Bedarbių skaičiaus Lietuvos respublikoje statistinis tyrimas

Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę.
Darbo jėga – tai darbingo amžiaus (nuo 18 m.) ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo jėga nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės.
Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruojasi įdarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.
Šiandien žodžiai „nedarbas, bedarbis” daugeliui asocijuojasi su individo (šeimos) finansiniais sunkumais. Tačiau tai tik viena reiškinio pusė. Socialiniai nedarbo nuostoliai anaiptol nereiškia vien valstybės ar individo (šeimos) išlaidų didėjimo ar pajamų sumažėjimo. Žmogus, ištiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba (nes praktiškai neįmanoma) išmatuoti. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir sąlygoja netikrumą rytojumi, psichines ligas, savižudybes, nusikaltimus, skyrybas ir pan.
Dar viena nedarbo pasekmė žmogui – jo darbinės patirties praradimas, o ši patirtis – vertingas turtas. Netekęs darbo darbuotojas ne tik nebekaupia naujų darbo įgūdžių, bet silpnėja bei atrofuojasi ir įgyti sugebėjimai, žinios.
Išanalizuoti bedarbių skaičių Lietuvos Respublikoje 2004 – 2008 metais.
1. Išanalizuoti bedarbių skaičių.
2. Apskaičiuoti vidutinį bedarbių skaičių apskrityse.
3. Apskaičiuoti bedarbių skaičiaus analitinius ir vidutinius dydžius.
4. Apskaičiuot bedarbių skaičiaus kitimo ir pokyčio tempus.
5. Pateikti bedarbių skaičiaus prognozę 2009 ir 2010 metams.
Darbe skaičiuojami rodikliai ir jų formulės:
Santykinių dydžių apskaičiavimas
Bedarbystės kitimui nustatyti, vien absoliutinių dydžių nepakanka. Todėl išsamesnei analizei reikia skaičiuoti santykinius dydžius.
Vidutinių dydžių apskaičiavimas
Paprasto aritmetinio vidurkio formulė naudojama nesugrupuotų duomenų apskaičiavimui.
Statistinės variacijos matavimas.
Norint visapusiškai apibūdinti Lietuvos bedarbių visumą, be vidutinių lygių, būtini rodikliai, rodantys požymio variacijos lygį ir laipsnį.
Variacijos užmojis
Dispersija
Plačiausiai apibūdinant požymių variaciją statistikoje naudojama dispersija ir vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Vidutinis kvadratinis nuokrypis
Variacijos koeficientas
Dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimas
Pirmiausia reikia apskaičiuoti absoliutinius pokyčius. Absoliutaus lygio padidėjimas - tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas.
Bazinis
Grandininis
Bedarbių skaičiaus kitimo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!