Banginė optika

Spalvų atsiradimo iš baltos šviesos ir kūnų spalvos mįslės daugėlį šimtmečių domino fizikus ir ne vien fizikus. Spalvų žaismas deimanto briaunose ir krištolo sietynuose buvo seniai žinomas, tačiau niekas nedrįso suabejoti baltos šviesos vientisumu.
Buvo manoma, kad medžiaga „nudažo“ pro ją praėjusią šviesą. Italų vienuolis Markas Dominijus 1611 m. buvo nunuodytas ir viešai sudegintas kartu su savo knyga „Apie vaivorykštę ir spalvas“, kurioje bandė kitaip aiškinti spalvų ir vaivorykštės susidarymo priežastis.
Tik po 55 metų, 1666 m. anglų fizikas Izaokas Niutonas kruopščiai ištyrė ir moksliškai paaiškino šviesos dispėrsiją. Niutonas įvedė „spektro“ (lot. spectrum – vaizdas) terminą ir, remdamasis analogija su garso oktava, padalijo spektrą į septynias spalvas: raudoną, oranžinę, geltona, žalią, žydrą, mėlyną, ir violetinę, kurios palaipsniui pereina viena į kitą.
Taip išsidėsto praėję pro prizmę spinduliai bangos ilgio mažėjimo tvarka.
Niutono išvados apie dispersiją.
Remdamasis eksperimentų ir bandimų rezultatais, jis pareiškė, kad balta šviesa yra sudėtinė, sudaryta iš spektro spalvų. Prizmė ne nuspalvina, o išsklaido šviesą į sudėtines dalis. Vienos spektro dalies spinduliai daugiau nesisklaido – jie yra vienalyčiai.
Įvairių spalvų spinduliai skiriasi ne tik sukeliamu regėjimo pojūčiu, bet ir fizikinėmis charakteristikomis: kiekvienos spektro spalvos spinduliams būdinga kitokia lūžio rodiklio vertė.
II. Šviesos poliarizacija
Šviesa tai yra skersinės elektromagnetinės bangos: kintantis didžiuliu dažniu elektrinis ir magnetinis laukai yra statmeni bangos sklidimo krypčiai. Kadangi mūsų akis, reaguoja į elektrinio lauko virpesius, tai tik apie juos ir galime toliau kalbėti. Natūralioje šviesoje šie virpesiai vyksta visomis statmenomis spinduliui kryptimis. Tačiau kartais ši simetrija sutrinka.
Šviesa, kurioje elektrinio lauko virpėsiai vyksta vienoje plokštumoje vadinama poliarizuota šviesa. O tokios šviesos išskyrimas iš natūralios šviesos vadinamas šviesos poliarizacija .
Poliaroidai.
Šviesą poliarizuoja ne vien Islandijos špato ir turmalino kristalai, bet ir daugelis kitų medžiagų. Labai stipria poliarizacija pasižymi herapatito kristalai. 0,1 mm storio herapatito sluoksniu padengta plona lanksti celuloido plėvelė visiškai poliarizuoja praeinančią šviesą. Tokia optinė sistema vadinama polaroidu arba poliarizaciniu šviesos filtru.
III. Šviesos interferencija
XVIII...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!