Biologinės įvairovės bendra apžvalga, būklė ir nykimo priežastys

1. Sukurti tokią saugomų teritorijų sistemą, kurioje būtų išlaikytos natūralios gamtinės sąlygos visoms biologinės įvairovės rūšims išsaugoti.
2. Sukurti teisinių dokumentų sistemą, kuri reguliuotų gamtinių išteklių naudojimą ir apsaugą.
3. Imtis priemonių atkurti degraduojančias ekosistemas.
4. Kontroliuoti naujas biotechnologijas bei naujų rūšių introdukciją.
Remiantis patvirtinta tarptautine biologinės įvairovės išsaugojimo konvencija Lietuvos Respublikos institucijos buvo įpareigotos parengti strategiją, kurioje būtų numatytos pagrindinės mokslinių ir ūkio institucijų veiklos kryptys norint išsaugoti biologinę įvairovę šalies teritorijoje. Strategiją rengia Botanikos, Ekologijos, Geografijos ir miškų institutų mokslininkai taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio ir Klaipėdos universitetų mokslininkai ir specialistai, taip pat nevalstybinės organizacijos, jų specialistai – Lietuvos gamtos fondas, ornitologų, botanikų, zoologų draugijos. Visų minėtų institucijų specialistai parengė 1997 m. biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą, jis yra pagrindinis dokumentas pagal kurį vykdoma biologinės įvairovės apsauga šalyje.
Biologinės įvairovės nykimo priežastys šalyje.
1. Sausinamoji melioracija vykdyta plačiu mastu sovietmečiu. Norint sukurti didelius dirbamos žemės plotus tarybiniu laikotarpiu melioracija buvo vykdoma visuose rajonuose. Melioracijos metu buvo nusausinta labai daug natūralių pelkių, paliktos tik pačios didžiausios ir turinčios storesnį negu 1 m storio durpių sluoksnį. Sausinimo metu ištiesintos mažų upelių vagos ir jos paverstos melioracijos grioviais. Sunaikinti mažesnių upių slėniai, iškirsti maži miškeliai, sunaikinti vienkiemių želdiniai, taigi melioracija sumažino natūralių ekosistemų plotus.
2. Didelis pesticidų naudojimas žemės ūkyje labai užteršė paviršinius vandens telkinius, todėl pradėjo sparčiai nykti smulkūs vandenų organizmai, taip pat labai pablogėjo biologinė dirvų kokybė.
3. Labai intensyvus žemės ūkis sovietmečiu padidino žemės plotų ir paviršinių vandens telkinių kaimo teritorijoje taršą organinėmis medžiagomis iš fermų, gyvenviečių nutekamaisiais vandenimis.
4. Atkurus nepriklausomybę ir keičiantis miškų valdymo formoms, atkuriant privačius miškus susidarė palankios sąlygos miškų naikinimui. Per paskutinį dešimtmetį labai sparčiai kertami Lietuvos miškai, todėl juose yra labai nepalankios sąlygos biologinei įvairovei išsaugoti.
5. Baltijos jūros teršimo naftos produktais, miestų nutekamaisiais vandenimis didėjimas, silpna laivų kontrolė sudaro kenksmingas sąlygas jūroje ir nulemia bioįvairovės rūšių mažėjimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!