Baroko stilius

Renesanso epocha užbaigė Vidurinių amžių istoriją. Baroko epocha pradėjo Naujųjų amžių istoriją, kuri tęsėsi iki XX a. pradžios. Jos bėgyje išsiteko net trys stambios stilistinės epochos: baroko (XVII a. pr. – XVIII a. vid. ), klasicizmo (XVII a. – XIX a.) ir romantizmo (XIX a.). Kaip matome, griežtų chronologinių ribų tarp jų nėra. Dar daugiau- baroko ir klasicizmo stiliai ilgai gyvavo vienu metu; XVIII a. šalia jų gyvavo ir dar 3 stilistinės kryptys: rokokas, kaip baroko atmaina, galantiškasis stilius, kaip ankstyvojo klasicizmo atmaina ir sentimentalizmas, kaip romantizmo pirmtakas. Taigi, juo arčiau XX amžiaus, tuo Europos meno stilistinė panorama atrodo margesnė.
Pirmoji Naujųjų amžių stilistinė epocha buvo barokas ( it. barocco - keistas įmantrus, vingrus; tiksli termino kilmė yra nebeaiški dar iki šiol.) muzikoje ji truko nuo XVII a. iki XVIII a. Vidurio. Pradėjo formuotis dar XVI a. antroje pusėje ir keitė vėlyvąjį Renesansą, todėl nemažai didžiųjų menininkų savo kūrybos stiliumi artimi ir nueinančiai, ir ateinančiai epochai: Šekspyras, Servantesas, Lope de Vega, Monteris, Mikelandžialas, Monteverdis ir kt.
Ekonomiškai ir politiškai neramus buvo XVII amžius. Tad nenuostabu, kad Renesanso optimistinę humanistinę pasaulėžiūrą keičia pesimistinė, neretai tragiška. Tai sąlygojo ir baroko kultūros, meno, mąstymo dvilypumą ir prieštaringumą.
Štai keli būdingi baroko meno stiliaus bruožai.
Ten, kur Renesansas stengiasi tolygiai ir darniai paskirstyti detales, barokas visą dėmesį ir išraiškos jėga sutelkia į vieną tašką: parkuose alėjos, miestuose gatvės eina į centrą – rūmus, bažnyčią; paveiksluose šviesa sutelkiama į vieną vietą; operoje svarbiausia tampa arija, fugoje – tema, oratorijoje – choras, tonacijoje – tonika. Į visą kitą baroke žiūrima atmestinai ( viduriniai balsai generalboso sistemoje, pastatų fasadai).
Antra vertus, visur pilna smulkmenų ir puošmenų: skulptūros apsiveja kolonas, fasadai tampa neaprėpiamais reljefais, melodika puošiama melizmais, siuitoje pilna įvairiausio pobūdžiopjesių.
Muzikos kalbos pobūdį ir ypatybes lėmė dvimuxikos ir komponavimo sistemos: polifoninė ir homofoninė. Renesanso modalinį (derminį) griežtąjį polifonijos stilių barocho epochoje keičia totalinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!