Vincas Mykolaitis-Putinas. Romanas „Altorių šešėly“. Citatos pagal temas

Meilės sąvoka

„Juk kiekviena meilė jaučiama. Ji nuolatos mums primena mylimą daiktą, liepia jo ilgėtis, o netekus, liūsti, o jam esant, džiaugtis. Meilė mus jaudina, egzaltuoja, priverčia mūsų širdį stipriau plakti“(1)

„..žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir lieka tobulas, tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris turįs antrąją pusę. Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti būtina ir amžina.“(3)

„Meilė..yra visai reali gyvenimo parama“(2)

Meilė moterims

„..per trumpą laiką jis priprato ir prisirišo prie ponios Rainakienės kaip prie gero, reikalingo draugo. Jei dvi tris dienas jos nematydavo, pajusdavo savy nerimastį, tuštumą ir reikalą ją atlankyti.“ „Nors sąžinėj jis jausdavo kaltės rakštį, vis dėlto tos kelios savaitės buvo laimingiausios jo pirmųjų kunigavimo metų laikas.“

“Vasariui gi, maunantis Liucės padovanotas pirštines, kiekvieną kartą nušvisdavo akys, ir gyventi pasidarydavo gera.“

„..Liucė reiškė jam gyvenimo džiaugsmą ir laimę, kiek tiems dalykams dar buvo gyva jo širdis niūriuose seminarijos mūruose.“

Tikėjimas

„Gyvas tikėjimas turi būti pagrįstas dievo meile, nes jis eina iš dievo malonės“(1)

„Aš dievo niekad nemylėjau, - aš jo vien bijojau.“(3)

„..jo dievas tai kaip atmosfera, kurioje gyvename, kaip oras, kurį kvepuojame, kaip šviesa, kurioje regime. Be visų tų dalykų mes gyventi negalėtume, bet į juos jausmu nereaguojame, jų nemylime.“(1)

Pašaukimas/savirealizacija

„Jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas, prieš kurį jis kovojo, kaip galėjo. Bet jo klaida ir aplinkybės, atvedusios jį į seminariją, buvo stipresnės kaip jo pasipriešinimas.“(2)

“Aš štai jau po trisdešimt penkerių metų dar taip gyvai atsimenu tą iškilmingą valandą. Pirmoji Komunija ir pirmosios mišios – tai du gražiausi, švenčiausi mano gyvenimo momentai.“ ...“Kaip galima, kad tokie momentai nepasiliktų širdy amžinai šviesūs?!“ ..„Kunigas visą gyvenimą turi liepsnoti gyva ugnim.“(Salantų tėvelis)

„Tėvelio pasiūlymas rašyti giesmes vėlgi buvo taip svetimas išvidinei Vasario nuotaikai ir negailestingai neigė visą jo kūrybą.“