Bioįvairovė Lietuvos miškuose: kokią įtaką jai daro žmogaus veikla?

Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius – augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį formuoja ūkiniai miškai, tačiau kitos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys išnyko arba jų gausa smarkiai sumažėjo. Dėl miškų naudojimo keitėsi rūšių balansas: atvirų vietų ir miško pakraščių bei jaunų medynų rūšių daugėja, miško glūdumos ir brandžių miškų organizmų įvairovė nyksta.
Tenka pripažinti, kad tyrimų, kuriuose būtų įvertintas miškų naudojimo poveikis biologinei įvairovei, Lietuvoje nėra. Ir apie pačią biologinę įvairovę miškuose taip pat ne ką težinome. Tą rodo ir Lietuvos gamtos fondo tyrimai – nuodugniai ištyrę dvi privačias valdas, kuriose kartu su jų savininkais įrengėme pažintinius takus, aptikome 6 Lietuvoje naujas augalų ir grybų rūšis. Tyrimai vykdyti 50 ha teritorijoje. Nacionaliniai parkai užsako savo teritorijų gamtines studijas, tačiau duomenys apie ūkinius miškus yra tik fragmentiški, dažniausiai apsiribojama retų rūšių paieška ar epizodiniais tyrimais.
Nelieka nieko kito, kaip tik remtis užsienio autorių darbais. Pagal Peterken, didžiausia biologinė įvairovė konkrečiame sklype būna dviem medyno raidos etapais: jaunuolyne ir brandžiame medyne, o pribręstančiame medyne biologinė įvairovė mažesnė. Nemažos dalies rūšių ekologinė niša yra platesnė ir jos gali egzistuoti skirtingų raidos stadijų miškuose, tačiau dalis miško rūšių nėra tokios lanksčios buveinės atžvilgiu. Paprastai didžioji dalis tokių rūšių yra susijusios su brandžiais medynais ir dideliais miško masyvais. Jų išlikimas remiasi gebėjimu medynų mozaikoje rasti kitą tinkamą buveinę ir ją užimti. Kai trūksta tinkamų vietų ar didėja miškų fragmentacija, tokios rūšys pasmerktos nykti.
Ilgą laiką manyta, kad geriausias gamtos vertybių išsaugojimo būdas – jų buveinėje uždrausti žmogaus veiklą. Vadinkime tai apsaugos nuo žmogaus metodu. Laikas parodė, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!