Baltijos jūros raida, geografija, tarša bei iškasenos

Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13 tūkst. metų iš paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra.
Baltija plyti pačiame Europos žemyne, todėl yra priskiriama viduržemyninio tipo jūroms. Ši jūra skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra-Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos.
Ilgus šimtmečius Baltijos jūra skyrė šalis ir kultūras visame Baltijos jūros regione. Tuo pačiu metu ji buvo prekybos kelias bei skirtingų kultūrų žmonių susitikimo vieta. Daugelis kultūrų šiame regione apie 50 metų buvo izoliuotos viena nuo kitos. Tačiau nuo 1990-ųjų pradžios bendradarbiavimas visuomeniniuose ir privačiuose lygmenyse peraugo visas sienas, tuo atverdamas didžiules galimybes regiono vystymuisi.
Baltijos jūra yra vienas didžiausių Žemėje apysūrio vandens telkinių. Ji giliai įsiterpusi į Europos žemyną(užima 419000 km² be salų), vakarinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno atskirta Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių, salų ir Zundo, Didžiojo bei Mažojo Belto ir galiausiai Kategato sąsiauriu susisiekia su Šiaurės jūra. Nors Baltija laikoma vidutinių platumų jūra, nuo poliarinio rato ją teskiria 80 km.
Dabar Baltija skambina varpais. Jūra XX a. išgyveno ginklų, sprogmenų, cheminio ginklo laidojimus jos dugne, Černobilio nelaimę, dėl žmonių veiklos ,,rydama“ nuodingas medžiagas prašosi pagalbos. Tai ,,Šiaurės katilas“, kuriame verda prekyba, politinės suirutės, nesutarimai, bendradarbiavimas, 150 milijonų žmonių bruzdėjimas.
Sunku viską aprėpti viename darbe, todėl visur rašoma jūros susidarymo istorija, regiono valstybės darbe užimė mažą vietą. Daugiau pažvelgsime į jos kitus elementus: salų, įlankų, krantų įvairovę, apibendrinsime taršos šaltinius ir turizmą. Temose bus daugiau dėmesio skiriama mažesniems objektams, nei gerai jau žinomoms saloms ar kt.
Bal­ti­jos jū­ra pra­dė­jo for­muo­tis maž­daug prieš 13 000 me­tų tirps­tant pas­ku­ti­niams le­dy­nams. Iki tol tai bu­vo gė­lo vandens ežeras, susidaręs tektoninėje įduboje, ištirpus milžiniškam ledynui. Beveik po 1000 m. Įvyko didžiulė gamtos katastrofa: ties šiaurės Gotlandu išsiskyrė sausumos ruožas nuo žvan­dens eže­ras, su­si­da­ręs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!