Balio Sruogos kūrybos kontekstai

 Balys Sruoga I. Kontekstai 1. Asmenybė: Balys Sruoga - plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. 1918m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą. B. Sruoga įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje. 1943m. B. Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete. Sruoga – kandus ir kibus publicistas: karštai gina savo nuomonę, provokuoja, erzina. Laikraščiams rašo kandžius straipsnius, pasirašinėja skirtingais slapyvardžiais (Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė). Prisidengęs jais, polemizuoja pats su savimi: giria, kritikuoja, šaiposi… Antanas Rūkas rašo: „Apie Balį Sruogą publicistą vaikšto tokia nuomonė – talentingas, nepamainoma plunksna, bet pavojingas, nesuvaldomas, nedrausmingas, nežinia, kokį pokštą sugalvos, kokią netikėtą bėdą iškrės. Ir maža žmonių tesuprato gaivalingą natūrą, kuri netilpo savyje, kuri veržėsi, dažnai be formos, bet su nuostabia drąsa.” (Antanas Rūkas. Balio Sruogos biografijos bruožai. – Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. Vilnius, 1996.) B. Sruoga – modernus 20 a. rašytojas egzistencialistas. ,,Dievų miškas" – tai memuarų knyga, psichologinis ir istorinis veikalas apie žmogaus išlikimą, jo dvasios bei kūno stiprybę ekstremaliomis sąlygomis. Rašytojas atvaizduoja žmogaus naikinimo sistemą, sąlygotą politinių, istorinių veiksnių. Biografinis kūrinio kontekstas dar labiau sustiprina emocinį siužeto vertinimą, kur didžiausia ant vertybe tampa žmogaus sužvėrėjimas, vaizduojamas šiurpiais realistiniais vaizdais, o tikroji vertybė – dvasios, o ne kūno stiprumas, ironija, padėjusi išlikti. 2. Epocha: modernizmas XIX a. vid. – XX a. pr. Bruožai: 1) Pasaulis vaizduojamas perteikiant jo ydas arba idealą. 2) Vertinamas individualumas ir originalus požiūris. 3) Menas tampa pats sau vertybe. 3. Literatūros srovė: simbolizmo-ekspresionizmo-neoromantizmo konvencijas perėmęs rašytojas. II. Grožinė kūryba • Žymiausias Balio Sruogos kūrinys – atsiminimų romanas ,,Dievų miškas“, kuriame kūrėjas, remdamasis asmenine patirtimi, atskleidžia tikrąjį XX amžiaus koncentracijos lagerio gyvenimą. „Dievų miškas”. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Balys Sruoga atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, vaizduojamos kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina fantastiškumą.Į visą tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. „Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. • Tema: Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. • Veikėjai: Balys Sruoga - rašytojas, profesorius, knygoje pateikiami jo paties potyriai nacių Štuthofo lageryje. Veikėjas išsilavinęs, stiprios valios žmogus. Ironiškas žvilgsnis į jį ištikusią gyvenimo tragediją leidžia išlaikyti sveiką protą ir netgi išgyventi lageryje. Jonas, kaip Sruoga visada vadina, "Jonas, bambizas nuo Biržų" - rašytojo draugas, padėjęs iškęsti visas negandas kartu beveik iki paskutinių valandų. • Knygoje taip pat minima daugybė nacių, SS narių, įvairių lagerio gyventojų ir vadovybės vardų ir pavardžių. • Problemos: Kaip fašizmas XX a. vid. galėjo paversti žmogų žvėrimi? ; Kaip tokiomis sąlygomis išlikti žmogumi? ; Kur ieškoti vilties ir kaip neprarasti tikėjimo?; Ar vienišas žmogus gali išgyventi susvetimėjusioje visuomenėje? • Kūrinio kontekstai: 1) Didžiausia vertybė - doras, teisingas, neabejingas žmogus. 2) Žmogui svarbu neprarasti tikėjimo savimi bei likti nepaliestam visuotinės panikos ir susvetimėjimo. III. Kultūriniai kontekstai 1. Istorinis kontekstas: a. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis ir vykdydama prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptą užsienio politiką, Tarybų Sąjunga 1940 m. birželio 15–16 d. okupavo Lietuvą, parengė prielaidas jos aneksijai ir rugpjūčio 3 d. inkorporavo į TSRS sudėtį. Lietuvos okupacija 1940 m. buvo tarptautinis nusikaltimas, kuris nutraukė Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymą ir pakeitė krašto istorinio proceso raidą – prasidėjo pusę šimtmečio trukęs sovietinės priklausomybės laikotarpis „Dievų miške" parodyti du pasauliai - konclagerio realybė ir sukurtasis jos ironiškasis atvaizdas - yra skirtingi savo esme ir paskirtimi. Vienas funkcionuoja, kad griautų ir žudytų, kitas - kad kurtų ir apsaugotų. Platesne prasme - tai yra kultūros ir nekultūrės, žmonių ir ne žmonių, humanistinių vertybių ir žvėriškų instinktų sankirta. 2. Kultūrinis kontekstas: a. Balys Sruoga veikė vokiečių okupacijos metais. 1943 m. Balys Sruoga buvo įkaitu išvėstas kartu su dar keletu inteligentų į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur parašė savo memuarų rinkinį “Dievų miškas”. 3. Tautosakinis kontekstas a. Balys Sruoga buvo lietuvių tautosakos tyrinėtojas, taip pat jo lyrikoje atsispindi daug liaudies poezijos elementų. 4. Filmas: lietuvio Algimanto Puipos režisuotas filmas, pastatytas pagal Balio Sruogos romaną „Dievų miškas‘‘. Filmo pavadinimas – „Dievų miškas“. Metai – 2005m. 1) 1943 m. su kitais inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, 2) grįžęs per porą mėnesių parašė „Dievų mišką“, nes norėjo išsilaisvinti iš slegiančios patirties, 3) sovietinė cenzūra rankraštinį tekstą kritikavo, nes atseit autorius šaiposi iš nacių aukų, nerodo pasipriešinimo kovos (romanas išleistas dešimt metų po rašytojo mirties – 1957 m. „atšilimo“ laikotarpiu), 4) trejopa ironija: a. kaip meninė priemonė (pavyzdžiui, esesininkai vadinami „narsuoliais“, „karžygiais“); b. kaip stiliaus ypatybė, kaip aplinkos vertinimo priemonė, (pavyzdžiui, rodoma žmogiškumą žlugdanti lagerio sistema, budeliai profesionalai ir „mėgėjai“; c. kaip skydas, saugantis pasakotojo orumą nuo beprasmybės pojūčio. 5) trys pasakotojo pozicijos: a. inteligentas, intelektualas, gerai išmanantis pasaulinę kultūrą (pavyzdžiui, vieno romano skyriaus antraštė „Nusikaltimai ir bausmės“ yra aiški užuomina į F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“. Arba barakai lyginami su Baroku – žodžių žaismas); b. vienas iš žmogiškumą praradusių SS karininkų, pasakojančių lagerio istorijas kaip anekdotines situacijas (pavyzdžiui, pasakojimas apie dujų kamerą), c. kalinys, absurdiškos nužmoginimo sistemos liudytojas. 6) pasakotojas beveik nesileidžia į asmeniškus prisiminimus, todėl kūrinys įgauna universalią prasmę – jis tampa visos prievartinės sistemos kaltinamuoju aktu, o pasakotojas – tos sistemos liudytoju Kontekstai: Autobiografinis ( pagr. veikėjas pats veikia memuaruose, jis pats drauge su visais išgyvena lagerio išbandymus sugeba išlikti žmogumi, jo pasaulėžiūra sutampa moralės, humanizmo pasaulėžiūra) Istorinis (II pasaulinis karas, prieškariniai trėmimai, mūsų tautos tremtis ir išbandymai, intelektualų naikinimas) Kultūrinis (lietuviškos kultūros naikinimas; humanizmo ir intelektualumo naikinimas; ironija) Literatūrinis ( rašytojo dalia lageryje; filme – ir dramaturgo, režisieriaus pozicija) Religinis (Dievas, tikėjimas juo – vertybės, be kurių eil. žmogus jaučiasi silpnas) Filosofinis (svarbiausia gyvenimo prasmė – išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis) IV. Kūrybos aktualumas šiandien Kūrinys aktualus kaip istorinis šaltinis. Drama „Dievų miškas“ parodo žmonėms kaip reiktų elgtis kritinėse situacijose, kad reikia neprarasti savitvardos, išlikti stipriems ir nepasiduoti. Taip pat iškeliamos tokios vertybės kaip žmogiškumas, dorumas, pagarba žmogui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!