Bolševikų perversmas Rusijoje (1917 m.)

• Absoliuti caro valdžia. Rusijos caro bandymai pertvarkyti Rusiją iš patvaldinės į konstitucinę monarchiją nepasiteisino. Dūma neturėjo svarbaus vaidmens, ji buvo pavaldi carui.
• Caro rūmuose ir vyriausybėje didėjo įvairių avantiūristų (ypač Rasputino) įtaka.
• Užsitęsęs I pasaulinis karas, nesėkmės, pralaimėjimai fronte, pramonės ir žemės ūkio atsilikimas didino gyventojų nepasitenkinimą.
• Pagilėjo vyriausybės krizė: keitėsi ministrai, vyriausybių vadovai, bandyta įvykdyti rūmų perversmą.
• Neramumai kilo 1917 m. sausio 9 d., minint ,,Kruvinojo sekmadienio” metines: vyko mitingai, streikai, demonstracijos.
• 1917 m. kovo 3 d. sudaryta Laikinoji vyriausybė, vadovaujama kunigaikščio G. Lvovo. Ji pasiuntė delegatus pas carą su reikalavimu atsistatydinti. Caras Nikolajus II atsisakė sosto savo brolio Michailo naudai, tačiau Michailas karūnos nepriėmė. Taip Rusija tapo Respublika.
• Nuvertus carą valdžia Rusijoje pasiskirstė tarp dviejų valdymo organų – greta Laikinosios vyriausybės realią valdžią turėjo darbininkų ir kareivių deputatų tarybos. Susiformavo dvivaldystė.
• Laikinosios vyriausybės vadovui G. Lvovui stabilizuoti padėties nepavyko. 1917 m. liepos mėn. kilo bolševikų (Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija) sukilimas, kuris nuslopintas, tačiau po jo atsistatydino G. Lvovas, ministru pirmininku tapo A. Kerenskis. Kilo generolo L. Kornilovo maištas, nukreiptas prieš Laikinąją vyriausybę. Maištas nuslopintas, tačiau Laikinoji vyriausybė beveik nebekontroliavo šalies.
• Bolševikų populiarumas nuolat augo.
1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje rezultatai ir padariniai
• Panaikinta absoliuti caro valdžia (patvaldystė)
• Laikinoji vyriausybė paskelbė kai kurias demokratines laisves: visuotinius rinkimus, panaikino religinę ir rasinę diskriminaciją, tautinėms mažumoms žadėjo autonomiją, pripažino Lenkijos ir Suomijos teisę į savarankišką apsisprendimą.
• Tačiau Laikinoji vyriausybė buvo neryžtinga, nesprendė žemės, taikos, nacionalinių ir kitų svarbių klausimų. Išliko didelis nedarbas, skurdas.
Bolševikai
• Socialdemokratų partijos Rusijoje radikaliosios krypties atstovai, V.Lenino šalininkai.
• 1918 m. persivadino komunistais.
Lenino ,,Balandžio tezės”
• Valdžia – Taryboms. (Tarybos- spontaniškai sukurtos valdžios institucijos Rusijoje, atstovaujančios darbininkams, kareiviams ir valstiečiams).
• Taika – tautoms. Karas yra grobikiškas, turi būti paverstas pilietiniu karu, t.y....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!