Baltas liūdesio balandis

 XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje rašytojai vadinami mirtininkų karta. Paliegę, neturtingi, bet su degančiomis akimis kurti ir rašyti. Vienas iš jų – Jonas Biliūnas. Jis pirmasis lietuvis, kuris pasirinko profesionalaus rašytojo kelią ir tam pašventė savo trumpą gyvenimą, atsisakydamas kunigystės, kaip sotaus, patogaus ir šilto gyvenimo garanto. Jie visi pasirinko tarnystę paprastam, užguitam žmogui, kurį niekas dar tais laikais žmogumi nelaikė. Taip skleidėsi tauraus žmogaus vidinis pasaulis, jo sielos jautrumas ir gražumas. Studijų metais parašytas kūrinys „Kliudžiau“ jau rodė besiformuojantį rašytojo charakterį, bręstantį talentą. Skaitydamas kalnus knygų buvo sau labai reiklus ir vis jautė bei pats sau kartojo: „Dar ne tai, dar vis ne tai. Tu dar nepakankamai protingas...“. Lyg pats save „plakėsi“, kad nepakankamai jautrus ir mylintis. Biliūno derybos su likimu, kad jam duotų tik dešimt metų, lyg įrodinėtų, jog parašys ką sumanęs, kad tik turėtų dar laiko: „Jau mano siela skleidžiasi, kaip žiedas, jau ji ir kitiems bus graži“. Jo žodžiai rašyti Višinskiui tik patvirtina, kad jam nieko brangiau už rašymą nėra, net ir mirtis nebaisi, tik baisi gėda numirti anksčiau taip nieko vertingo ir neparašius.
Jau sirgdamas džiova parašė brandžiausius savo kūrinius „Lazda“, „Ubagas“, „Joniukas“, „Brisiaus galas“, „Liūdna pasaka“. Nors ir žinojo, kad netrukus mirsiąs, jis kūriniuose neapsunkina savo skaitytojo niūriomis nuotaikomis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!