Biologijos mokslas ir sąvokos

Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą Biologija pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito).
Anatomija (gr. anatomē – skrodimas) – biologijos mokslo šaka, tirianti organizmo kūno sandarą. Skirstoma į augalų anatomiją (fitonomija) ir gyvūnų anatomiją (zootomija), kuriai priklauso ir žmogaus anatomija (antropotomija).
Astrobiologija (taip pat egzobiologija, ksenobiologija) yra nežemiškosios gyvybės ttyrimai. Tai yra spekuliatyvinis biologijos mokslas, nes dar nėra pavykę rasti įrodymų, kad gyvybė egzistuotų už Žemės ribų.
Sąvoka įvesta amerikiečių biologo Joshua Lederberg XX a. 6-ame dešimtmetyje ruošiantis žmogaus išsilaipinimui Mėnulyje.
Manoma, kad Saulės sistemoje gyvybė gali egzistuoti arba galėjo egzistuoti Marse ir Jupiterio palydove Europoje. Taip pat panašiais tikslais tiriamas ir Titanas.
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus. Biochemija tiria daugumos pavienių elementų ir jonų vaidmenį fermentinėse reakcijose bei medžiagų transporte, energijos virsmus gyvose sistemose bei cchemines reakcijas, kurios yra katalizuojamos fermentų. Tai mokslo sritis, siekianti sujungti ir paaiškinti ryšį tarp chemijos ir biologijos, sukurti teorinį pagrindą biotechnologijoms.
Bioinformatika – taikomosios matematikos, informatikos, statistikos ir kompiuterių mokslo žinių panaudojimas, sprendžiant biologines problemas:
• Evoliucijos modeliavimas (angl. the modeling of eevolution).
• Genų paieška (angl. gene finding) yra duotos nukleotidų sekos analizė, nurodant, kurie jos fragmentai tiesiogiai koduoja organizmo sintetinamų baltymų aminorūgštis (kuriami metodai ir transkribuojamoms, bet netransliuojamoms sekoms rasti). Ši užduotis tampa sudėtingesnė tiriant eukariotinį genomą, nes jame į koduojančias sekas (egzonus) įsiterpia baltymų nekoduojančios sekos (intronai). Egzonų sujungimas į koduojančią seką neretai priklauso nuo kintančių faktorių (pvz., kuriame organe tai vyksta), todėl naujausios genų paieškos programos gali pateikti ir keletą galutinės sekos variantų.
• Sekų sugretinimas (angl. sequence alignment) naudojamas palyginti dvi ar daugiau panašių, bet skirtingų nukleotidų ar aminorūgščių sekų. Šiuolaikiai metodai siekia aptikti neatitikimus (sekos elementas skiriasi), insercijas bei delecijas (papildomas arba trūkstamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!