvių kilmę, teigė, kad lietuviai iš prigimties yra linkę į viską, kas rytietiška. Pastebima, kad įvairių kultūrų sintezė — prielaida naujos kokybės generacijai. Aptariant kultūrų sintezę buvo paminėti ne tik Čiurlionis, Vydūnas, bet ir Krėvė, Biliūnas, nes kaip tik jie geriausiai išreiškė tai, kas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje brendo lietuvių nacionaliniame sąmoningume, nuolat save praturtinančiame vis sudėtingesnėmis struktūromis. („Mokslo Lietuva" 2002, gruodžio 5 ir 19 d.). 1.Budizmas Budizmas - pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560-480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia "atbudęs, praregėjęs, nušvitęs") vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius - pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos. Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo - žmogaus ar dievo. Budizmo esmė - tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių įsikūnijimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis. Budistų tikslas - atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas - nirvana. 1.1 Doktrinos pagrindas Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą ir šerdį, kurias jis įsisąmonino atbudimo metu. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas, neturi savasties ir yra sklidinas kančios. Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią. Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Gi ištrūkti galima vien asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine atgal. Taigi galima apibendrinti, kad budizmo kelio gairės yra: Keturios tauriosios tiesos, nesavastingumas, Taurusis aštuonialypis kelias, šyla, t.y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, arba meditacija, bei išmintis ir įžvalga. 1.2 Dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulė Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulė, kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti: 1. Neišmanymas sąlygoja valingus veiksmus arba karminius darinius. 2. Valingi veiksmai sąlygoja sąmoningumą. 3. Sąmoningumas sąlygoja proto ir fizinius reiškinius. 4. Proto ir fiziniai reiškiniai sąlygoja šešis gebėjimus (t.y. penkis fizinius jutimo organus ir protą). 5. Šeši gebėjimai sąlygoja (jutiminį ir mintinį) sąlytį. 6. (Jutiminis ir mintinis) sąlytis sąlygoja jutimus. 7. Jutimai sąlygoja norą (troškimą). 8. Noras (troškimas) sąlygoja įsikibimą (prisirišimą). 9. Įsikibimas sąlygoja tapsmą. 10. Tapsmas sąlygoja gimimą. 11. 12. Gimimas sąlygoja ... irimą, mirimą, sielvartavimą, skausmą ir t.t., ir neišmanymą. Taip ratas užsidaro. 1.3 Taurusis aštuonialypis kelias 1. Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas); 2. Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas); 3. Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų); 4. Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla); 5. Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms); 6. Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą); 7. Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas); 8. Tobulas susitelkimas (sąmonės nedrumsčia jokie veiksniai). 1.4 Keturios tauriosios tiesos 1. Tiesa apie kančią: visa būtis yra kančia; 2. Tiesa apie kančios atsiradimą: kančia turi priežastį; 3. Tiesa apie kančios įveikimą: kančią galima įveikti; 4. Tiesa apie kelią vedantį iš kančios: yra kelias vedantis iš kančios - Taurusis aštuonialypis kelias. 2.Nesavastingumas Nesavastingumas reiškia, kad tai, kas yra kaip individas, neturi jokios savasties, jokio "aš" kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos substancijos. Tai pamatinė budizmo tiesa. Taigi budizme savastis, arba ego, yra išimtinai tiktai praeinanti ir kintanti (todėl linkusi kentėti). Atmanas (Aš, Pats) yra absoliučiai grynas ir visada laisvas. Žmogus, savo esme, yra Atmanas, nors įprasta jį (žmogų) tapatinti su šiurkščiu išoriniu ir nepastoviu kūnu, iš kurio žmogus išlaisvinamas jam mirštant. Atmanas niekada negimsta ir niekada nemiršta. Jis tik keičia kūnus (tarsi moterys - drabužius). Tai žmogaus dalis, kuri nuo vieno gimimo iki kito iššaugo jo esmę: troškimus, viltis ir kita. Tik Atmanas "ragauja" žmogaus veiklos vaisius (fiziniame pasaulyje, dausose ar pragaruose). Tačiau anapusiniame pasaulyje nėra jokios kitos specialios "realybės" ir "kito" gyvenimo (danguje ar pragare). Mūsų paskirtis - išsiaiškinti, kas mes iš tiesų esame šiame pasaulyje (nesirūpindami ateities, kaip ir praeities, atgimimais). Tai pabrėždavo ir didieji išminčiai, pvz., Ramana Maharši ("Kodėl manote, kad gimėte dabar?"). Ateitį veikia praeitis, o valdyti galime tik dabartį. Gyvenkime joje užmiršdami apie tai, kas buvo, ir tai, kas dar bus. 3. Dvasingas gyvenimas Pagrindinė taisyklė - prisipildyti Meile. Tai nėra noras tapti Dievybe, išvengti kančių, ištrūkti iš minties atgimimų rato. Tai gryna Meilė be jokių dviprasmybių. Tai noras nuolat gyventi su Šakti - ne todėl, kad ji yra galingoji dieviškoji Motina, o todėl, kad ji yra Meilė Išbaigtoje Meilėje atskira AŠ esybė šalia Šakti neegzistuoja. Kasdieniame gyvenime tai: 1) nesiekti kenkti kitiems; 2) stengtis padėti kitiems. Antroji taisyklė - atskirti: tikra nuo netikra; gėrį nuo blogio; tarp Atmano minties ir kūno minties. Kiekvieną akimirką mes turime klausti savęs - ar Dievybė nori to? Pernelyg dažnai mes neišgirstame vidinio balso - ne todėl, kad jo nebūtų, o dėl minties triukšmo, kuris užgožia prigimties balsą (pvz, sąmonė sako, kad reikia padėti, o kūnas atsisako, nes yra pavargęs). Abu (siela ir kūnas) turėtų būti vienodai pailsėję - nes jie abu yra mūsų realybės vežėjai. Trečioji taisyklė - tolerancija ir troškimų pažabojimas. Jei mūsų pagalba kitiems nesulaukia atgarsio, - tai neturėtų mūsų trikdyti. Kas atrodo teisinga vienam, gali būti nepriimtina kitam. Troškimas pats savaime nėra blogis - tik jo smulkmeniškumas. Jis gali būti pakeistas į meilę. Noras būti laimingu glūdi mūsų prigimtyje: "Elkis tarsi visa turi reikšmę; būk - tarsi visa yra nereikšminga". Ugnis nesunaikina nieko, nes mes nieko neturime - "visa praeina"… Kenčia tik kūnas ir kūno mintis. Paskutinė taisyklė - turėti vieną idealą, kurio siekiame. Jokios kliūtys neturėtų priversti mūsų pasukti iš pasirinkto kelio (nebent tik akimirksniui). Tai siekti padeda kasdieninės meditacijos - iš jų veiksmingiausia savianalizė. Medituodami suvokiame, kad kūno mintis mes stebime iš šono. Ir pagaliau žengti anapus dualumo - to, ką pamatėme ar suvokėme. Būsena, kurios negalima aprašyti, - o tik išgyventi. Tarsi pabusti, bet dar nespėti suvokti, kas ir kur esi… 3.1 Tyla Mes esame gyvosios gyvenimo galios šaltinis; visos kūrinijos šaltinis. Tą dvasią galime pavadinti Brahmanu, Ego, Savipačiu, vieningu lauku ir panašiai. Tačiau tai supaprastintas požiūris. Mes esame TAI. Norint suvokti grynąją sąmonę, mūsų tikrąją esmę, turime praleisti kažkiek laiko su savimi. Minties tyloje susikalbama su kosmoso mintimi (dvasia) Ši dvasia mums pašnibžda tyloje. 4. Budizmo idėjos pratjekabudoje Krėvės kūryba priklauso romantinei paradigmai ir skleidžiasi dviem viena kitą papildančiomis perspektyvomis: dramos – individualistinis romantinis gnosticizmas (paremtas maištingojo herojaus archetipu), kaimiškoji proza – panteistinis chtonizmas („pagoniškoji“ epistema). Abi perspektyvos arba būties modeliai susijungia orientalistinėje apysakoje Pratjekabuda (1913), kurioje tiesiogiai išsakoma gnostinė žmogaus didybės idėja. Remiantis panteistine savasties, aš arba atmano (upanišadų metafizikos centrinė sąvoka) koncepcija, skelbiamas žmogaus dvasios absoliutumas. Apysakos personažas atskleisdamas savo metafizinę esmę įveikia egzistencinį baigtinumą, išsilaisvina iš gyvenimo ir mirties rato, sutampa su būties visuma ir tokio totalinio gnostinio (mistinio) pažinimo būdu nugali net mirtį. Taip romantiniame literatūros modelyje įgyvendinamas religinis mitologinis nemirtingumo idealas. (Vytautas Kubilius XX amžiaus literatūra. Vilnius. Alma litera 1996) Vinco Krėvės apysaka Pratjekabuda Šventųjų Gango bangų pasaka bene labiausiai iš jo visų kūrinių atspindi budizmo idėjas. Tekste daug sakinių, kuriuos išanalizavus galima įžvelgti budizmo idėjas (žr. priede), jau nekalbant apie bendrą kūrinio idėją, kurią galima pacituoti iš kūrinio „Ne tu pasauly gyveni, bet jis tavyje. Per tave jis gema, per tave sensta ir tavyje miršta, bet ne tu jame...“. Tai personažas suvokia tik suradęs savo tikrąjį Aš. Net pats kūrinio pavadinimas Pratjekabuda Šventųjų Gango bangų pasaka byloja apie Rytus. Net pasirinkta pasakos forma. Siužetas – vienos asmenybės budistinis kelias iki tobulybės nuo jo gimimo pranašystės iki asmenybės tobulybės pasiekimo. Vedų išmintingasis žinovas maldauja dievų, kad jam padovanotų vaikų ir tai išpildoma. Išpranašaujamas vaiko likimas, kurį personažas keičia, jis pats kuria savo likimą. Jis kenčia, nes suvokia, kad senatvė sunaikins jo kūną, nors siela liks veržli ir jauna. Todėl iškeliauja iš namų ieškoti amžinosios jaunystės. Budizmas teigia, kad tik per kančią pasiekiama tobulybė. Personažas supratęs, kad senatvė gali būti graži, vis tiek neranda laimės, nes dar neranda savojo Aš. Todėl jis iškeliauja į dykumą ir ten gyvena asketišką gyvenimą, paniręs savyje, kol patiria apšvietimą, nirvaną t.y. budizmo tobulumo viršūnę. Autoriaus žodžiais tai išreikšta personažo lūpomis taip: „Aš esu tas, kur stoviu aukščiau už gera ir bloga, aukščiau už nusiminimą ir džiaugsmą, vargą ir laimę, aukščiau už skausmus ir linksmybę... Aš esu tas, kur aukščiau už gimimą ir mirtį; nėra man nei gera, nei pikta, nei atlyginimo, nei bausmės. Aš esu Aš, ir nėra kitų, kurie gyventų manyje. Aš esu tas, kuris pažino, kad jis vienas ir tas pat visagalis visų pasaulių kūrėjas, kurie buvo, kurie yra, kurie bus, nes jie visi yra Aš – amžinasis Atmanas.“. (Detaliau budizmo idėjos išnagrinėtos priede.) Išvados Vinco Krėvės pratjekabuda parašyta pagal budistines nuostatas. Kūrinyje aptiktos budistinės nuostatos: ◦ Ištobulinus sielą iki aukščiausio lygio ji tampa nenugalima. ◦ Žmogus pats kuria savo likimą. ◦ Gyvenimas yra kupinas kančios, tik gyvenant pagal budizmo nuostatas palaipsniui įmanoma pasiekti nirvanos, kuri išlaisvina iš gyvenimo ir mirties rato. Tik tada žmogus tampa laimingu. ◦ Beribė meilė ir gėris pašalina visas kliūtis. ◦ Minties tyloje susikalbama su kosmoso mintimi (dvasia). ◦ Protas negimė ir negali numirti. ◦ Nieko nėra, kas praeitų be pasekmių. ◦ Senatvė nugali tik kūną, ne sielą. ◦ Kad pasiekti nirvaną, būtina darna tarp kūno ir sielos. ◦ Išmintis viena tauriausių vertybių. ◦ Išminties stoka gali sukelti kančią ne tik sau, bet ir kitiems. ◦ Budizmui būdinga reinkarnacija. ◦ Įsiklausius į save randamas tikrasis kelias. ◦ Personažas nuosekliai seka dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulę. ◦ Nuosekliai laikomasi keturių tauriųjų tiesų kūrinyje. ◦ Žmogaus paskirtis - išsiaiškinti, kas jis iš tiesų yra šiame pasaulyje. Vinco Krėvės ryšiai ir sąveikos su Orientu yra labai turtingi, nors ir persipynę su lietuviškąja pagonybės kultūra (šiuo aspektu darbe kūrinys nebuvo nagrinėjamas). Priedas Budizmo idėjos atskiruose pratjekabudos sakiniuose Eil. nr. Sakiniai iš paratjekabudos Budizmo idėja 1. Nenumanai dar galybės tų, kurie ant žemės gyvena, nežinai jų sielos stiprumo, kurios nei audra nepalaužia, nei vėtros neaplenkia, nei mano ugningos vylyčios nenugali. Greičiau visą pasaulį galėtum ugnimi sunaikinti, nei palenkti vieno užsispyrėlio žmogaus širdį. Žmoguje svarbiausia yra siela, o kūnas tėra tik apvalkalas. Sielą reikia tobulinti. Tai padarius iki aukščiausio lygio ji tampa nenugalima. 2. • ...tau yra nežinomi likimo keliai. • ...sumanė priversti likimą nukreipti iš įprastų vagų kelią, pačiam tapti jo viešpačiu ir priversti jį sekti naujus gyvenimo kelius, kuriais jam malonu būtų eiti. Žmogus pats kuria savo likimą. 3. ...pagimdys jūsų širdyse karčią nusiminimo kančią... Prabils tada visi žemės gyventojai, kad jie yra dievai, ir kupina galybės bus jų siela, dievų galybės... Ir tikrai jie gus visi, kaip dievai, ir pamėgs kančią ir audrą, ir nebeteks pasaulis romumo... Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas, neturi savasties ir yra sklidinas kančios. Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pagrindinė taisyklė - prisipildyti Meile, o tai neturi virsti noru tapti Dievybe. 4. ...jie papuoš tavo pasaulį, kaipo puošė tie, kurie yra pamėgę saldų ramumą ir neieško audros, neapkęsdami kančios, meilę pamilę. Pagrindinė taisyklė - prisipildyti Meile. O kančia turi savo priežastį, radus kelią iš kančios. 5. • ...tikrosios laimės nėra nei danguje, nei ant žemės. • ...o krūtinė mano gyvenimo laimės ištroškusi... Noras būti laimingu glūdi mūsų prigimtyje, bet žmogus yra priverstas kentėti. Kenčia tik kūnas ir kūno mintis. Tik nirvana padeda iš to išsivaduoti. 6. Kaip saulė tarp žvaigždžių jis bus tarp išmintingiausių vedos žinovų, jei nueis keliais, kuriais vaikšto kiekvienas teisybės ieškantis. Kiekvienas kuria savo likimą pats. Taigi laikantis budizmo nuostatų, kiekvienas ras teisingą kelią. 7 Tokia yra tėvų meilė... (abu tėvai buvo pasirengę mirti dėl dar negimusio savo sūnaus.) Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas). 8. ...kiekvienas, kuris ieško išminties ir savo sielai ramybės, suranda jas ir būna ramus vienodai laimėje ir nelaimėje. Ši tiesa įmanoma tik gyvenant pagal budizmo nuostatas (žr. p ) 9. ...tasai rado laimę, kuris rado ramybę, kuris atsižadėjo savo jausmų ir protu suvaržė savo troškimus. Pagal dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulę (žr. p.), pasiekta 9 pakopa (atsižadėjo troškimų), dar liko 3 pakopos. 10 Ir buvo jisai, kaip žmogus, girioje paklydęs, kelią pametęs. Dvasingo gyvenimo taisyklė - turėti vieną idealą, kurio siekiame. Jokios kliūtys neturėtų priversti mūsų pasukti iš pasirinkto kelio. 11. Kada troškai to ir neabejojai, tavo noras buvo geras, bet dabar, kai paabejojai, blogas jisai ir nesilaikyk jo, kol abejojimas viešpatauja tavo širdy, nes paskui ateis nusiminimas, kuris yra samano sielai mirtis. Noras turi būti tvirtas, kad būtų galima toliau žengti pagal dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės formulę. 12. ...išminties ir doros yra pilnas tasai, kurio siela yra tyli ir rami, kaip pavasario vakaras. Norint suvokti grynąją sąmonę, mūsų tikrąją esmę, turime praleisti kažkiek laiko su savimi. Minties tyloje susikalbama su kosmoso mintimi (dvasia) Ši dvasia mums pašnibžda tyloje. 13. Tokia yra senatvės galybė. Ji nugalėjo net tą, kurio niekas nugalėti nesugebėjo. Senatvė nugali tik kūną, ne sielą. 14. • Aš turiu atrasti kelią, kuris veda į amžinos jaunystės šalį... • ...amžinatvės paslaptis... Reikia įveikti egzistencinį baigtinumą, išsilaisvinti iš gyvenimo ir mirties rato. 15. - Buvo laikai, kada mūsų nebuvo. Bus laikai, kada vėl mūsų nebus. Kas gimė, kas pasauly atsirado, tas sensta ir turi pasenti, o kas pasensta tas miršta ir turi numirti... Veikia gyvenimo ir mirties ratas. 16. Kas daugiausiai nusimano, tas daugiausiai ir gali. Išmintis viena tauriausių vertybių. 17. Mes klausome ir turime klausyti dievų įsakymų ne tik todėl, kad jų bijomės, bet kad neskaudėtų mūsų širdis, sielvartu ir nusiminimu patvinkusi. Kiekvieną akimirką mes turime klausti savęs - ar Dievybė nori to? Pernelyg dažnai mes neišgirstame vidinio balso - ne todėl, kad jo nebūtų, o dėl minties triukšmo, kuris užgožia prigimties balsą 18. • - Laiminga siela, kuri mažu pasitenkina, kuri maža trokšta... Laimingas žmogus, kuris nūdiena gyvena, apie rytdieną negalvodamas. • ...kiek maža reikia žmogui, kad jis būtų laimingas. Žmogui su dideliais troškimais sunku būtų laikytis budizmo doktrinų. 19. ...rami, išminties kupina senatvė gali būti tiek graži, kiek ir pilna jėgų jaunystė. Tik suvokus šią tiesą galima įveikti gyvenimo ir mirties ratą. 20. Nuo tos dienos, kai atsirado šis pasaulis, visi žmonės, visi mes, jauni ir seni, galingi ir vargdieniai, protingi ir kvaili, ieškome laimės, bet dar niekas nesužinojo, kur ji yra ir kas ji yra. Toli ieškome, o gal ji šalia mūsų. Akys mūsų savimeile apdrumstos, galva puikybės aptvokusi, širdis geidavimų prisigėrusi, ir per tai, laimės beieškodami, randame tik naują vargą. Žemėje gyvendami kenčiame, kad dangaus nevaldome, o jei žmogus taptų dangaus valdovu, liūdėtų ir sielotųsi, kad mažas yra dangaus pasaulis jo galybės norams. Budizmo religijoje surasi laimę reiškia įgyvendinti visas budizmo doktrinas. Mūsų paskirtis - išsiaiškinti, kas mes iš tiesų esame šiame pasaulyje (nesirūpindami ateities, kaip ir praeities, atgimimais) ir netrokšti per daug, nes tai gimdo kentėjimą. 21. Budriai gyveno jo kūnas, o siela buvo užmigusi. Abu (siela ir kūnas) turėtų būti vienodai pailsėję - nes jie abu yra mūsų realybės vežėjai. 22. Teatkeršys tau gyvenimas. 74 Nieko nėra, kas praeitų be pasekmių. 23. ...nėra pasauly kaltų, nebuvo ir nebus jų, yra tik nelaimingieji, kurie kits kitą kankina ir vienas antro kančių nesupranta...75 Išminties stoka gali sukelti kančią ne tik sau, bet ir kitiems. 24. Sunkiausia bausmė, prieš kurią niekas yra mirtis ir kančios, tai nuojauta, kad žmogus nepataisomą atliko darbą ir nuskriaudė nekaltai kitą ir skriaudos atitaisyti negali. Ėda tuomet ir graužia toji nuojauta žmogaus širdį, o su juo naikina kūno ir sielos jėgas, sielvartą gimdydama. 75 Neišmintingi poelgiai gimdo kančią. 25. Nėra ramumo žmogui, kuris turi mirti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!