J. Lankutis “Vinco Krėvės literatūrinis palikimas”

Lyriniuose V. Krėvės vaizdeliuose atsispindi impresiomistinės ir simbolistinės tendencijos, susipynusios su romantiniais elementais. Jaunas rašytojas ėjo ta pačia kryptimi kaip ir V. Mykolaitis – Putinas, L. Gira, B. Sruoga, F. Kirša, K. Binkis bei kiti tuo metu iškilę literatai. Šiuose proza ir eilėmis parašytuose kūrinėliuose nerami, svajojanti, nuo tikrovės bėganti siela gyvena iliuzijų pasaulyje. Į kovą besiveržiantis lyrinis herojus mato sudvasintas moters vizijas, jaučia paslaptingus sielos virpėjimus, bodisi savo bejėgiškumu. Kai kur girdimi ir realybės atgarsiai.
Ankstyvuosiuose lyriniuose vaizdeliuose V. Krėvė, to meto literatūrinės mados paveiktas, suskaido pasakojimą į smulkias nuotrupas, nesistengia nuosekliai plėtoti fabulą ir veiksmą. Tačiau čia galima įžvelgti ir savitų, V. Krėvės talentui būdingų bruožų. Kai kuriuose tekstuose jaučiamas natūralios, nesugadintos senų kaimo žmonių pasaulėjautos romantinis idealizavimas. Pavyzdžiui, vaizdelyje “Senatvės mintys” gražiai piešiamas seno kaimiečio paveikslas. Kūrinio herojus gyvena savo minčių pasauly, atitrūkęs nuo praktiškų kasdienybės reikalų. Bendrauja su bitelėmis ir nešioja savyje gilią gyvenimo išmintį.
Ankstyvojoje kūryboje jau gana ryškus V. Krėvės tautosakos stilizuotojo talentas.
“Padavimuose” galima aptikti atskirų frazių ar epizodų, kur iš dalies pasireiškia siaurai patriotinės tendencijos (perdėtas lietuvių iškėlimas, susižavėjimas karo žygiais). Tačiau giliau pasižiūrėję, pastebime, kad autorius nėra suinteresuotas visa, kas gera, priskirti tik lietuviams, ir visa, kas bloga, tik jų priešams. “Padavimuose” vienodai didžiai vertinamos ir poetizuojamos žmogiškosios vertybės, nepaisant kam jos priklauso.
V. Krėvė – vienas pirmųjų mūsų rašytojų, siekusių išplėsti lietuvių literatūros tematiką, įvesti į ją daugiau internacionalinių temų bei siužetų. Dar studijų metais jis susidomėjo orientalistika, pradėjo rašyti kūrinius senovės persų, azerbaidžianiečių, indų legendų ir padavimų motyvais.
“Šarūnas” kompoziciškai įrėmintas kaip naktigonėje sumigusių piemenukų sapnas. Nakties glūdumoje prie ugnelės piemenukai vienas kitam pasakoja įvairias senovines legendas, žmonių padavimus, ypač jiems sukelia nerimo pasakojimas apie Šarūną, kuris ir dabar šiose vietose pasivaidena. Ši įžanga, teikianti veikalui ronamtinį atspalvį, nėra vien formos dalykas. Piemenukų kalbose išryškinamas jų susižavėjimas praeitimi, netgi savotiška legendinės didvyriškos lietuvių senolių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!