Bankininkystės raida Lietuvoje

Bankai – specialūs ekonominiai institutai, teikiantys laikinai esančias laisvas lėšas ir sankaupas, teikiantys kreditą, tarpininkaujantys piniginiuose atsiskaitymuose, leidžiantys apyvarton pinigus, vertybinius popierius, atlikinėjantys su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas.Priimdami indėlius (depozitus), duodami paskolas ir atlikdami atsiskaitymo operacijas, bankai kontroliuoja ir veikia tam tikrus ūkio procesus.
Dabartinio banko pirmtakas – paprasčiausias suolas (itališkai – banco), ant kurio senovėje įsikurdavo „bankininkai“.
Rašytiniai šaltiniai byloja, kad bankininkystė – labai sena veiklos rūšis, išsirituliojusi iš centralizuotų Rytų valstybių organizuotos ir turtingos tikybos institucijos – saugiausios tais laikais vietos vertybėms saugoti – atsitiktinių patarnavimų.
Dar 3400 m. pr. Kr. Šumerų miesto Uruko Raudonosios šventyklos žyniai buvo tikrų tikriausi bankininkai. Jie priimdavo iš žmonių sergėti daiktus, kuriuos įvertindavo molio plytomis. Atsiskaitoma buvo miežių maišais, kuriuos taip pat įvertindavo atitinkamu supresuoto molio kiekiu.
Bankų operacijų daugėjo, reikėjo ir atitinkamo įstatymo. Babilone įsigaliojo 150 skyrių paskolų ir depozitų taisyklių kodeksas.
Tačiau jau IV a. pr. Kr. bankai ėmė nebeišsitekti šventyklose. Smulkūs palūkininkai kūrėsi viešose vietose ir už menką paskolą lupdavo tiek, kad per 6 dienas galėdavo padvigubinti savo kapitalą. Pinigų keitėjai ir auksakaliai energingiau bei mikliau pradėjo priiminėti indėlius, atlikinėti pervedimus ir teikti paskolas, netgi įvedė kažką panašaus į dabartinius kelionės čekius, kad pirkliams nereikėtų vežiotis didelių pinigų sumų.
Romos imperijos žlugimas ir ankstyvaisiais viduržemiais įsgalėjęs natūrinis ūkis visiškai panaikino bankų verslą; bankams plėstis labiausiai kliudė administracinė decentralizacija bei valdžios autoriteto susilpnėjimas ir dėl to atsiradęs komercinis netikrumas.
XI amžiuje atsirado lombardai. Jie ne tik teikdavo paskolas už palūkanas, bet ir keitė pinigus, įformindavo sandėrius, rinko mokesčius valstybei.
Prekybinių santykių plėtojimas ypač iškėlė pinigų mainytojus, iš kurių XII – XIII a. Italijoje atsirado bankininkai, kurie kartu su pinigų laikymu priiminėjo saugoti indėlius, ėmėsi pinigų persiuntimo, išplėtė ir kredito operacijas – skolindavo pinigus klientams, taip pat pirkdavo ir užsienio valiutą.
Šių laikų bankininkystė prasidėjo renesanso Italijoje. Žymiausi Italijos bankininkai buvo Mediči šeima, kuri vienu metu valdė Florenciją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!