Autoriai pagal rašinių temas

Kodėl žmogui svarbu abejoti? AUTORIAI KŪRINIAI IR RĖMIMASIS TEMOS ASPEKTAI PROBLEMOS AUTOBIOGRAFINIAI, BIOGRAFINIAI, ISTORINIAI, KULTŪRINIAI KONTEKSTAI CITATOS BŪDINGUMAS VISŲ LAIKŲ ŽMONĖMS AKTUALUMAS ŠIANDIEN Vincas Mykolaitis Putinas Psichologinis intelektualinis romanas „Altorių šešėly“. Liudas nueina sudėtingą ir ilgą individualizacijos kelią, siekia asmenybės laisvės, trokšta atskleisti kūrybines savo galias, patirti būties pilnatvę, tačiau jį varžo pasirinktas kunigystės kelias. Vidinė žmogaus kova su savimi; abejonės tarp kunigystės ir poeto kelio; gyvenimo kelio pasirinkimas; priešprieša tarp asmenybės laisvė ir įsipareigojimo. Neryžtingumas siekti savo norų; pasirinkimo, savęs atradimo problema; kova su visuomene dėl asmeninių norų realizavimo. 1.Autobiografinis:Liudo Vasario personažas artimas pačiam autoriui- abu pasirenka kunigystės kelią, tačiau yra draskomi vidinių kovų tarp kunigystės ir kūrybos kelio. Abu atsižada kunigystės, tačiau lieka artimi Dievui.; panašūs asmenybės bruožai- polinkis į vienatvę, savianalizę, turtinga prigimtis, gamtos daroma įtaka. 2.Istorinis: 3.Kultūrinis: tautiniai kultūriniai idealai- Maironis. „… mano dievas, kurį aš tikiu, nėra reikalingas jokių priesaikų ir neuždeda jokių pančių, dėl kurių reikėtų beprasmiškai kankintis ir žudyti savo gyvenimą. Jis tereikalauja, kad aš dorai gyvenčiau.“ „Juo mes daugiau ko saugomės, juo mažiau išsisaugom. Mes dažnai, kaip tyčia, padarome tai, ko labiausiai saugomės.“ „O kokių gi kliūčių žmogus nesugriaus, norėdamas save pateisinti ir eiti savo širdies palinkimais?“ Pirmą kartą lietuvių literatūroje buvo sukurtas toks sudėtingas žmogaus paveikslas, pateikta gili ir detali jo vidinių išgyvenimų analizė. Lietuvių literatūrą priartino prie Vakarų Europos Parodoma, kad abejoti dėl pasirinkto kelio yra geriau, nei susitaikyti su esama padėtimi ir kad reikia nebijoti keisti savo pasirinktą kelią, net jei tam nepritaria kiti, tam kad būtum laimingas ir jaustum gyvenimo pilnatvę. Jurgis Savickis Novelės „Ad astra“, „Vagis“, „Fleita“ Novelės trumpos, bet labai talpios, gyvenimas Savickiui yra lyg scena ar cirko arena, o žmonės – aktoriai, klounai, išėję į sceną atlikti kokio nors vaidmens. Žmogaus ieškojimas amžinosios gyvenimo tiesos; siekimas amžinojo gėrio Žmogiškumo praradimo problema, smurtas, senesnio amžiaus žmonių atstūmimas, kartų skirtumai; Biografinis: 1) Vakarų kultūros žmogus. 2) Domėjosi menu (daile, teatru). 3) Laisvai kalbėjo keliomis Europos kalbomis. 4)Lietuvos diplomatas. Užsienyje rūpinosi lietuvių kultūros populiarinimu. „ Energijos buvo daug, jis nežinojo, kur ją dėti.“(Ad Astra) Žmonių dangstymasis kaukėmis; apmąstymai, ar žmogus yra savo laimės kalvis. Verčia susimąstyti apie žmogiškąsias ydas- nenuoširdumą, įtarumą, skeptiškumą, šaltumą, vienišumą; žmogus nebesuvokia kas esąs, neatsigrežia nei į save, nei į kitus.; humaniškumo stygius. Marius Katiliškis Romanas „Miškais ateina ruduo“ Vietoj įprastinės žemdirbio rutinos rodomos kaimo žmonių pastangas siekti geresnio gyvenimo. Jų tarpusavio santykius iššaukia ne paprasti kaimyniniai-šeimyniniai vaidai, bet gaivališkos prigimties aistra ir nenumalšinamas asmeninės laimės troškimas. Romane veikia trys meilės objektų poros: Tilius ir Agnė, Doveika ir Monika Doveikienė, Tilius ir Monika Doveikienė. Visi jie dvejoja dėl savo likimo ir daromų veiksmų. Nenuspėjami likimo vingiai; ateities apmąstymai; Vertybių pamynimas; Biografiškumas: autoriui svetimas didmiesčio gyvenimas, jis ieškojo artimesnio ryšio su žeme. Romane taip pat aprašomas Lietuvos kaimo gyvenimas, buitis, darbai, gamta. Istorinis: ryški Lietuvos agrarinės visuomenės pasaulėjauta; vaizduojamas nepriklausomas Lietuvos kaimas; vartojama kaimo kalba; tautos išlikimo galimybės siejamos su žemdirbystės kultūra. ,,Nusispjauti, kas ką šneka. Nebus kada ir gyventi, kai visų klausysies.” Žmonių apgaulė, bandymas nesilaikyti nustatytos tvarkos. Santuokos tradicijų nusižengimas, pasidavimas aistrai, išdavystė, melo trumpumas ir jo pasekmės. Antanas Škėma Filosofinis, psichologinis romanas „Balta drobulė“ A. Garšva – poetas, įsimylėjęs vyras, kuriam sunku suderinti kūrybą ir meilę. Meilės ir kūrybos suderinamumas, pasirinkimo svarba, kūrybos laisvė ir jos įvertinimas;Žmogaus išbandymas kritinėje situacijoje ir jo gyvenimas sudužusių iliuzijų pasaulyje. Pagrindinė romano problema - ką pasirinkti kūrybą ar meilę? A. Škėmos žmogus labai daug kenčia, ieško savęs, veržiasi iš vienišumo, trokšta dieviškumo šviesos, dvasinės atramos ir amžinybės. Garšva sprendžia amžinus būties klausimus susijusius su žmogaus egzistencija. (Visų atsakymų jis ieško filosofijoje.) Biografinis: 1) A. Garšva panašus į A. Škėmą. 2) Garšva kaip ir Škėma dirbo Amerikoje liftininku. 3) Garšvos tėvai primena Škėmos.( Motina dirbo mokytoja, buvo uždaryta Kalvarijos psichatrinėje, kaip ir Garšvos motina.) 4) abu išeiviai, sunkiai pritapo svetimoje visuomenėje, abu dalyvavo partizaninėje kovoje. Istorinis: 1) Stalinizmo laikotarpis – NKVD tardytojos muša Garšvair verčia garbinti Staliną. 2) rusų ir nacių okupacijos, minimas I-asis Pasaulinis karas, partizanų rezistencinė kova, 1863 – 1864 Sukilimas. Kultūrinis: 1) minimi lietuvių rašytojai – Mažvydas, Maironis. 2) Sizifo mitas prilyginamas Garšvos darbui lifte. 3) Garsių žmonių tiesos ir gyvenimai, filosofinės mintys – Cezaris, Napaleonas, Mikelandželas. ,,Gyvenimas blogis, nes gyvenimas karas.“ ,,ir man buvo aišku: esu aprūpintas gyva medžiaga, esu pilnas, ir man reikia rašyti.“ ,,Nedidelė eilėraščių knyga – štai ko trokštu.“ ,,Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti.“ ,,Aš myliu tave. Labai. Aš persistengiau, Elena. Bet dabar esu tikras, Aš pasveiksiu. Tikiu, aš pasveiksiu. Ir būsiu su tavimi.“ ,,Ir man sunku, nes tebenoriu rašyti. Elena padės man parašyt?“ Visais laikais buvo aktualus žmogaus vaizdavimas kažkokio pasirinkimo kryžkelėje, bandymas suprasti savo jausmus. Aktualus žmogaus noras save realizuoti, būti pripažintam, nors lūkesčiai ir realybė skiriasi. Parodoma, kad vienas žmogus gali turėti daug veidų. Juozas Tumas Vaižgantas Apysaka „Dėdės ir dėdienės“ Apysaka nukelia į baudžiavos pasibaigimo ir panaikinimo metus. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus vidiniam pasauliui, jo ryšiui su gamta. Mykoliukas įsimyli Severiutę, Severiutė įsimylį Mykoliuką, tačiau dėl savo ateities jie abejoja. Į jų abejones įsiterpia Rapolas Geišė. Žmonių pasiaukojimas(susitaikymas su likimu), moteriškumas, meilė, žmogaus ryšys su gamta, šeimos santykiai, pamaldumas, religingumas. Ką pasirenka žmogus, kurio galimybės yra apribotos?; nacionalinis lietuvių bruožas – susitaikyti su savo likimu, o ne maištauti; socialinio sluoksnio, kuris dažnai lieka nuošaly – dėdės ir dėdienės – problema. Istorinis: 1) panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, suaktyvėjo literatūrinis, apksritai meninis, kultūrinis, visuomeninis, politinis lietuvių gyvenimas. 2) steigėsi įvairios sąjungos, draugijos: švietmo, muzikos, dailės, teatro. Biografinis: 1) palaikė ryšius su knygnešiais, aktyviai platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus. (buvo kunigas) 2) 1896m. buvo vienas iš ,,Tėvynės sargo“ išleidomo iniciatorių. ,, su Mykoliuku buvo tik dvasių susituokimas, su Geiše – ko kito

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!