Autotrofai. Biologija

Autotrofai- kuriems priklauso žalieji augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos,gali vartodami sviesos energija ar cheminiu reakciju energija patys pasigaminti maisto.
Heteratrofai-to nesugeba, todel turi misti kitais organizmais. Priklauso visi gyvunai, kai kurie pirmuonys ir kai kurios bakterijos.
minta negyvu organizmu liekanomis naudodamiesi isoriniu(ekstraceliuliariniu) virskinimu.
Grybai ir bakterijos
Isskiria virskinimo fermento ant isoreje esancio maisto. Kai maistas suvirskinamas, susidare tirpus produktai isiurbemi.
parazitai
Minta kitais gyvais organizmais-savo seimininkais
Bakterijos ir pirmuonys, grybai, augalai, gyvunai- kaspinuociai,kepenines s.
Suvirskina seimininku lasteles ir paima susidariusius produktus
Holozoiskai mintantiems organizmams is esmes priklauso visi gyvunai.. maistas patenka i ju kuna ir ten suvirskinamas. Minta- augaledziai(augalais), mesaedziai(gyvunais), detritaedziai(negyvais ir iranciais organizmais)
mutualizmas
Toks maitinimosi budas, kai is tarpusavio rysiu abu dvieju rysiu individai gauna naudos. Kerpes organizma sudaro grybas ir dumblis
Grybo hifai aprupina lasteles vandeniu, o mainais is dumbliu gauna per fotosinteze susintetinta cukru
Virskinimo sistemos funkcijos:
• Rijimas: maisto stumimas is burnos i kuna
• Pernesimas: maisto stumimas virskinamuoju traktu susitraukiant jo organu sieneliu raumenims
• Virskinimas: stambiu, netirpiu maisto molekuliu skaidymas i paprastesnes, tirpias molekules. Maistas pirmiausei susmulkinamas mechaniskai, kramtant. Tada chemiskai suskaidomas: sudetingas maisto m.molekules hidrolizuoja virskinimo fermentai.
• Isiurbimas: suvirskintu medziagu patekimas is virskinamojo trakto pro zarnu sieneles i krauja.
• Tustinimasis: nesuvirskintu maisto liekanu, daugiausia augaliniu lasteliu sieneliu celiuliozes, salinimas is organizmo.
Virskinimo traktas: burna- rykle- stemple- skrandis- zarnynas- iseinamoji anga
Virskinimo liaukos: seiliu- kepenu- kasos- skrandzio- zarnyno
Virskinimas burnos ertmeje:
DANTYS(tipai- pieniniai ir nuolatiniai):
• Kandziai- kalto pavidalo dantys, kuriais atkandame maista
• Iltiniai- atplesiame maista
• Kapliai- nelygaus, grubleto pavirsiaus, kuriais maistas trinamas ir kramtomas
• Kruminiai- panasus i kaplius, padeda kramtyti maista
Kiekvienas dantis turi sakni ,iaugusia i zandikauli, ir matoma danties dali- vainika. Kietasis isorinis sluoksnis sudarytas is emalio. Emalis dengia i kaula panasia medziaga- dentina. Sis sudaro didziausia danties dali ir gaubia danties minkstima- pulpa. Joje yra nervu ir kraujagysliu. Saknu dentina zandikaulyjenejudamai itvirtina cementas ir apydancio skaidulos.
SEILIU LIAUKOS- burnoje maistas sukramtomas ir sumaisomas su seilemis. Jos isskiria 3 poras.
Seilese istirpusios medziagos:
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!