Įžanga: Blezas Paskalis ( Blaise Pascal) gimė 1623 metais birželio 19 dieną Clermont-Ferrand mieste. Jo šeimoje augo dar dvi seserys: trejais metais vyresnė Gilberta ir dvejais jaunesnė Jacqueline. Kai Paskalis tebuvo trejų metų, mirė jo motina. Visų trijų vaikų auklėjimą perėmė tėvas. 1631 metais Paskalio šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Tėvas manė, kad sostinės švelnesnis klimatas teigiamai paveiks trapią sūnaus sveikatą. Paryžiaus švietimo ir auklėjimo sistema tėvas nebuvo patenkintas, todėl savo vaikus nusprendė mokyti pats. Paskalio neeiliniai gabumai netruko atsiskleisti. Jis pradėjo tirti virpančius daiktus ir, atlikęs dagybę bandymų, parašė traktata apie garsą – “Traite des sons”. Jį ypač domino geometrija. Pradėjęs septynioliktuosius metus, Paskalis parašė geometrijos veikalą apie kūgio pjūvius – “Essai pour les coniques” ir nustatė dėsnį, kuris šiandien matematikos istorijoje žinomas kaip Paskalio teorema. Politiniai įvykiai Paskalio šeimą privertė vėl keltis iš Paryžiaus į provinciją. Kad palengvintų tėvo darbą, sūnus po ilgų bandymų sukonstravo skaičiavimo mašiną, sukėlusią tuo metu tarptautinę sensaciją. “Gyvenimas Roueno mieste Paskaliui buvo itin svarbus tuo, kad jam atsiskleidė religinio pasaulio gelmė. Tėvo namuose religija buvo gerbiama, bet į ją daug nesigilinama. Mokslas ir tikėjimas čia buvo dvi viena nuo kitos atsietos sritys. Tikėjimo objektas, manyta, dėl pačios savo prigimties negali būti proto svarstomas, jo dėsniams pajungiamas. Kita vertus, tikėjimu neįmanoma tirti gamtos reiškinių, mat apie juos žinių teikia bei juos patvirtina eksperimentas ir protas. Tarp mokslo ir religijos Paskalio buvo nubrėžta griežta demarkacijos linija. Nelauktas įvykis radikaliai pakeitė šį nusistatymą.” Paskalio kelias susikirto su brolių Deschaps’ų , kurie buvo entuziastingai užsidegę iš Port-Royalio vienuolyno sklindančiu religiniu sąjūdžiu. Taip užsimezgė Paskalio ir Port-Royalio sąjūdžio ryšiai, stipriai paveikę autoriaus gyvenimą bei mąstyseną . “Paskalio kontaktai su Port-Royalio sąjūdžiu, vadinami jo pirmuoju atsivertimu, paskatinusiu pereiti iš lėkštoko ir supasaulėjusio gyvenimo į giliai religingą”. “Paskalis, tik dvidešimties metų jaunuolis pasaulietis, nesimokęs teologijos ir iki tol atlikinėjęs vien eilines religines pareigas, Port-Royalio sąjūdžio paveiktas, ėjo per ugnį ir vandenį, žiūrėdamas, kad nebūtų pažeistas tikėjimo grynumas!”
Siekti šio aukštojo krikščionybės idealo, Paskalis patraukė ir kitus savo šeimos narius, pirmiausia seserį Jacqueliną. Ji tapo artima brolio sielos draugė. Matydamas, kaip dvasiškai pasikeitė abu vaikai, tėvas pajuto artumą Port-Royalio sąjūdžiui. Tačiau Paskalis, pakreipęs kitus savo šeimos narius į aukštąjį tikslą, pats į jį ilgokai dar ėjo aplinkeliais.
Paskalio namuose tuo metu daug kalbėta ne tik apie religiją, bet ir apie sūnaus mokslinius, ypač fizikinius, tyrinėjimus. Savo tyrimų vaisius Paskalis paskelbė studijoje apie tuštumos problemas “Nouvelles experiences touchant le vide”.
Nors Paskalio atlikti bei toliau tęsiami genialūs tyrinėjimai jau gyvenant Paryžiuje, kuris buvo ne tik karalystės sostinė, bet ir mokslo centras, garsino jo vardą, tačiau savo viduje jis jautė konfliktą. “Paskalio dvasios padėtis buvo sunki. Moksliniai tyrinėjimai užėmė protą, bet nepatenkino širdies. Joje buvo tuštuma, panaši į tą, kurią nagrinėjo fizikoje. Nepatenkintas, nuviltas, nesuprastas Paskalis su ilgesiu žvelgė į dar taip neseną metą, kai siela gaiviai liepsnojo, uždegta sąlyčio su Absoliutu, ir tas prisiminimas jį skaudžiai žeidė.”5 Nors jis ir buvo gerbiamas savo kolegų kaip išskirtinio mąsto mokslininkas, tačiau tai tik aštrino jo vidinį konfliktą. Paskalis jautė, kad ieško ne Dievo, o savęs. Jį slėgė vidinis vienišumas. Mkirus tėvui, seseriai įstojus į vienuolyną, Paskalis liko vienui vienas.
Norėdamas nuslopinti sielos nerimą,Paskalis pasinėrė į pasaulio pramogas ir džiaugsmus, šventes, pokylius, žaidimus, teatrą, kortas, gražių merginų draugiją. Pasaulietiškas gyvenimas jam buvo naudingas dar ir todėl, kad autoriui jis suteikė progą giliau pažinti žmogų ir tai paskatino rašyti “Mintis”. “Galima manyti, kad be šio pasaulietiško laikotarpio šiandien neturėtume Paskalio “Minčių”, nes šis veikalas tėra medžiaga, sutelkta krikščionybės apologijai, kurią parašyti kilo mintis bendraujant su netikinčiais ir abejojančiais.”6 Ne vienas “Minčių” argumentas atspindi Paskalio pasaulietiško gyvenimo metus, kai rizikavo lošdamas kartu su draugais.
1654 metais lapkričio 23 dieną Paskalis, galima sakyti, galutinai sudarė sutartį su Dievu, nusprendęs jam besąlygiškai priklausyti. “Visiškas ir mielas išsižadėjimas.” Šie žodžiai jo...
Šį darbą sudaro 4239 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!