Beasmeniai sakiniai Bitės Vilimaitės "Mergaitės romane"

Beasmeniai sakiniai Bitės Vilimaitės „Mergaitės romane“ yra dar nenagrinėta tema. Taigi šis darbas yra naujas.
Tyrimo objektas – beasmeniai sakiniai.
Darbo tikslas – išnagrinėti beasmenius sakinius Bitės Vilimaitės „Mergaitės romane“.
Apibrėžti beasmenių sakinių sąvoką ir nurodyti jų požymius.
Aptarti beasmenių sakinių problemos atvejus.
Pateikti beasmenių sakinių iš B. Vilimaitės „Mergaitės romano“ tyrinėjimo duomenis.
Darbas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės.
1.Beasmenio sakinio samprata, jo požymiai.
1.1.Beasmenio sakinio sąvoka ir klasifikacija.
Nėra vieningos nuomonės, ką laikysime beasmeniu sakiniu.
Beasmeniai sakiniai – tai tokie sakiniai, kurių tarinys negali turėti šalia pasakyto veiksnio. Paprastai beasmenių sakinių tarinys rodo būseną, stichinį, savaiminį veiksmą, nepriklausantį nuo kieno nors valios.[Kšenavičiūtė N. Sintaksė. Kaunas, 2006].
V.Labutis sako, kad beasmeniai sakiniai yra tokie sakiniai, kurių predikatinį centrą sudaro žodžių formos, formaliai rodančios nebuvimo ryšio su gramatine asmens kategorija. [Labutis V. Lietuvių kalbos sintaksė I d. Vilnius, 1994. P. 74].
J. Balkevičius beasmenius sakinius taip pat priskiria prie vienanarių sakinių, kurie visai neturi veiksnio, net numanomo. [Balkevičius J. Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius, 1963. P. 138].
Paprastai beasmeniais sakiniais paprastai laikomi tokie, kurių tarinys negali turėti šalia pasakyto veiksmo. Tačiau šitas bruožas tinka tik kai kuriems atvejams, pvz., vardininkas dabar nesakomas konstrukcijose su gaila: Ar tau gaila brolių seselių, ar jaunų giminėlių (LKŽ III); nebūdingas konstrukcijoms su reikėti: Nieko man dabar nereikia (J. Balt.). Vis dėlto daugeliui atvejų visiškai galimas veiksnio vardininkas: Aušta – Aušra aušta. Temo – Vakaras jau sutemo. Aišku – Viskas aišku. Vienas kitas beasmenis veiksmažodis teturi tik trečiąjį asmenį (reikia), tačiau dažnai vartojami ir kiti asmenys (užgėlė pirštus – užgėliau rankas (LKŽ III), ypač tarmėse. [ ]
Paprastai beasmenių sakinių tarinys rodo būseną, stichinį, savaiminį veiksmą, nepriklausantį nuo kieno nors valios. Tarinys reiškiamas beasmeniais veiksmažodžiais (I), bevarde dalyvių (2) ar būdvardžių (3) gimine. [ ]
1. Skaudėjo kojas, maudė rankas (šnek). Pagailo jai mergytės (LKŽ III). Lyja kaip iš maišo (LKŽ VII). Vakar lijo, pliaupė per dieną (Žem)....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!