Automobilio priekaba vandens motociklui

Įvadas Vandens transportas yra seniausia transporto rūšis, ilgus metus buvusi pagrindine transporto rūšimi, šimtmečius sąlygojusi tiek Europos, tiek viso pasaulio valstybių ekonominę raidą. Vandens transportas - tai šalių ekonomikos atspindys ir uostų tarpusavio sąveika. Vandens transportas iš esmės priklauso nuo šalių prekybos ir gamybos tendencijų. Kadangi „purvinoji" gamyba vis dažniau iškeliama į trečiąsias pasaulio šalis, kuriuose gausu žaliavos, mažėja žaliavų vežimai, bet kartu didėja pusfabrikačių (metalo, chemijos, naftos produktų), komplektavimo dalių (mašinų, elektronikos, ir kitų), gatavos produkcijos (automobilių, buitinės technikos, elektronikos ir t.t.) vežimai. Tam reikalingi įvairus laivai. Transportas jungia atskiras gamybos grandinės dalis ir yra svarbus bendros gamybos grandinės elementas. Be to, vandens transportas - tai viena iš turizmo rūšių, kuri yra gana brangi ir atneša nemažas pajamas valstybei. Kruiziniuose laivuose reikalingas didelis personalas,todėl atsiranda galimybė žmonėms rasti sunkų, bet labai gerai apmokamą darbą, nereikalaujantį aukštojo išsilavinimo. Vandens transportas, jo technologijos turi garbingą istoriją ir jų vystymas neatsiejamas nuo bendros žmonijos pažangos. Todėl ir baigiamojo darbo tema skirta vandens transporto gabenimui,transportavimui. 1. Konstrukcinių medžiagų parinkimas 1.1. Bendros konstrukcinių plienu savybės Norint pasirinkti tinkamą suvirinimo būdą ir suvirinimo medžiagas, gauti kokybišką, tvirtą sujungimą, būtina žinoti metalo ir lydinių fizikines bei mechanines savybes, cheminę sudėtį, įvairių cheminių elementų poveikį metalo suvirinamumui. Metalo ir jo lydinių mechaninės savybės ir cheminė sudėtis yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos sprendžiama apie metalo kokybę ir apie tai, ar jis atitinka paskirtį. Mechaninės savybės apsprendžia konstrukcijos elemento laikančiąja galią, t.y. sugebėjimą atlaikyti užduotas apkrovas, taip pat charakterizuoja konstrukcijos elemento masę ir daro įtaką konstrukcijos stabilumui. Svarbiausios mechaninės savybės: stiprumas, kietumas, plastiškumas, tąsumas ir t.t. Pagrindines metalų mechanines savybes nusakančios charakteristikos yra šios: takumo riba Ren - maksimalūs įtempiai, prie kurių tamprioji deformacija pereina į plastinę; stiprumo riba Rm - sąlyginiai įtempiai, atitinkantys maksimalią jėgą, kurią bandinys gali atlaikyti tol, kol suirs; santykinis pailgėjimas, arba medžiagos plastiškumas - bandinio ilgio prieaugio iki suyrant santykis su pradiniu ilgiu; santykinis susiaurėjimas - bandinio skerspjūvio sumažėjimo iki suyrant santykis su pradiniu ilgiu. Kietumas yra viena svarbiausių mechaninių metalo savybių, nes nuo jo priklauso, ar metalas tinkamas norimam gaminiui gauti. Konstrukciniai plienai skirti mašinų detalėms, statybinėms ir kitoms konstrukcijoms gaminti. Jie turi garantuoti statinį arba ciklinį gaminių patvarumą, jų eksploatacijos metu ir mažiausias darbo sąnaudas jiems gaminti. Dėl to jie privalo turėti reikiamas mechanines savybes ir kartu būti technologiški, t.y. turi būti lengvai apdorojami pjovimu arba spaudimu, gerai susivirinti ir panašiai. Jie turi būti pigūs, jų sudėtyje turi būti kiek galint mažiau deficitinių legiruojančiųjų elementų. Pagrindinis konstrukcinių plienu cheminės sudėties elementas, nulemiantis jų mechanines ir technologines savybes, yra anglis (C). Anglis (C) didina plieno stiprumą, tačiau mašina jo plastiškumą ir smūginį tąsumą, kelia kritinę trapumo temperatūrą. Dėl to anglies kiekis konstrukciniuose plienuose tik išimtinais atvejais viršija 0,65 %. Pagal cheminę sudėtį konstrukciniai plienai skirstomi į anglinius ir legiruotuosius. Atsižvelgiant į anglies kiekį, plienai skirstomi į mažo anglingumo (C 0,65 %). Atsižvelgiant į legiravimo laipsnį, legiruotieji plienai skirstomi į mažai legiruotus (visų legiruojančiųjų elementų suma L 10 %). Pagal kokybę plienai skirstomi atsižvelgiant į žalingų priemaišų (sieros ir fosforo) kiekį. Skiriami paprastieji ( S 0,5 %, fosforo kiekis imamas, kai jo > 0,05 %. Jei paskaičiavus ekvivalentinį anglies kiekį gausime, kad Cekv 0.45% reikia prieš suvirinant gaminį pakaitinti iki 150°C. Kai suvirinami nestori metalai , Cekv reikšmę galima padidinti iki 0,55%. 2. Rėmo suvirinimo būdo parinkimas Šiuolaikinėje gamybos pramonėje dauguma gaminių virinami lydžiu arba nelydžiu elektrodais apsauginių dujų aplinkoje. Šie būdai yra našūs, gaunama gera suvirinto sujungimo kokybė. Be to, palyginti nebrangi suvirinimui naudojama įranga ir medžiagos. Tai leidžia pasiekti aukščiausia ekonominį ir technologinį efektą. Kiti našūs suvirinimo būdai (suvirinimas lazeriu, aukšto dažnio srove ir kiti) nors ir leidžia pasiekti aukšta suvirintų sujungimų kokybę, tačiau yra brangūs, todėl naudojami tik specifinėms detalės ir gaminiams virinti. Šiuolaikiniai pusiau arba visiškai automatizuoto suvirinimo įrenginiai yra ypač našūs, jie dirba minimaliomis sąnaudomis. Gaminamam elementui parinktas pusiau automatinis suvirinimo būdas, kadangi visiškai automatizuoti gamybą nėra tikslinga dėl brangios įrangos. Šie būdai parinkti todėl, kad jie žymiai našesni, lyginant su suvirinimu glaistytaisiais elektrodais: nereikia džiovinti ir keisti elektrodo, didesnis suvirinimo greitis, virinant rankiniu - lankiniu būdu suvirintojų kvalifikacija turi būti pakankamai aukšta, kad gauti gerą suvirintą sujungimą Pusautomatinio ir automatinio suvirinimo įrenginį sudaro vielos padavimo mechanizmas, valdymo spinta su paleidimo ir reguliavimo aparatūra, degiklis ir automatinis judėjimo įtaisas. Vielos padavimo mechanizmai būna stumiamojo, traukiamojo ir stumiamojo -traukiamojo tipo. Pusautomačiai būna bendro naudojimo ir specialieji, stacionariniai, nešiojamieji arba vežiojamieji, pagal elektrodinės vielos skerspjūvį - mažo (0,5 - 1,4 mm) ir didelio (didesnio kaip 1,6 mm) skerspjūvio. Stacionariniai pusautomačiai turi įvairius vielos padavimo mechanizmus ir valdymo pultą. Jais suvirinami maži mazgai. Nešiojamųjų pusautomačių vielos padavimo mechanizmai yra lengvi ir kasetės su vielomis mažos, viskas, sudėta į portatyvinę dėžutę. Vežiojamieji arba nešiojamieji pusautomačiai būna su lengvu vielos padavimo mechanizmu, lengvai atskiriamu nuo kitų mazgų arba pastatomi ant vežimėlio ir sumontuoti ant ratinės platformos kartu su maitinimo šaltiniu ir dujų balionu. MAG būdu galima virinti įvairiose erdvinėse padėtyse, taip pat kai tarpelio tarp gaminio briaunų svyravimai yra dideli. Suvirinimo MAG būdu privalumai: • Suvirinimas MAG būdu yra žymiai greitesnis nei MM A suvirinimas. • Eksploatacinės MAG suvirinimo būdo išlaidos yra mažesnės lyginant su MMA suvirinimu, dėl sutaupomo laiko kaštų ir dėl žymiai efektyvesnio suvirinimo medžiagų išnaudojimo, nes virinant šiuo būdu praktiškai nevyksta metalo ištaškymas. • Ploni gaminiai suvirinami lengviau nei MMA būdu. • Suvirinus MAG būdu po to nereikia valyti šlako iš siūlės zonos. • Procesą lengva mechanizuoti ir automatizuoti. 3. Rėmo suvirinimo medžiagų parinkimas 3.1. Apsauginės dujos 3.1.1. Apsauginių dujų savybės. Suvirinant konstrukciją MAG būdu bus naudojamas aktyviųjų (anglies dioksidas) apsauginių dujų mišinys, kadangi pasirinkta suvirinimo viela nėra savisaugė. Apsauginių dujų naudojimas su įvairiomis šiluminėmis - fizikinėmis savybėmis keičia lanko šiluminį naudingumą ir šilumos įvedimo į suvirinamą detalę sąlygas bei pagerina suvirinimo proceso technologines savybes. Suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje leidžia formuoti suvirinimo siūlę įvairiuose erdvinėse padėtyse. Suvirinimo apsauginėse dujose ypatumai yra: • Aukštas lanko koncentracijos koeficientas, dėl ko yra sumažinama struktūrinių pokyčių sritys ir išvengiama didelių deformacijų. • Didelis darbo našumas. • Efektyvi suvirinimo vonelės apsauga, ypač kai naudojamos inertinės dujos. • Suvirinimo metu galima stebėti suvirinimo vonelę ir lanką; • Galima suvirinti įvairaus storio metalus (nuo 0,01 mm iki kelių dešimties milimetrų). • Didelė mechanizavimo ir automatizavimo galimybė. • Galima suvirinti įvairiose erdvinėse padėtyse 3.1.2. Apsauginių dujų parinkimas. Apsauginės dujos pasirenkamos priklausomai nuo suvirinamo metalo, o taip pat priklausomai nuo reikalavimų suvirinimo siūlei. Pasirenkant apsauginių dujų sudėtį esminę reikšmę turi ekonominiai rodikliai. Baigiamajame darbe projektuojamam gaminiui suvirinti rekomenduojama naudoti apsaugines C02 dujas. CCh, 7-12 1/min. 3.1.3. Dujinės apsaugos budai. Suvirinimas su čiurkšline suvirinimo siūlės apsauga. Dujinės apsaugos efektyvumas priklauso nuo dujų čiurkšlės efektyvumo ir kitų požymių. Dujų čiurkšlės parametrams įtakos turi tūtos konstrukcija ir matmenys, apsauginių dujų sąnaudos ir degiklio padėtis gaminio atžvilgiu. Prie kitų požymių priskiriami suvirinimo režimas ir aplinkos oro greitis. 3.1 pav. Degiklių tūtų formos Blogiausias apsaugines savybes turi difuzinės tūtos I, silpnesnes apsaugines savybės turi konfuzorinės tūtos II, III, o cilindrinės tūtos IV ir V įtakoja geriausias apsaugines savybes. Perėjimas nuo tūtos kūginės dalies prie cilindrinės turi būti tolygus. Tūtos briaunos nupjovimo suapvalinimai ir defektai neleidžiami. Kai per daug padidinamos dujų sąnaudos, atsiranda dujų sluoksnių turbulenciškumas, susimaišymas su aplinkos oru, sumažėja apsauginės savybės. Orientaciniai apsauginių dujų sąnaudos parenkamos pagal nomogramas. Tačiau reikia dar įvertinti 15% dujų sąnaudų žarnų praputimui prieš darbų pradžią, nenaudojamam dujų baliono likučiui (3-4 atm.), kontrolinių pavyzdžių suvirinimui ir defektų taisymui. 3.1.4. Suvirinimas kontroliuojamoje atmosferoje. Efektyviausia suvirinimo siūlės metalo ir priesiūlės srities apsauga suteikiama suvirinant kamerose su kontroliuojama atmosfera. Apsauginės kameros skirstomos į: kietas vietines kameras gaminio dalies apsaugai, minkštas kameras, elastines kameras ir kietas kameras. Technologiniame procese bus naudojamas suvirinimas su čiurkšline suvirinimo siūlės apsauga. 3.2. Suvirinimo viela Suvirinamo gaminio siūlės ir pagrindinio metalo struktūra turi būti vienoda, kitaip žymiai sutrumpės gaminio eksploatacijos laikas. Suvirinimo vielą reikia parinkti atsižvelgiant į suvirinamo gaminio pagrindinio metalo cheminę sudėtį, o tiksliau ji turi būti tokios pat ar labai panašios cheminės sudėties. Taip pat parinkus atitinkamą suvirinimo vielą į siūlę galima įvesti reikalingą legiruojantį elementą ar kelis. Pavyzdžiui, norint padidinti atsparumą tarpkristalinei korozijai, galima įvesti tokius legiruojančius elementus kaip titanas ar niobis. Darbo vietoje suvirinimo vielą reikia laikyti sausoje ir švarioje vietoje. Prieš suvirinimą vielą reikia nuvalyti nuo nešvarumų ir nuriebalinti. Baigiamajame darbe atliekamiems suvirinimo darbams parenku SG2 „Elgamatic 100" -variuota, dvigubo dezoksidavimo, siliciomanganinio, mažaanglio plieno viela. Pusautomatiniam suvirinimui CO2 arba mišinio Ar/CO2 apsauginių dujų aplinkoje. Aukšto lygio sudėties ir tempimo kokybės kontrolė užtikrina aukštos kokybės suvirinimo procesą ir patikimą vielos padavimą mechanizuotoms suvirinimo sistemoms. 3.1 lentelė. Suvirinimo vielos SG2 (LST EN 440) cheminė sudėtis (%) Cheminis elementas C Si Mn P S Cu Mažiausia 0,07 0,80 1,40 - - Tipiška 0,08 0,85 1,45 0,010 0,015 0,05 Didžiausia 0,12 1,00 1,60 0,025 0,025 0,35 * - patvirtinta tarptautinės sertifikavimo organizacijos TUV (DB 42.042.04) Elgamatic 100 - plačiai naudojama, tinka aukščiausios kokybės plienams suvirinti. 3.2 lentelė. Suvirinimo vielos SG2 (LST EN 440) mechaninės savybės Mechaninės savybės Takumo riba ReH,MPa Stiprumo riba Rm,MPa Min. smūgio energija, J (T = -20° C) Santykinis pailgėjimas, % Reikalaujama 355 510 47 22 Tipiška 470 550 85 26 3.3 lentelė. Suvirinimo vielos SG2 (LST EN 440) A,V pagal skesmenį Skersmuo, mm Srovė, A (pernešimas trumpais jungimais) Įtampa, V (pernešimas trumpais jungimais) Srovė. A (srovinis pernešimas) Įtampa. V (srovinis pernešimas) 0,8 1,0 1,2 1,6 0,9 50-90 80-150 110-180 110-180 80-120 16-18 17-20 18-22 18-22 17-19 120-160 180-230 240-300 240-300 160-200 22-26 24-30 26-33 26-33 24-28 4. Darbų saugos reikalavimai Gaminant ir remontuojant priekabas svarbiausia ir plačiausia yra darbo saugos sritis, nes čia yra daugiausia pavojų kylančių žmogaus sveikatai. Jeigu nepaisysime saugaus darbo taisyklių iškils didelis pavojus dirbančiojo žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Kadangi stebulės, stabdžių sistemos elementai bus imami jau pagaminti, tai priekabų gamyboje svarbiausią vaidmenį atliks suvirintojai ir dirbantieji naudojantys kilnojamus elektros įrenginius, taip pat tekintojai, ir dirbantys su gręžimo staklėmis. Tačiau jiems skirtų saugaus darbo taisyklių atskirai neapžvelgsiu. Jie turėtų laikytis tų pačių taisyklių kaip ir dirbantieji su kilnojamais elektros įrenginiais. 4.1. Dirbančiojo su kilnojamais elektros įrenginiais bei mašinomis saugaus darbo taisyklės 4.1.1. Bendroji dalis 4.1.1.1. Dirbti priekabos gamybiniame procese naudojamais įrankiais bei įrengimais (toliau tekste-dirbantysis) leidžiama išmokytam saugiai dirbti tais įrankiais ir mašinomis, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus asmeniui, turinčiam praktinio darbo įgūdžius. Prieš pradedant dirbti įmonėje dirbantysis turi būti pasitikrinęs sveikatą pagal Visuomenės sveikatos centro patvirtintą: asmenų dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis kontingentų pažymą, sudarytą atsižvelgiant į šios įmonės kenksmingų veiksnių specifinį poveiki žmonių sveikatai ir gavęs medicininės komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui, įrašytą į "Asmens medicininę knygelę" (apsk. F.048/a), išklausęs įvadinį ir darbo vietoje saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimus. 4.1.1.2. Dirbti 0-ės ir 01-mos klasės izoliacijos kilnojamais elektros įrankiais ir mašinomis pavojingose patalpose bei lauke leidžiama darbininkui, turinčiam PK elektrosaugos kvalifikacijos kategoriją. 4.1.1.3. Prijungti kilnojamus elektros įrankius bei mašinas prie elektros tinko per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius leidžiama darbininkui, turinčiam ne žemesnę kaip VK elektrosaugos kvalifikacijos kategoriją. Dirbančiajam tokios kvalifikacijos kategorijos neturint, šiuos įrankius bei mašinas prijungti prie elektros tinklų draudžiama. Šiuos įrankius ir mašinas pajungti gali tik VK kvalifikacijos kategoriją turintis specialistas. 4.1.1.4. Dirbantysis privalo reguliariai tikrintis sveikatą medicinos įstaigoje, pagal terminus nurodytus kontingentų pažymoje. 4.1.1.5. Dirbantysis instruktuojamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas: 1) pakeitus technologinį procesą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrengimus, medžiagas, pasikeitus darbo sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; 2) patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas; saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.); 3) darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas; 4) pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka atliekamam darbui; 5) darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų. 4.1.1.6. Dirbančiojo darbo ir poilsio laiką nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės bei kolektyvinė sutartis. 4.1.1.7. Dirbantysis, atsižvelgdamas į atliekamo darbo intensyvumą ir darbo pobūdį, turi teisę darbo dienos bėgyje daryti trumpalaikes pertraukas poilsiui. 4.1.1.8. Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina nukentėjusiam nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą ir kreiptis į medicinos punktą arba iškviesti greitąją medicininę pagalbą telefonu 03. Darbuotojas nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu jis pajėgia) ir asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui apie nelaimingą atsitikimą. Darbo vieta ir įrengimų būklė, iki nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti, turi išlikti tokia, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, tačiau tai turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota, nufilmuota. 4.1.1.9. Sugedus naudojamiems elektros įrenginiams, prietaisams ar mašinoms, dirbantysis privalo išjungti juos iš elektros tinklo ir apie tai nedelsdamas pranešti padalinio vadovui ar kitam darbdavio įgaliotam asmeniui. Dirbančiajam, neturinčiam specialios kvalifikacijos, remontuoti elektros įrengimus draudžiama. Remontuoti elektros įrengimus ar prietaisus gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintis personalas. 4.1.1.10. Dirbantysis privalo vykdyti tik tą darbą, kuris jam pavestas ir kurį darbuotojas išmokytas, instruktuotas saugiai atlikti. Iškilus neaiškumams, kaip saugiai atlikti pavestą darbą, darbuotojas privalo nutraukti darbą ir nedelsiant kreiptis į darbdavį ar kitą atsakingą asmenį. Toliau dirbti leidžiama tik gavus išsamius darbdavio ar jo įgalioto asmens išaiškinimus. 4.1.1.11. Dirbantysis turi teisę: 1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 2) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai. 4.1.1.12. Dirbantysis privalo dėvėti švarius ir tvarkingus (užsagstytus) darbo rūbus, avalynę, asmenines saugos priemones, laikytis asmeninės higienos reikalavimų. 4.1.1.13. Už šios instrukcijos, su kuria buvo supažindintas, nevykdymą dirbantysis atsako vidaus darbo tvarkos taisyklių arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 4.1.2. Profesinės rizikos veiksniai dirbant kilnojamais elektros įrankiais. Saugos priemonės nuo jų poveikio 4.1.2.1. Pavojingi, kenksmingi ir kiti dirbančiojo kilnojamais elektros įrankiais bei mašinomis rizikos veiksniai yra šie : 1) elektros srovės poveikio pavojus. Dirbantysis privalo naudoti tik techniškai tvarkingus, išbandytus ir patikrintus kilnojamus elektros įrankius bei mašinas. Pavojingose patalpose leidžiama dirbti su I, II ir III klasės izoliacijos kilnojamais elektros įrankiais bei mašinomis, arba su 0 ir 01 klasės, tačiau naudojantis nustatyta tvarka išbandytomis ir patikrintomis individualiomis apsaugos priemonėmis (dielektrinėmis pirštinėmis, dielektriniais batais, guminiais kilimėliais ir pan.) arba prijungus šiuos įrankius bei mašinas per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius. Labai pavojingose patalpose leidžiama dirbti tik su I, II ir trečios klasės izoliacijos kilnojamais elektros įrankiais bei mašinomis, naudojantis individualiomis apsaugos priemonėmis arba be jų, prijungus šiuos įrankius per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius, o su 0 ir 01 tik prijungus juos per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius. Dirbantysis, prieš naudodamasis apsaugos priemone, turi įsitikinti, kad ši priemonė yra išbandyta ir kad jos paskirtis atitinka naudojimosi sąlygas, o iškilus kokiems nors neaiškumams, kreiptis į darbdavį ar kitą atsakingą asmenį ir naudoti apsaugos priemonę tik gavus reikalingus paaiškinimus, nurodymus. Kilnojamų elektros įrankių, mašinų, elektros maitinimo kabelio įvedimo į įrankį ar mašiną izoliacijos vieta turi būti apsaugota nuo pratrynimo ar staigaus sulenkimo papildomu, lanksčiu, izoliaciniu vamzdeliu, kuris turi būti įtvirtintas instrumento ar mašinos korpuse ir dengti elektros maitinimo kabelį už korpuso ne mažesniu kaip penkių kabelio diametrų atstumu. Ant elektros maitinimo kabelio izoliacinį vamzdelį tvirtinti draudžiama. 2) besisukančių elektros įrankių ar mašinų dalių bei šių dalių atskilusių elementų poveikis. Draudžiama eksploatuoti įrankius bei mašinas su nuimtais besisukančių dalių gaubtais, šių įrankių bei mašinų darbo zonoje draudžiama būti pašaliniams asmenims. Dirbantysis naudodamas elektros įrankius bei mašinas su greitai besisukančiais gręžimo įrankiais, šlifavimo ar pjovimo diskais privalo naudoti ir papildomas saugos priemones (apsaugines liemenes, kombinezonus, veido apsaugos skydelius arba apsauginius akinius ). 3) triukšmo bei vibracijų poveikis. Dirbančiojo kilnojamais elektros įrankiais bei mašinomis, vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dB, o įrankio, mašinos vibracijų lygis neturi būti didesnis negu nurodytas įrankio naudojimo instrukcijoje, esant didesniam vibracijų lygiui įrankį būtina balansuoti, remontuoti arba pakeisti. Apsisaugojimui nuo triukšmo dirbantysis privalo naudoti apsaugines ausines- antifonus. 4.1.2.2. Dirbantysis darbo metu turi dėvėti darbo rūbus, naudoti asmenines saugos priemones: darbinį kostiumą, respiratorių, apsauginius akinius arba apsauginį skydelį, Saugos priemonės (dielektrinės pirštinės, guminiai botai ar dielektriniai kilimėliai) turi būti išbandomi ir ant jų turi būti žymos su šių priemonių sekančios patikros data. Nenaudojamos dielektrinės apsaugos priemonės turi būti saugomos apšildomose patalpose, uždaromose spintose, atskirai nuo darbo įrankių. Jas saugoti reikia nuo tepalų, naftos produktų ir kitų gumą ardančių medžiagų nepageidaujamo poveikio. 4.1.2.3. Dirbantysis, prieš naudodamas asmenines saugos priemones priva1o įsitikinti ar jos tinkamos, jas vizualiai apžiūrėti, iš padalinio vadovo sužinoti ar saugos priemonės nustatyta tvarka patikrintos ir išbandytos. 4.1.2.4. Dirbantysis turi rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugines priemones, laiku pranešti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti ir apie tai, kad baigiasi jų naudojimo terminas. At1yginti nuostolius, jeigu asmeninės saugos priemonė dėl darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta. 4.1.3. Dirbančiojo veiksmai prieš darbo pradžią 4.1.3.1. Prieš darbo pradžią dirbantysis privalo užsivilkti tvarkingus darbo rūbus, išsiaiškinti, kokios klasės elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpoje teks dirbti, ir priklausomai nuo to, bei gavus reikiamus paaiškinimus, pasiruošti, apžiūrėti būtinas dielektrines apsaugos priemones, patikrinti žymas ant jų, ar nepraėjęs bandymų terminas, patikrinti ar jos ne drėgnos, nesusidėvėjusios. Draudžiama dėvėti netvarkingus, su nukarusiais, atplyšusiais rankogaliais, skvernais ar kitokiais laisvais elementais darbo rūbus. Rūbų sagos turi būti užsagstytos. 4.1.3.2. Prieš naudodamas kilnojamus elektros įrankius ar mašinas dirbantysis privalo patikrinti: 1) ar yra ant korpuso inventorinis numeris ir sekančio išbandymo data (elektros įrankiai bei mašinos, jų pagalbinė įranga, prailginimo kabeliai turi būti periodiškai tikrinami ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius, tikrinti turi asmuo, atsakingas už kilnojamų elektros įrankių bei mašinų techninę priežiūrą); 2) ar patikimai priveržti varžtai, tvirtinimo mazgai ir detalės, ar įrankio darbinė dalis neturi kokių nors mechaninių pažeidimų; 3) elektros maitinimo kabelio izoliacijos, prijungimo armatūros, korpuso izoliuojančių dalių būklę (ar nepažeista kabelio izoliacija, ar yra ir ar nesuskilę kištuko kontaktų apdangalai, ar nesulaužytos ir nesuskilusios korpuso detalės, rankenos ir apsauginiai dangteliai), apsauginių gaubtų, apdangalų tvarkingumą (ar yra ir ar patikimai pritvirtintas numatytas, besisukančios darbinės dalies gaubtas, apdangalas), apžiūrint juos; 4) ar tvarkingas jungiklis ir kaip įrankis, mašina veikia tuščiąja eiga (jungiklis privalo patikimai, neįstrigdamas išjungti-įjungti įrankį, veikiant įrankiui, mašinai neturi girdėtis netipinių mechaninių traškesių, neturi pasirodyti dūmų ar pasklisti degančios izoliacijos kvapas, neturi prasiveržti tepalas iš reduktoriaus ar kitų mazgų, neturi kibirkščiuoti kolektoriaus šepetėliai - atsirasti ant kolektoriaus kibirkščių žiedas); 5) I-mai apsaugojimo nuo elektros srovės klasei priklausančių įrankių, mašinų įžeminimo laidininko tarp korpuso ir kištuko įžeminimo kontakto būklę. 4.1.3.3. Nustačius bent vieną 4.1.3.2. punkte išvardintą trūkumą, gedimą, pradėti darbą elektros įrankiu ar mašina draudžiama. 4.1.3.4. Apžiūrėti darbo vietą, darbo zoną, pašalinti iš jos visus nereikalingus, trukdančius saugiai atlikti pavestą darbą daiktus. 4.1.4. Dirbančiojo veiksmai darbo metu 4.1.4.1. Dirbančiajam draudžiama pradėti dirbti be asmeninės saugos priemonių, kai to reikalauja saugos darbe norminiai aktai, naudoti jas viso darbo proceso metu. 4.1.4.2. Dirbantysis privalo vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui, nepalikti be priežiūros įjungtų į elektros tinklą elektros įrengimų ar prietaisų, nenaudoti patalpų šildymui nestandartinių elektros šildymo prietaisų, nesinaudoti netvarkingais, sulaužytais gaubteliais, elektros kištukais, kištukų lizdais, jungikliais, elektros instaliacijos įranga bei šviestuvais su nuimtais apsauginiais gaubtais, nejungti į vieną kištukinį lizdą kelis didelio galingumo elektros prietaisus. 4.1.4.3. Dirbantysis darbo metu turi būti atidus, neatitraukti dėmesio nuo atliekamo darbo, netrukdyti dirbti kitiems, stebėti elektros įrenginių būklę. 4.1.4.4. Prieš pradedant dirbti elektros įrankiu, patikrinti jį tuščiąja eiga. Pajutus bent mažiausią elektros srovės poveikį ar pastebėjus elektros įrankio gedimą - nedelsiant išjungti įrenginį iš elektros tinklo ir pranešti apie tai padalinio vadovui. 4.1.4.5. Neleisti dirbti elektros įrankiais, mašinomis pašaliniams asmenims bei būti šiems asmenims darbo vietoje. 4.1.4.6. Draudžiama susukti, perlenkti įjungto į elektros tinklą įrankio, mašinos elektros maitinimo kabelį, statyti ant jo kokius nors daiktus. 4.1.4.7. Nedirbti su elektros įrenginiais, kurių atidaryti arba nuimti apsauginiai skydeliai, dangčiai, išjungtos apsaugos blokuotės. 4.1.4.8. Dirbant su elektriniu įrankiu draudžiama: 1) perduoti įranki kitam asmeniui, neturinčiam teisės juo dirbti; 2) ardyti ar remontuoti elektros įrankį ar mašiną; 3) laikyti rankose elektros įrankio laidus ir kabelius, rankomis liesti besisukančio elektros įrankio darbinę dalį; 4) dirbti ant pristatomų ir skečiamų kopėčių; 5) palikti be priežiūros įjungtus elektros įrankius; 6) rankomis šalinti pjuvenas, skiedras, drožles. Jas galima valyti specialiu kabliuku ar šepečiu pilnai sustojus elektros įrankiui ar mašinai; 7) dirbti su susidėvėjusiomis įrankių darbinėmis dalimis (atšipusiais pjovimo diskais, grąžtais ir kt.). 4.1.4.9. Draudžiama reguliuoti, keisti elektros įrankio ar mašinos darbo rėžimo parametrus atidarius įrankio, mašinos apsauginius skydelius, keisti darbinę dalį pilnai nesustabdžius įrankio ar mašinos ir neatjungus jo elektros maitinimo. 4.1.4.10. Neliesti įjungto į elektros tinklą įrankio laidų, kištukinio lizdo ir kištuko drėgnomis rankomis, nevalyti jų drėgnu skuduru. 4.1.4.11. Draudžiama naudoti asmeninius ar bendradarbių atneštus nepatikrintus, neišbandytus elektros įrankius, mašinas. 4.1.4.12. Jungti elektros įrankį, kurio įtampa ne didesnė kaip 50 V prie bendro naudojimo elektros tinklo per autotransformatorių, rezistorių ar potenciometrą draudžiama. 4.1.4.13. Stacionarinius šviestuvus naudoti kaip rankines kilnojamąsias lempas draudžiama. 4.1.4.14. Įrankiai, apšvietimo prietaisai ir kiti srovės imtuvai į tinklą jungiami tik tam skirtais įrenginiais ir prietaisais, draudžiama srovės imtuvus įjungti į tinklą susukant laidus, sujungiant ir atjungiant jų galus. 4.1.4.15. Elektros įrankiai į tinklą turi būti įjungiami lanksčiais guminės izoliacijos kabeliais. Kabelis, kuriuo tiekiama įtampa į kilnojamųjų įrankių ir mašinų elektros variklius, turi laisvai judėti tiems mechanizmams dirbant ir būti apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų. Kilnojamojo įtampos žeminimo transformatoriaus maitinimo kabelis turi būti ne ilgesnis kaip 2 m. 4.1.4.16. Naudojamų elektrinių įrankių ir kilnojamųjų šviestuvų laidai ir kabeliai darbo metu turi būti pakabinti, kad nebūtų galimybės juos mindžioti ar einant už jų užsikabinti. Laikinoji elektros instaliacija statybos aikštelėje įrengiama iš izoliuotų laidų, kurie kabinami ant tvirtų atramų virš darbo vietų ne žemiau kaip 2,5 m, virš praėjimų - ne žemiau kaip 3,5 m, virš važiuojamosios dalies - ne žemiau kaip 6 m. Juos tempti draudžiama. Negalima leisti laidams ir kabeliams liestis prie karštų ir tepaluotų paviršių, trosų, su elektrinio suvirinimo įrengimų laidais, turinčiais įtampą taip pat su deguonies, acetileno ir kitų dujų tiekimo žarnomis. 4.1.4.17. Gręžiant detales elektrine gręžimo mašinėle, jas būtina patikimai įtvirtinti. Jeigu naudojamas svertas, kad rankinė gręžimo mašinėlė geriau prisispaustų, būtina stebėti, kad sverto galas nesiremtų į paviršių, nuo kurio jis galėtų nuslysti. 4.1.4.18. Svertai, kaip ir kiti įrankiai, turi būti inventoriniai ir saugojami sandėlyje. Negalima vietoj svertų naudoti atsitiktinių daiktų. 4.1.4.19. Draudžiama apdoroti šlapias ir apledėjusias detales ar ruošinius su rankiniu elektros įrankiu. 4.1.4.20. Darbus su elektros įrankiais reikia nedelsiant nutraukti, jeigu: 1) sudužo kištukas, kištukinis lizdas ar buvo pažeista kabelio izoliacija; 2) sugedo jungiklis; 3) jaučiamas elektros srovės poveikis (kad ir silpnas); pradėjo kibirkščiuoti kolektoriaus šepetėliai ir dėl to jo paviršiuje atsirado kibirkščių ruožas; 4) pradėjo tekėti tepalas iš reduktoriaus ar kitų mazgų; 5) pasirodė dūmai ir jaučiamas kvapas, panašus į izoliacijos degimą; 6) pasigirdo triukšmas, bildesys ar padidėjo vibracija; 7) lūžo ar įtrūko korpuso detalės, izoliuojančios detalės, rankena ar saugos gaubtas; 8) buvo pažeista elektros įrankio darbinė dalis, nutrūko elektros srovės tiekimas, užsikirto besisukančios dalys. 4.1.4.21. Visais 4.1.4.20. punkte minimais atvejais sugedę elektros įrankiai turi būti patikrinti ir esant reikalui remontuojami, po to išbandomi. 4.1.4.22. Nutrūkus elektros srovės tiekimui, užsikirtus besisukančioms dalims, taip pat per darbo pertraukas elektros įrankius iš elektros tinklo reikia išjungti. Pernešti elektros įrankį iš vienos vietos į kitą taip pat leidžiama tik išjungus iš elektros tinklo. 4.1.4.23. Prie skiriamojo transformatoriaus, dažnio keitiklio, apsauginio atjungimo įrenginio leidžiama prijungti tik vieną elektros mašiną ar įrenginį. 4.1.4.24. Draudžiama skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimo įrenginius įnešti į metalinių talpų, rezervuarų bei labiau pavojingų patalpų vidų. 4.1.4.25. Skiriamųjų transformatorių, dažnio keitiklių, įtampos įžeminimo transformatorių korpusai turi būti įžeminti, prijungiant korpuso įžeminimo gnybtą prie elektros maitinimo kabelio prijungimo kištuko įžeminimo kontakto, arba prie įžeminimo kontūro gnybto. 4.1.4.26. Reikalavimai, naudojantis kilnojamais elektros šviestuvais: 1) pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnės kaip 50 V kilnojamais šviestuvais; 2) kilnojamo šviestuvo elektros energijos šaltiniu leidžiama naudoti transformatorius, generatorius, keitiklius ir akumuliatorius. Šiam tikslui naudoti autotransformatorius draudžiama; 3) kilnojamų šviestuvų iki 50 V įtampos įjungimo kištukas turi netikti įjungimui į aukštesnės įtampos tinklą. 4.1.4.27. Dirbantysis privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, vykdyti darbdavio, jo įgaliotų asmenų bei kontroliuojančių pareigūnų teisėtus nurodymus. 4.1.4.28. Rūkyti galima tik tam skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės. 4.1.4.29. Draudžiama dirbti sergant, išgėrusiam alkoholinių gėrimų ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. 4.1.5. Dirbančiojo veiksmai ypatingais (avariniais) atvejais 4.1.5.1. Dirbančiajam darbo metu susižeidus, kad ir labai nesunkiai, įvykio negalima nuslėpti, reikia apie jį pranešti tiesioginiam darbo vadovui. 4.1.5.2. Susižeidus, žaizdą prap1auti 3% vandenilio peroksido tirpalu ir sutepus jodo spiritiniu tirpalu žaizdos kraštus, subintuoti. Tam geriausia tinka sterilus pirmosios pagalbos paketas. Negalima rankomis liesti vidinės paketo pusės, kuri dedama ant žaizdos. Jokiu būdu negalima žaizdos plauti vandeniu. Jeigu yra nors mažiausias įtarimas, kad kraujas gali būti užkrėstas, reikia nedelsiant kreiptis pas gydytoją. 4.1.5.3. Elektros traumos atveju dirbantįjį privalo gelbėti aplinkiniai darbuotojai. Prisilietus prie laidų, kuriais teka elektros srovė ir kurių izoliacija pažeista, kūno raumenys susitraukia, Žmogus negali pats nuo jų atsipalaiduoti. Aplinkiniai darbuotojai privalo kiek įmanoma greičiau nutraukti elektros srovės tiekimą išjungti artimiausią jungiklį, išsukti saugiklius arba nelaidžiu įrankiu (sausu pagaliu, sausa lenta ir pan.) nustumti laidą nuo nukentėjusiojo. Negalima nukentėjusiojo liesti plikomis rankomis. 4.1.5.4. Kilus gaisrui, dirbantysis privalo išjungti iš tinklo visus elektros įrenginius bei: 1) nedelsiant pranešti apie gaisrą ugniagesiams telefonu 01; 2) informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakuaciją; 3) pranešti apie gaisrą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. 4.1.5.5. Įvykus nelaimingam atsitikimui, dirbantysis turi elgtis taip, kaip nurodyta šios instrukcijos bendrosios dalies 4.1.1.8. punkte. 4.1.6. Dirbančiojo veiksmai baigus darbą 4.1.6.1. Baigęs darbą dirbantysis privalo: 1) išjungti įrankius iš elektros tinklo; 2) nuvalyti nuo įrankių dulkes, tepalą ir t.t.; 3) patikrinti, ar nepažeista kabelio izoliacija; patikrinti saugos priemones; 4) perduoti įrankius asmeniui, atsakingam už jų saugojimą; 5) sutvarkyti darbo vietą; 6) nusivilkti darbo rūbus, atlikti asmenines higienos procedūras. 4.1.6.2. Apie pastebėtus trūkumus pranešti darbo vadovui. 4.2. Dirbančiojo su suvirinimo elektra ir dujomis įrenginiais saugaus darbo taisyklės 4.2.1. Bendroji dalis Bendrąją dalį žiūrėti kaip ir 4.1.1. punkte. 4.2.2. Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio 4.2.2.1. Pagrindiniai suvirintojo darbo pavojingi, kenksmingi ir rizikos veiksniai yra šie: 1) elektros srovės poveikio pavojus. Suvirintojas privalo naudoti tik techniškai tvarkingą, išbandytą ir patikimą elektros suvirinimo įrenginį. Atliekant suvirinimo darbus pavojingose ar labai pavojingose elektrosaugos požiūriu patalpose, suvirintojas privalo papildomai naudotis nustatyta tvarka išbandytomis ir patikrintomis asmeninės saugos priemonėmis. Virinant rankiniu būdu kintamos srovės įrenginiu, turi būti naudojamas tuščios eigos įtampos ribotuvas. Jeigu ribotuvas įrengtas šalia suvirinimo transformatoriaus, ribotuvą būtina įžeminti atskiru laidininku. Elektros suvirinimo įrenginys turi būti įžemintas, prieš jį jungiant prie elektros tinklo. Elektrinio suvirinimo įrenginys visą darbo laiką turi būti įžemintas 6 mm arba didesnio skerspjūvio variniu laidu arba ne mažesnio kaip 12 mm skerspjūvio plieniniu strypu (juosta). Įžeminimo laidininkas prijungiamas prie specialaus varžto, įtaisyto ant suvirinimo įrenginio korpuso. Be to būtina įžeminti tą suvirinimo transformatoriaus antrinės apvijos gnybtą, kuris sujungiamas laidininku (atgaliniu laidu) su suvirinamu gaminiu. Panaudoti dviejų gyslų maitinančio kabelio nulini darbinį laidą suvirinimo transformatoriui įžeminti draudžiama. Vienfaziam elektros suvirinimo transformatoriui maitinti turi būti naudojamas trijų gyslų lankstus žarninis kabe1is, kurio trečioji (nulinė) gysla prijungiama prie suvirinimo transformatoriaus korpuso ir maitinimo punkto įžeminimo šinos, apeinant komutacinį aparatą. Trifazis suvirinimo transformatorius turi būti maitinamas keturių gyslų kabeliu, kurio ketvirtoji gysla panaudojama jo korpusui įžeminti. Maitinimo punkto įžeminimo šina turi būti sujungta su maitinančios linijos nuliniu laidu. Suvirinimo įrenginiai įžeminami prieš juos prijungiant prie elektros tinklo; 2) terminiai ir cheminiai nudegimai. Su atviru elektros lanku dirbantis suvirintojas veidui ir akims apsaugoti turi naudoti šalmą – kaukę arba skydelį su apsauginiais stiklais - šviesos filtrais. Nuo trykštančio ištirpusio metalo ir užteršimo šviesos filtras saugomas paprastu stiklu. Šviesos filtrai turi atitikti šviesos filtrų, skirtų suvirintojų elektros lanku akims apsaugoti, reikalavimus, filtrai, skirti dirbančio suvirinimo darbus pagalbinio personalo akims apsaugoti, turi atitikti šios paskirties filtrų saugos reikalavimus.Virinant spalvotus metalus ir lydinius, turinčius cinko, vario, švino, naudojamas filtruojamasis respiratorius; 3) triukšmas. Suvirintojo darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dB, o oro užterštumas - higienos normose nurodytų dydžių. Apsisaugojimui nuo triukšmo būtina naudoti antifonus arba trumpinti triukšmo veikimo laiką, nuo aerozolio, garų, dujų ar dulkių - dujokaukę, respiratorių; 4) galimas dujų – oro mišinio sprogimas. Dujų balionus darbo vietoje būtina išdėstyti ne arčiau, kaip 1 m nuo patalpų šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) ir ne arčiau, kaip 5 m nuo kitų atvirų šilumos šaltinių bei degiklių. Dujų balionų ventiliai ir žarnų sujungimai, turi būti sandarūs. Dujų balionų ventilių ir reduktorių atsukimui ar užsukimui naudoti tik kibirkščių nesukeliančius įrankius. Atsarginių dujų balionų darbo vietoje negali būti daugiau, kaip vienas. 4.2.2.2. Vadovaujantis profesinės rizikos įvertinimo įmonėje rezultatais, suvirintojui nemokamai išduodami atitinkami darbo rūbai ir asmeninės saugos priemonės. 4.2.2.3. Suvirintojas privalo: 1) rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines saugos priemones, laiku pranešti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti ir apie tai, kad baigiasi jų naudojimo terminas; 2) darbo įstatymų tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė saugos priemonė dėl darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta. 4.2.2.4. Suvirintojų darbo vietos turi būti aprūpintos vaistinėlėmis. 4.2.3. Suvirintojo veiksmai prieš darbo pradžią 4.2.3.1. Prieš darbo pradžią suvirintojas privalo: 1) užsivilkti darbo rūbus, apsiauti darbo avalynę, paruošti asmenines saugos priemones, darbui reikalingus įrankius ir prietaisus. Naudoti suplyšusius, nešvarius, įmirkusius tepaluose ir benzine darbo rūbus draudžiama; 2) kad apsisaugotų nuo išlydyto metalo kibirkščių, privalo: a) brezentinę striukę užleisti ant kelnių kelnes - ant odinių batų; b) striukės antkišenius užleisti ant kišenių; c) batų raištelius suveržti; 3) atidžiai apžiūrėti darbo vietą, nuvalyti šiukšles bei degias medžiagas ne mažesniu kaip 5 m spinduliu; padaryti ne siauresnius kaip 0,8 - 1,0 m praėjimus, kad būtų galima saugiai atlikti suvirinimo darbus bei prižiūrėti agregatus, teisingai išdėstyti balionus ir generatorius, patikrinti ar darbo vietoje yra gesinimo priemonių; 4) suvirinimo įrenginius, jų atskirus mazgus bei mechanizmus išdėstyti taip, kad butų galima saugiai atlikti suvirinimo darbus bei prižiūrėti įrenginius; 5) patikrinti suvirinimo elektra įrangą, kabelius, laikiklį, įrenginio maitinimo šaltinio (suvirinimo transformatoriaus, lygintuvo, keitiklio ir kt.) korpuso įžeminimą. Radus kokių nors gedimų (pažeistą kabelio izoliaciją, nepatikimai įžemintą įrenginio korpusą ir t.t.), nedelsiant pranešti darbo vadovui. Dirbti su netvarkingais įrenginiais draudžiama; 6) įsitikinti, ar gerai apšviesta ir vėdinama darbo vieta. Jei to nėra, reikalauti iš darbų vykdytojo įrengti papildomą apšvietimą bei ištraukiamąją ventiliaciją. Nepašalinus minėtų trūkumų, atlikti suvirinimo darbus elektros lanku draudžiama; 7) patikrinti ar tvarkingos dujų žarnos, neriebaluoti jų paviršiai, ar techniškai tvarkingi reduktoriai, jų sujungimai su žarnomis. Radus kokių nors gedimų (pažeistų dujų žarnų, netvarkingą reduktorių ir t. t), nedelsiant pranešti padalinio vadovui. Dirbti su netvarkingais įrenginiais draudžiama; 8) įsitikinti ar yra krepšys įrankiams; 9) įsitikinti, ar pakankamai apšviesta darbo vieta, nešiojamos lempos (jų įtampa turi būti ne didesnė kaip 50 V) turi turėti apsauginius tinklelius ir kabliukus. 4.2.4. Suvirintojo veiksmai darbo metu 4.2.4.1. Suvirintojui draudžiama pradėti dirbti be asmeninės saugos priemonių, naudoti jas viso darbo proceso metu. 4.2.4.2. Suvirintojas privalo vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui, nepalikti be priežiūros įjungtų į elektros tinklą elektros įrengimų: ar prietaisų, nenaudoti patalpų šildymui nestandartinių elektros šildymo prietaisų, nesinaudoti netvarkingais, su sulaužytais gaubteliais elektros kištukais, kištukų lizdais, jungikliais bei šviestuvais su nuimtais apsauginiais gaubtais, nejungti į vieną kištukinį lizdą kelis didelio galingumo elektros prietaisus. 4.2.4.3. Suvirintojas darbo metu turi būti atidus, neatitraukti dėmesio nuo atliekamo darbo, netrukdyti dirbti kitiems. 4.2.4.4. Neleisti į savo darbo vietą pašalinių asmenų, neturinčių nieko bendro su pavestu darbu. 4.2.4.5. Kiekvienas suvirintojas darbo metu privalo vykdyti tik tą darbą, kuris jam pavestas. Savarankiškai vykdyti kitus darbus draudžiama. 4.2.4.6. Visi nuolatiniai suvirinimo darbai turi būti atliekami specialiose vėdinamose patalpose arba kabinose su šviesai nelaidžiomis ir nedegiomis sienelėmis. Nenuolatinių, taip pat stambių detalių suvirinimo darbų vietos turi būti aptvertos ne žemesniais kaip 1,8 - 2,5 m šviesos nepraleidžiančiais skydais arba nedegiomis uždangomis. 4.2.4.7. Draudžiama suvirinimo patalpose laikyti lengvai užsidegančias medžiagas. 4.2.4.8. Elektrinio suvirinimo įrenginius galima jungti į tinklą tik paleidimo įtaisais. 4.2.4.9. Nuo rankinio suvirinimo srovės šaltinio iki elektrodo laikiklio turi būti naudojami lankstūs izoliuoti suvirinimo laidai su apvalkalu iš izoliacinių medžiagų, neplatinančių degimo. 4.2.4.10. Suvirinimo transformatorius į elektros tinklą turi būti įjungiamas pagal specialius ženklus, pažymėtus ant gnybtų. Atstumas tarp suvirinimo transformatoriaus ir argono dujų baliono turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Suvirinimo laidus reikia tiesti ne arčiau kaip 1 m nuo degiųjų dujų vamzdžių, o nuo dujų balionų - 0,5 m. 4.2.4.11. Grįžtamuoju laidu, jungiančiu suvirinamą gaminį ir suvirinimo šaltinį, gali būti lankstūs laidai, taip pat, kur tai įmanoma, pakankamo skerspjūvio bet kokio profilio šinos, suvirinimo plokštės bei pati suvirinimo konstrukcija. Grįžtamajam laidui naudoti technologinius įrengimus, elektros įrenginių konstrukcijas ir įžeminimo tinklą draudžiama. Įžeminti reikia suvirinimo transformatoriaus antrinės apvijos gnybtą, prie kurio jungiamas grįžtamasis laidas, taip pat analogiškus suvirinimo lygintuvų ir generatorių, kurių sužadinimo apvija jungiama prie elektros tinklo ne per skiriamąjį transformatorių, gnybtus. 4.2.4.12. Suvirinimo įrenginiai perkeliami juos išjungus iš tinklo. 4.2.4.13. Tiesiant ir perkeliant laidus, reikia imtis priemonių, kad nebūtų pažeista jų izoliacija, laidai nesiliestų su plieniniais lynais bei dujų žarnomis ir karštais vamzdžiais. Kad laidai nebūtų mechaniškai pažeisti, juos reikia įmontuoti į guminę žarną. Naudoti laidus su pažeista izoliacija draudžiama. 4.2.4.14. Suvirinimo elektra įrenginiai (suvirinimo transformatorius, agregatas, keitiklis) turi turėti pasą, naudojimo instrukciją ir inventorinį numerį, kuris yra įregistruojamas apskaitos ir periodinių apžiūrų žurnale. 4.2.4.15. Suvirinimo srovės šaltinius galima jungti į ne aukštesnės kaip 380 V įtampos elektros paskirstymo tinklą. Suvirinimo lanką maitinti tiesiogiai iš jėgos arba apšvietimo elektros tinklo draudžiama. 4.2.4.16. Visi suvirinimo įrenginio valdymo įtaisai turi turėti patikimus fiksatorius arba ribotuvus, neleidžiančius jiems savaime įsijungti arba išsijungti. 4.2.4.17. Elektrodo laikiklis turi būti lengvas, patogus, leidžiantis neprisiliesti prie dalių, kuriomis teka srovė, turėti apsauginį skydelį. 4.2.4.18. Pirminė grandinė nuo maitinimo punkto iki kilnojamojo suvirinimo įrenginio neturi būti ilgesnė kaip 10 m. 4.2.4.19. Visos maitinimo tinklo įtampą turinčios suvirinimo įrenginio atvirosios bei besisukančios dalys turi būti su saugos gaubtais. 4.2.4.20. Ant suvirinimo įrenginių valdymo įtaisų užrašai arba sutartiniai ženklai, nurodantys jų funkcinę paskirtį, turi būti aiškūs. 4.2.4.21. Bet kurio suvirinimo įrenginio maitinimo šaltinio (suvirinimo transformatoriaus, lygintuvo, keitiklio ir kt.) korpusas turi būti patikimai įžemintas. 4.2.4.22. Elektros suvirinimo įrenginiai, kuriuos patikimai įžeminti yra sunku, turi turėti apsauginio išjungimo įtaisą. 4.2.4.23. Įžeminimo laidas prie elektrinio suvirinimo įrenginio prijungiamas 5-8 mm skersmens varžtu, įtaisytu patogioje vietoje, prie jo turi būti užrašas "Žemė" (arba sutartinis ženklas "Žemė"). Draudžiama kelis elektrinio suvirinimo įrenginius nuosekliai prijungti prie vieno įžeminimo laido. Ant elektrinio suvirinimo transformatoriaus gnybtų turi būti skydeliai ir užrašais "aukštoji pusė", "žemoji pusė". 4.2.4.24. Prieš prijungiant reduktorius prie dujų balionų, jie kruopščiai patikrinami. Reduktoriaus manometrai tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus, jie turi turėti raudoną brūkšnį, nurodantį maksimalų leistiną darbinį dujų slėgį. Reduktorių prie baliono prijungti leidžiama tik specialiu raktu. Dujų baliono ventilį atsukti lėtai. Rankos, naudojamos medžiagos, įrankiai turi būti netepaluoti. Stovėti prieš reduktorių draudžiama. Reduktorius valyti leidžiama tik dichloretanu ir tik gerai vėdinamose patalpose. Valyti privalo tik specialiai apmokyti žmonės. 4.2.4.25. Draudžiama veržti srieginius ir žarnų sujungimus esant atsuktam baliono ventiliui, kai teka dujos. 4.2.4.26. Reduktorius ir jungiamuosius antgalius naudoti tik tvarkingus. Žarnas leidžiama sujungti plieniniais inventoriniais pavalkėliais. Jungti užveržiant viela draudžiama. 4.2.4.27. Draudžiama naudotis nesandariomis žarnomis ir jas remontuoti apvyniojant izoliacine juosta. Naujas žarnas prieš prijungiant reikia prapūsti. Darbo metu stebėti, kad žarnos nesiliestų, prie elektros laidų, karštų paviršių, tepaluotų, ir riebaluotų medžiagų, nebūtų susisukusios. Žarnų ilgis turi būti ne didesnis kaip 20m. 4.2.4.28. Gaubiamoji veržlė ir antgaliai, skirti prijungti dujų žarnas, privalo būti kairiojo sriegio ir turėti specialią žymą. 4.2.4.29. Suvirintojams taisyti suvirinimo įrenginius draudžiama. 4.2.4.30. Draudžiama suvirinimo patalpose laikyti lengvai užsidegančias medžiagas. 4.2.4.31. Privalu saugoti dujų balionus, dujų tiekimo žarnas, kad ant jų nepatektų tepalo ar riebalų. 4.2.4.32. Draudžiama dirbti, jei yra dujų nutekėjimas. Dujų nutekėjimą tikrinti muilo emulsija. Ugnimi tikrinti draudžiama. 4.2.4.33. Ant naudojamų dujų balionų turi būti nurodyta: baliono numeris, gamykla gamintoja, pagaminimo data, talpa, baliono svoris, darbinis bandomasis slėgimas, kito išbandymo laikas. Balionai turi būti nudažyti atitinkamomis spalvomis pagal dujų rūšį (degiųjų dujų - raudona, deguonies - mėlyna spalva). 4.2.4.34. Dujų balionai pervežami vežimėliais su mediniais padėklais. Balionus transportuoti galima tik su apsauginiais gaubtais. Draudžiama balionus mėtyti. Taip pat draudžiama patiems remontuoti balionų ventilius. Deguonies balionus laikyti ir transportuoti tik vertikalioje padėtyje, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. 4.2.4.35. Balionai darbo vietoje turi būti tvirtinami, kad laikytųsi stabiliai. 4.2.4.36. Draudžiama kartu laikyti deguonies ir kitų dujų balionus, taip pat pilnus balionus su tuščiais. 4.2.4.37. Darbo metu būtina: 1)nuvalyti nuo virinamo ar pjaustomo metalo paviršiaus dažus, ypač tuos, kuriuose daug švino; 2) suvirinimo darbo vietą aprūpinti gesinimo priemonėmis, tarp jų angliarūgštės gesintuvu; 3)pertraukėlių metu užsukti dujų balionų ventilius; 4) nuėmus baliono gaubtą, patikrinti dujų baliono štucerį (atvamzdį) - jis turi būti švarus, netepaluotas, taip pat patikrinti štucerio ir ventilio sriegius. 4.2.4.38. Suvirintojas privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, vykdyti darbo vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens bei kontroliuojančių pareigūnų teisėtus nurodymus. 4.2.4.39. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės. 4.2.4.40. Draudžiama dirbti sergant, gerti alkoholinius gėrimus ar būti apsvaigus nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. 4.2.5. Suvirintojo veiksmai ypatingais (avariniais) atvejais 4.2.5.1. Įvykus nelaimingam atsitikimui suvirintojas turi vadovautis šios instrukcijos 4.1.1.8 punkto reikalavimais. 4.2.5.2. Pajutus elektros srovę elektros įrenginių korpuse, nedelsiant išjungti maitinimą ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui. Ant elektros įrenginių paleidimo įrenginio užkabinti lentelę su užrašu "Nejungti". 4.2.5.3. Jeigu suvirintojas susižeidė, jokiu būdu negalima žaizdos liesti pirštais. Odą aplink žaizdą reikia dezinfekuoti spiritiniu jodo tirpalu. Negalima jodo pilti į žaizdą. Žaizdą reikia švariai aprišti. Tam geriausia tinka sterilus pirmosios pagalbos paketas. Negalima rankomis liesti vidinės paketo pusės, kuri dedama ant žaizdos. Jokiu būdu negalima žaizdos plauti vandeniu. Jeigu yra nors mažiausias įtarimas, kad kraujas gali būti užkrėstas, reikia nedelsiant kreiptis pas gydytoją. 4.2.5.4. Elektros traumos atveju suvirintoją privalo gelbėti aplinkiniai darbuotojai. Prisilietus prie laidų, kuriais teka elektros srovė ir kurių izoliacija pažeista, kūno raumenys susitraukia, žmogus negali pats nuo jų atsipalaiduoti. Aplinkiniai darbuotojai privalo kiek įmanoma greičiau nutraukti elektros srovės tiekimą: išjungti artimiausią jungiklį, išsukti saugiklius arba nelaidžiu įrankiu (sausu pagaliu, sausa lenta ir pan.) nustumti laidą nuo nukentėjusiojo. Negalima nukentėjusiojo liesti plikomis rankomis. 4.2.5.5. Jeigu darbo metu kilo gaisras, suvirintojas turi nedelsdamas išjungti įrenginius, išvesti iš patalpos žmones, išjungti įvadini patalpos, kurioje įvyko užsidegimas, elektros tinklų kirtiklį, jeigu būtina iškviesti ugniagesius telefonu 01, pranešti apie gaisrą padalinio vadovui ir nedelsiant pradėti gesinti gaisrą visomis turimomis priemonėmis. Suvirintojas privalo žinoti, kokį gaisro židinį kokiomis gaisro gesinimo priemonėmis galima gesinti. 4.2.5.6. Pastebėjęs kitokius galimos avarijos požymius, suvirintojas privalo apie tai tuojau pat pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui. 4.2.6. Suvirintojo veiksmai baigus darbą 4.2.6.1. Elektros įrenginius išjungti iš elektros tinklo. 4.2.6.2. Surinkti įrankius, kabelį ir kartu su kilnojamuoju suvirinimo elektra agregatu padėti į sandėlį arba į kitas specialiai tam skirtas patalpas. 4.2.6.3. Uždaryti dujų baliono ventilius. 4.2.6.4. Nunešti žarnas ir įrankius į jiems saugoti skirtą vietą. 4.2.6.5. Sutvarkyti darbo vietą, pašalinti šiukšles ir medžiagų atliekas. Patalpa, kurioje buvo dirbama, turi būti gerai išvėdinta. 4.2.6.6. Atlikti darbo vietos priešgaisrinę apžiūrą. 4.2.6.7. Nusivilkti darbo rūbus, nusiauti darbo avalynę ir padėti į saugojimo vietą. Atlikti asmeninės higienos procedūras. 5. Suvirinimo rėžimo skaičiavimas 5.1. Kampinės siūlės suvirinimo apsauginėse dujose režimų skaičiavimas Suvirinimo režimų parametrų skaičiavimo seka: 5.1.1. Suvirinimo vielos prilydymo kiekis Ap, mm2: (5.1) čia: K - siūlės statinis mm; 5.1.2. Prilydyto metalo sluoksnio aukštis g0, mm: (5.2) 5.1.3. Siūlės plotis e, mm: (5.3) 5.1.4. Kampinio sujungimo siūlės formos koeficientas Ψįv: (5.4) čia H - bendras siūlės storis mm; Sąlyga Ψįv 0,6-2,0 tenkinama. 5.1.5. Srovės tankį pasirenkame iš 5.1 lentelės pagal suvirinimo vielos storį. 5.1 lentelė. Rekomenduojamas srovės tankis pagal suvirinamos vielos storį Suvirinimo vielos skersmuo del, mm 0,5 0,8 1,0 1,2 1,6 2,0 Srovės tankis js, A/mm2 250-300 140-220 110-150 90-130 75-130 80-110 Kadangi gamintojo rekomenduotas siūlės skersmuo yra 1mm, suvirinimo srovės tankį pasirenku iš rekomenduojamų reikšmių: js=100A/ mm2. 5.1.6. Suvirinimo srovė Is, A: (5.5) čia: Kh - koeficientas, priklausantis nuo suvirinimo vielos skersmens (5.2 lentelė), h-skaičiuojamasis pralydymo gylis mm. 5.2 lentelė. Koeficiento priklausomybė nuo suvirinimo vielos skersmens Suvirinimo vielos skersmuo den mm 1,0 1,2 1,4 1,6 2,0 Kh, mm /A 2,20 2,10 2,0 1,75 1,55 5.1.7. Suvirinimo vielos padavimo greitis vv.p., cm/s: (5.6) čia: αpr - prilydymo koeficientas g/(Axh) apskaičiuojamas pagal (5.7 formulę), Ael- suvirinimo vielos skerspjūvio plotas mm2 apskaičiuojamas pagal (5.8), ρ - suvirinimo vielos metalo tankis g /cm3. (5.7) 5.1.8. Suvirinimo greitis vs, m/h: (5.8) čia: E - koeficientas, priklausantis nuo suvirinimo vielos skersmens A-m/h (5.2 lentelė). 5.3 lentelė. Koeficiento E priklausomybė nuo suvirinimo vielos skersmens Suvirinimo vielos skersmuo del, mm 0,8 1,0 1,2 1,8 2,0 Koeficientas E, A∙m/ h (2÷5)-103 (5÷8)-103 (8÷12)103 5.1.9. Lanko įtampa Ul, A/mm2: (5.9) 5.1.10. Rekomenduojamas srovės tankis suvirinimo vielos skerspjūvyje js, A/mm2: (5.10) čia: Ael - suvirinimo vielos skerspjūvio plotas mm2. (5.11) 5.2. Sandūrinės siūlės suvirinimo apsauginėse dujose režimų skaičiavimas Suvirinimo režimų parametrų skaičiavimo seka: 5.2.1. Suvirinimo srovės optimalaus didumo skaičiavimas Is, A: Is=100.del(del-0,5) + 50, (5.12) Is=100, 5.2.2. Rekomenduojamas srovės tankis suvirinimo vielos skerspjūvyje js paskaičiuojamas pagal 5.11 formulę: js =255A/mm2; 5.2.3. Lanko įtampa skaičiuojama pagal (5.10): Ul=25 V. 5.2.4. Suvirinimo greitis vs, m/h : (5.13) čia: emax- didžiausias siūlės plotis mm, t- suvirinamo gaminio storis mm: vs = 52. 5.2.5. Siūlės ir elektrodinio metalo ištaškymo nuostoliais , %: (5.14) 5.2.6. Prilydimo koeficiento skaičiavimas atliekamas paga l 5.7 formulę: 5.2.7. Elektrodinės vielos padavimo greitis vs, m/h : (5.15) vs = 51. 5.2.8. Prilydyto siūlės metalo skerspjūvio plotas Ap, mm2: (5.16) 5.2.9. Prilydyto siūlės metalo skerspjūvio plotas, išskaičiavus metalo ištaškymo nuostolius At, mm2: (5.17) 5.2.10. Siūlės rumbelės aukštis g, mm: čia: b - tarpelio tarp detalių dydis, mm. g = 0,5. 6. Stipruminiai skaičiavimai 6.1. Konstrukcijos masės skaičiavimas Projektuojamos konstrukcijos masės skaičiavimas atliekamas įvertinant visų jos sudedamųjų dalių masę.Konstrukcijai naudojamų stačiakampių vamzdžių St 2PS, 80x60x2.5, l m masė= 4,57kg ir 60x30x2 lm masė = 2,83kg. 6.1 Pirmojo junginio masės skaičiavimas Tėjinės sijos masė skaičiuojama sudedant visų ją sudarančių detalių masę, kg: mts = md.1 + md.2 + md3 + md4 + md.5 + md.6, (6.1) Pirmosios detalės masė: ml+m2=32,3m ∙4,57kg ∙2=29,4 Antrosios detalės masė: m = 2m ∙ 4,57kg∙ 2 = 18,28 Trečiosios detalės masė: m = 2m ∙2,83kg = 5,66 Ketvirtosios detalės masė: m =0,58m ∙2,83kg= 1,6 Penktosios detalės masė: m=0,46 Šeštosios detalės masė: m = 0,35m ∙2,83kg =0,99 Septintos detalės masė: m=0,40m ∙2,83kg = 1,13 Aštuntos detalės masė: m = 0,23m ∙2,83kg – 0,65 Rėmo bendra masė m ≈ 60 Priskaičiavus prilydytos suvirinimo vielos kieki, konstrukcijos masė padidės 1 - 2%. 6.2. Leistinųjų apkrovų skaičiavimas Baigiamajame darbe projektuojama rėminė priekabos konstrukcija, kurią veiks statinės ir dinaminės apkrovos. Pagrindinė apkrovos dalis teks abiems stačiakampiams vamzdžiams, todėl reikia patikrinti ar apskaičiuotos apkrovos neviršys leistinųjų, nustatyti skersines jėgas, momentus, tėjinės sijos įlinkį. 6.2.1. Priekaba skirta vežti iki 750kg. m=750kg. 6.2.2. Apkrova veikianti vieną tėjinės sijos metrą q, : (6.2) čia: g- laisvojo kritimo pagreitis m/s, L - stačiakampio vamzdžio ilgis m: 6.1 pav. Skaičiuojamoji stačiakampio vamzdžio schema 6.2.3. Įražų skaičiavimas, : įražos skaičiuojamos sumuojant visus momentus aplink skaičiuojamą tašką. Patikrinimas: Įrąžos paskaičiuotos teisingai. 6.2.4. Skersinės jėgos, veikiančios stačiakampį vamzdį Q, kN: Q1=0 Q2 =-0,865 -1,29 = -1,111; Q3 = -1,117 + Fra = -1,117 + 2,641 = 1,524; Q4 =-Frb = -1,038; 6.2.5. Lenkimo momentai, veikiantys stačiakampį vamzdį, : M1 = 0 M2=M3= M4 =0 Fiktyvinis 6.2 pav. Stačiakampio vamzdžio įrąžų diagramos (6.3) čia: σmax - didžiausi leistini įtempimai stačiakampyje vamzdyje MPa, Mmax - didžiausias lenkimo momentas kN/ m, Wx- atsparumo momentas m3, aadm - pasirinkto plieno stiprumo riba MPa (žr. 1.2 lentelę). (6.4) Stačiakampio vamzdžio stiprumas pagal stiprumo sąlygą, : Konstrukcijos stiprumas yra užtikrintas, o stiprumo atsarga sudaro: 7. Išlaidos priekabos gamybai Pirmaisiais metais planuojama pagaminti keletą eksperimentinių modelių, siekiant patikrinti gaminio patvarumą, eksploatacines savybes, gauti atitinkamus Europos Sąjungos kokybės sertifikatus ir kt. Todėl, investuoti į gamybinius įrengimus milžiniškas lėšas gamybos pradžioje nėra tikslinga. Detalių gamyba bus patikėta metalo apdirbimu užsiimančioms įmonėms, o gamybos ceche bus atliekami tik suvirinimo, surinkimo ir gruntavimo darbai. Tokiu būdu išlaidos įrengimams ir darbuotojų atlyginimams bus sumažintos iki minimumo, o pati gaminio savikaina, dėl padidėjusių užsakymo išlaidų padidės gana nežymiai. Duomenys: Pirmaisiais metais planuojama darbų apimtis: Q=120vnt. Tarifmė kaina už energijos vienetą: Cei = 0.32Lt/kW Cechinės išlaidos: 30% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo Gamybinės išlaidos: 40% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo Projektavimo išlaidos: 15% nuo pagrindinio užmokesčio fondo Rentabilumas: 15% nuo savikainos 7.1. Kintamųjų išlaidų skaičiavimas 7.1.1. Išlaidos pagrindinėms medžiagoms. Išlaidos pagrindinėms medžiagoms, komplektuojančioms detalėms nustatomos iš visų tiesiogiai įeinančių į produkciją medžiagų kainos. Kadangi visas detalės reikalingas rėmo surinkimui planuojama užsakyti metalo apdirbimo įmonėse, išlaidos pagrindinėms medžiagos bus lygios išlaidos užsakymo apmokėjimui, Lt: Sm=Smok∙Q, (7.1) čia: Q- mėnesinė gamybos programa vnt., smok - užsakymo apmokėjimų suma, Lt: Sm=Smok ∙Q = 987 ∙10 = 9870,00 7.1.2. Eksploatacijos išlaidos - tai išlaidos įrankiams, pagalbinėms medžiagoms, darbo vietų aptarnavimui, remontui. Šiems tikslams skiriama apie 5 % nuo įrengimų kainos, Lt: Veksp= 3∙0,05 (7.2) čia: Str - bendra įrengimų kaina. Bendrą įrengimų kainą sudaro įrengimų kaina ir jų montavimo kaina: Str=Si+Sm,Lt (7.3) čia: Si- įrengimo kaina Lt, Sm - montavimo kaina Lt. Montavimo kainą sudaro 10 % nuo įrengimo kainos, Lt: Sm=Si∙0,1, (7.4) 7.1 lentelė. Išlaidos eksploatacijai Lt Įrengimas Kiekis, vnt. Įrengimo kaina, Lt Montavimo išlaidos, Lt Bendra įrengimų kaina, Lt Eksploatacinės išlaidos, Lt Suvirinimo aparatas 4 18000,00 - 72000,00 3600,00 Surinkimo linija 1 80000,00 8000,00 88000,00 4400,00 Gruntavimo aparatas 1 6000,00 - 6000,00 300,00 Kiti įrengimai - - - 85000,00 8000,00 Iš viso: 251000,00 16300,00 7.2.3. Įrengimų amortizacijos išlaidos Įrengimų amortizaciją sudaro apie 10% nuo įrengimų kainos. 7.2 lentelė. Įrengimų amortizacijos išlaidos Įrengimas Bendra įrengimų kaina, Lt Amortizaciniai atskaitymai, % Amortizaciniai atskaitymai per metus, Lt Suvirinimo aparatas 18000,00 10 1800,00 Surinkimo linija 80000,00 10 8000,00 Gruntavimo aparatas 6000,00 10 600,00 Kiti įrengimai 85000,00 10 8500,00 Iš viso: 189000,00 18900,00 8. Priekabos eksplotavimas ir saugojimas Šaltuoju metu laiku kai kuriuose regionuose oro temperatūra žymiai nukrenta ir vanduo tampa vis šaltesnis ir šaltesnis. Tuomet laikas savo vandens motociklus palikti nuošalyje, o užkietėjusiems lenktynininkams paimti sniego transportą. Kadangi yra tiek daug vandens motociklų prekiautojų ir gamintojų, negalima tiksliai pasakyti, kaip elgtis su konkrečiu motociklu, tačiau, kaip taisyklė, galima daryti viską. Vandens motociklo paruošimo žiemai veiksmus reikėtų suskirstyti į keletą sričių ir galima nuspręsti, kas geriausiai tinka ir patinka. • Degalai - dvi išeitys: 1) reikia išdžiovinti baką. Benziną panaudoti kur nors kitur. Taip pat nuimti kuro linijas, nuimti karbiuratorių ir išdžiovinti visą likusį kurą. 2) jei yra pasirenkamas šis būdas, reikia naudoti geros kokybės kuro stabilizatorių; jį galima įsigyti vandens sporto prekių parduotuvėse. Reikėtų paleisti, kad vandens motociklas dirbtų trumpą laiką ir įsitikinti, jog stabilizuotas kuras patenka i karbiuratorių. • Akumuliatorius: nemėgsta šalčio. Tai viena iš svarbiausių vandens motociklo dalių, be jo niekur nenukeliaujama. Jeigu akumuliatorių jau reikėtų prižiūrėti, būtina patikrinti vandens kiekį kas mėnesį arba kai jis yra kraunamas. Kad akumuliatorius ilgai išsilaikytų, jame turi būti mažiausiai 11 voltų įtampa. Reikia įsigyti mažą motociklo tipo akumuliatoriaus pakrovėją ir kas keletą savaičių pakrauti akumuliatorių. Reikia įsitikinti, kad vieta, kurioje kraunamas akumuliatorius, yra ventiliuojama. Kai akumuliatorius pasikraus, jis pradės skleisti toksiškus garus. Po akumuliatoriumi reikia padėti kokį nors padėklą tuo atveju, jei iš jo pradėtų bėgti skystis. • Kabeliai: reikia patikrinti, ar kabeliai nesugadinti. Būtina patraukti trosą ir apžiūrėti abu galus, ar jie nenusidėvėję. Jei taip, tuomet, kai tik bus galima, reikia juos pakeisti. Tokiu pačiu būdu yra patikrinamas vairas pasukant į kairę, tada į dešinę. Jei patikrinus nebuvo rasta jokių gedimų, į kabelį reikia įlašinti tepalo (tai visuomet geras žingsnis). Be to reikėtų ištepti kabelį tepalu iš abiejų galų - tokiu būdu bet koks patekęs vanduo ištekės ir prailgins kabelio tarnavimo laiką. • Šaltas klimatas (šalnos): jeigu yra plaukiojama vandenyje, kuris tuoj užšals, reikėtų imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Pagrindinė problema yra vanduo. Kai vanduo užšąla, jis plečiasi. Kai jis išplinta netinkamoje vietoje, gali sugadinti korpusą. Reikėtų patikrinti, kokia dugno padėtis korpuso viduje ir ar jame po paskutinio pasivažinėjimo neliko vandens. Jei nors kiek yra, būtina jį ištraukti. Tai galima padaryti su kempine, skudurėliu ar drenu. Būtina pašalinti vandenį, kol jis ten neužšalo. Būtų neblogai nuvalyti ir nuosėdas nuo dugno. Bet kokioje valčių parduotuvėje galima nusipirkti specialiai korpusui skirta vandens valiklį. • Variklis: jei yra planuojama išimti variklį, tai dabar pats laikas. Taip ne tik lengviau valyti dugną po varikliu, bei tai suteikia užtikrinimą, kad bus pašalintas visas vanduo. Tačiau jei nėra planuojama padirbėti prie variklio ir ketinama jį palikti vandens motocikle, kateryje ar pan., štai ką reikėtų padaryti: 1. pirmiausia, prieš ką nors atjungdami, padenkite variklio vidų specialiu purškikliu, kurį galite nusipirkti vandens sporto prekių parduotuvėje. Laikykitės naudojimo instrukcijos, nurodytos ant indelio. 2. varikliui dirbant, reikia užpurkšti purškiklio ant karbiuratoriaus (pirmiausia yra nuimamas oro filtras). Purškiklio purškiama tiek, kiek nurodoma ant indelio. Tokiu būdu bus pašalintas ir vandenį, patekusį į galinį išmetimo vamzdį. Šiuos veiksmus reikėtų atlikti po kiekvieno pasivažinėjimo, kad vanduo nesikondensuotų cilindre ir šis nerūdytų. Darbą palengvintų suspausto oro šaltinio panaudojimas - nuo variklio yra nuimamas aušinimo linijos ir jas reikia prapusti. Gali būti, kad į variklį vėl pateks vandens, taigi būtinai jį reikėtų išvalyti. Jeigu nėra suspausto oro šaltinio, reikia aušinimo liniją nuimti nuo variklio viršaus ir pridėti tam tikro netoksiško glicolio (antifrizo), kol jis išbėgs pro kitą liniją. Šį žingsnį būtų gerai atlikti netgi jeigu motoras buvo prapūstas. Taip pat reikia nuimti žvakes ir į cilindrą įpilti dvitakčiams varikliams skirtos alyvos. Turėtų užtekti nuo 1/8 iki 1/4 puodelio. Šiuo būdu cilindro sienelės ir alkūninis svertas bus sutepti. Reikia įdėti žvakes atgal taip, kad nepatektų jokių bereikalingų priemaišų. • Korpusas: kai tik bus išvalytas vidus, negalima pamiršti išorės. Reikėtų jį nuplauti su muilu ir vandeniu ir tuomet padengti dideliu sluoksniu vaško. Korpusui nelabai patinka šaltas oras ir dėl to jis gali trauktis. Geriausia būtu pastatyti vandens transporto priemonę atskirame kambaryje. Tačiau ir šiuo atveju jo nereikėtų laikyti žiemiškame ore. Paviršius turi gerai išsilaikyti jei jis gerai išvaškuotas ir nebus nešiojamas iš šalto į karštą, o paskui ir vėl iš karšto į šaltą orą. Korpusą dar galima patikrinti su paprastu dantų šepetuku, ar jame nėra jokių skylučių, įtrūkimu ar atsilaisvinusiu metalo atplaišų. • Mechaninis patikrinimas: jau daugelis dalykų buvo aptarta, tačiau dar liko keletas. Pvz. įvorės vairo sujungimuose. Reikia peržiūrėti, kaip dirba rankenos ir vairo antgalis. Jeigu yra kalbama apie stovimą PWC, reikia patikrinti ašies įvores. Tas gumos gabalas tarp motoro ir vairavimo ašies turi būti tikrinamas mažiausiai du kartus per metus. Deja tai reiškia, kad motorą reikės truputį pastumti į priekį arba visai išimti, kad gauti priėjimą prie šios dalies. Būtina patikrinti vairavimo plokšteles ir įsiurbimo groteles, ar jose nėra atsilaisvinusių arba trūkstamų detalių, plyšių. Reikėtų patikrinti ir propelerį kartu su siurbliuku. Jei pažeidimai maži, juos galima pataisyti. • Sėdynės: jeigu PWC žiemos metu yra laikomas ilgiau nei 1 mėnesį, gerai būtų sėdynę ir kitus nuimamus paviršius, kurie pagaminti iš vinilo, plastiko, įnešti į vidų, kur yra šilta. Taip jie nesitrauks ir netrūkinės šaltame žiemos ore. Galima juos nuvalyti su paprastu valikliu. Tuomet yra padengiama silikonu, kad neliktų dulkių ir purvo. Kai kitą kartą yra uždedamas sėdynės paviršius, reikia nuvalyti protektorių, kad bevairuojant neslystų. • Vandens rezervuaras: paskutinė, bet ne menkiausia pastaba. Jau kaip buvo minėta, vanduo išsiplečia, kai jis užsąla. Vandens rezervuarą reikia išimti ir leisti išdžiūti. Vandens rezervuaras yra įdėtas kažkur tarp išmetimo vamzdžio ir galinio vamzdžio. Reikia nuimti žarnas iš abiejų pusių ir kiek galima geriau išdžiovinti. Kai kuriuose rezervuaruose vandens vis tiek liks dėl to, kad jų tokia konstrukcija. Tokiu atveju rezervuarą jums reikės laikyti viduje ir į jį įpilti šiek tiek antifrizo, kad likęs vanduo jo nesugadintų. • Planuojamas laikas: reikia sudaryti darbų sąrašą ir jau ne sezono metu pradėti ieškoti ar išiminėti detales, kurios reikalingos. Reikia patikrinti, kad detalės veiktų taip, kaip reikia. Tai yra, kad jeigu bus įdėtas galingesnis 20 AJ variklis ir tikimasi, kad vairo plokštelė įsiurbimo grotelės ir propeleris veiks gerai, tai įvyko klaida. Svarbu žinoti, kad bet kokia dalis yra priklausoma nuo kitos dalies. • Rūpinimasis priekaba: reikia nepamiršti priekabos. Jei ne ji, tai savo PWC net negalima būtų įkelti į vandenį. Reikia nuimti ratus ir gerai patikrinti padangas. Būtina pažiūrėti, ar nėra įtrūkimų, plyšių, ar nereikia keisti vožtuvų. Tada ant padangų reikia uždėti kokias nors apsaugas, kaip tai būtų daroma mašinos padangoms. Reikia padėti priekabos ašį ant blokų ar plytų, kad padangos mėnesių mėnesius nesiliestų prie žemės. Jeigu padangos yra paliekamos ant žemės neribotam laikui, ant jų atsiras plokščių žymių. Kai ateis pavasaris, negalima bus važiuoti su keturkampėm padangom. Taip pat reikia nuimti ratų guolius. Be to reikėtų išvalyti, patikrinti, peržiūrėti sandarumą ir nuvalyti juos. Jei jų jau nėra, būtų gerai įsidėti automatinį tepalų palaikymo įrenginį, kad išbėgtų vanduo. 8.1. Pagrindiniai eksploataciniai reikalavimai priekabai 8.1.1. Priekabos kaip transporto priemonės klasifikavimas 8.1.1.1. Automobilių ir jų priekabų klasifikavimas 8.1.1.2. Kategorija M – variklio varoma transporto priemonė, turinti bent keturis ratus ir skirta keleiviams vežti. 8.1.1.3. Kategorija N – variklio varoma transporto priemonė, turinti bent keturis ratus ir skirta kroviniams vežti. 8.1.1.4. Kategorija O – priekabos (įskaitant puspriekabes): klasė – priekabos, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 0,75 t; klasė - priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 0,75 t, tačiau ne didesnė kaip 3,5 t; klasė - priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 10 t; klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t. ir t.t. Projektuojamą priekabą priskiriama prie klasės, nes jos bendroji masė gali siekti iki 2 t, o klasei priskiriamos priekabos nuo 0,75t iki 3,5t. 8.2. Priekabos sukabinimo įtaisų klasifikavimas Projektuojamai priekabai skirti B50 klasės sukabinimo įtaisai. Jie stirti priekaboms kurių bendroji masė yra iki 3,5 t. Šie sukabinimo įtaisai yra nestandartizuoti, žymimi B50-X. Reikalavimai B50 klasės įtaisams: B50 klasės sukabinimo įtaisai turi patikimai susikabinti su A50 klasės sukabinimo įtaisais nepriklausomai nuo jų išdilimo; Papildomi įtaisai – stabdžių inerciniai mechanizmai ar priekabos stabilizatorius – neturi turėti neigiamos įtakos sukabinimo įtaisams. B klasės sukabinimo įtaisai, sukabinti su A klasės sukabinimo įtaisais, turi pasisukti horizontalioje plokštumoje nuo važiavimo tiesiai padėties ir kartu vertikalioje. B50 klasės sukabinimo įtaisai turi būti taip įmontuoti , kad rutulinės apkabos centro aukštis, kai priekaba pakrauta ir jos grindys užimą horizontalią padėtį, būtų mm nuo kelio paviršiaus. Priekabos be stabdžių privalo būti su apsaugos lynais ( grandinėmis ), kurios neleistų grąžului atsikabinus priekabai pasiekti kelio paviršių. 8.3. Priekabos elektrinės jungtis Priekaboje 12 V elektros sistemų sujungimui naudojami kištuko lizdai ir kištukai, pagaminti pagal standarto ISO 1724 tipas 12 N ir pagal standarto ISO 3732 tipas 12 S reikalavimus. 8.1 pav. Kištukinis lizdas 12 N tipo. 8.2 pav. Kištukinis lizdas 12 N tipo. 9. Kokybės kontrolės planas Turinys Patvirtinimo kodai 1. Projektas 2. Kokybės garantija 3. Tiekimas, medžiagų priėmimas ir sandėliavimas 4. Darbų atlikimas 5. Kontrolė 6. Dokumentacija S - sulaikymo taškas, darbų netęsti toliau, kol nepatikrinta ir nepatvirtinti rezultatai D - duomenų pateikimas techninės priežiūros atstovui K - einamoji kontrolė PI - kontrolės atlikimas dalyvaujant kliento priežiūros atstovui Sutrumpinimai KKP - kokybės kontrolės planas TP - techninė priežiūra VE - apžiūrimoji kontrolė UT - ultragarsinė kontrolė RT - radiacinė kontrolė 9.1. Projektas 9.2. Kokybės garantija Pagal EN 729 - 1 : kokybės reikalavimai suvirinimo darbams. Pagal EN 729 - 2 : kokybės reikalavimai suvirinimo darbams. Bendrieji reikalavimai. Pagal EN 729 - 3 : kokybės reikalavimai suvirinimo darbams. Standartiniai kokybės reikalavimai. Pagal EN 729 - 4 : kokybės reikalavimai suvirinimo darbams. Elementarūs kokybės reikalavimai. 9.3. Tiekimas, medžiagų priėmimas ir sandėliavimas (pagrindinė medžiaga, suvirinimo medžiagos) • Nuorodos • medžiagų specifikacijos; • medžiagų sertifikatai. • Atsakomybė • Darbų eiga Įgaliotas asmuo atlieka gautų medžiagų įvadinę kontrolę: • vizualiai patikrina, ar nėra matomų medžiagos pažeidimų; • patikrina matmenis; • patikrina medžiagos numerio atitikimą sertifikatams; • patikrina medžiagų atitikimą projekto specifikacijoms. 9.4. Darbų atlikimas 9.4.1. Darbų apimtis Užtikrinti metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbų atlikimo atitikimą bei užtikrinti gaminio kokybę, identifikavimą ir atsekamumą. 9.4.2. Nuorodos: • konstrukcijos brėžinys; • patvirtintas kokybės kontrolės planas; • suvirinimo medžiagos; • neardomieji kontrolės metodai. 9.4.3. Atsakomybė Projekto vadovas atsakingas už darbų kokybę bei savalaikį kontrolės atlikimą 9.4.4. Darbų eiga 9.4.4.1. Briaunų paruošimas pagal LST EN ISO 9692 standartą; 9.4.4.2. Surenkant konstrukcijas nukrypimai negali buti didesni kaip 2mm; 9.4.4.3. Prieš suvirinimą sujungimai turi būti nuvalyti iki metalinio blizgesio į abi puses po 20 mm; 9.4.4.3. Prieš pradedant virinti konstrukciją, atskiros detalės turi būti sukabintos; 9.4.4.4. Suvirintojas turi būti supažindintas su suvirinimo technologijos reikalavimais arba su suvirinimo procedūrų aprašais ( SPA); 9.4.4.5. Suvirinimas turi būti atliekamas elektrodais arba suvirinimo viela, nurodyta SPA; 9.4.4.6. Baigęs virinti, suvirintojas nuvalo suvirintą siūlę ir šalia esančią zoną nuo purslų, šlakų ir vizualiai ją patikrina. Vėliau dažais šalia suvirintos siūlės užrašomas suvirintojo identifikavimo numeris; 9.4.4.7. Sumontavus visą metalo konstrukciją bei atlikus reikalingą kontrolę, surašomas konstrukcijų priėmimo aktas. 9.4.5. Dokumentai • Paraiška; • Metalo konstrukcijų montavimo aktas; • Geometrinių matmenų patikrinimo aktas; • Suvirintų siūlių vizualinio apžiūrėjimo aktas; • Kokybės sertifikatas. 9.5. Kontrolė 9.5.1. Darbų apimtis. Užtikrinti paviršių paruošimo, darbų atlikimo ir kontrolės apimtį. Kontrolę atlikti tokiais būdais: a) apžiūrimoji kontrolė, 100 %. Prieš suvirinimą - briaunų paruošimas; Po suvirinimo - suvirintos siūlės, terminio poveikio zonos ir pagrindinio metalo paviršiaus kontrolė. b) ultragarsinė kontrolė, 10 %. c) personalo kvalifikacija. Visas kontroliuojantis personalas turi būti atestuotas pagal EN 473 UT II lygį 9.6. Dokumentacija Kokybės kontrolės planas. Medžiagų sertifikatų numeriai. Suvirinimo procedūrų aprašai ( SPA). Darbų priėmimo aktas. Išvados Baigiamajame darbe suprojektuota automobilinė priekaba vandens motociklui vežti. Parinkta ir technologiškai pagrįsta suvirinimo ir surinkimo technologija. Svarbiausias uždavinys keliamas šiame baigiamajame darbe, suprojektuoti kokybišką ir pakankamai nebrangų gaminį, kuris būtų konkurencingas Lietuvos ir kaimyninių šalių rinkose. • Projektuotas gaminys bus veikiamas statinių ir dinaminių apkrovų, todėl medžiagos, naudojamos rėmo gamybai, turi atitikti keliamus reikalavimus. Tai pagrįsta atlikus stipruminius skaičiavimus. Pasirinktas plienas St 2PS atlaikys reikiamą apkrovą. • Pagal suvirinimo įrangos gamintojų rekomendacijas parinktas ir pagrįstas suvirinimo būdas, įrengimai ir medžiagos. Rėmui suvirinti planuojama naudoti MAG suvirinimo būdą. • Pagal suvirinimo vielos gamintojų rekomendacijas lanko apsaugai parinktas C02 apsauginės dujos. Šios dujos padidina suvirinimo našumą ir suvirintų sujungimų kokybę. • Atlikti suvirinimo režimų, stipruminiai skaičiavimai ir ekonominiai skaičiavimai. • Parengtas kokybės kontrolės planas ir rekomendacijos darbų saugai. Įrenginių, naudojamų transportavimui, kokybei, saugumui ir ilgaamžiškumui keliami aukšti reikalavimai. Todėl pirmaisiais metais planuojama pagaminti tik bandomąją gaminių partiją (lOOvnt.) siekiant patikrinti gaminio patvarumą, eksploatacines savybes, gauti atitinkamus Europos Sąjungos kokybės sertifikatus ir kt. Įmonė, atliekanti tokių įrenginių gamybą, gali pretenduoti i Europos Sąjungos fondų paramą, tokių būdu gamybos procesą galima būtų išplėtoti iki galutinio produkto - visos priekabos gamybos vienoje vietoje. Norint gauti aukštos kokybės produkciją, neatsilikti nuo rinkos ekonomikos ir technologijų vystymosi, reikia tobulinti suvirinimo ir surinkimo technologiją, naudoti naujausią technologiją, medžiagas ir įrenginius, kelti profesinį darbuotojų meistriškumą, kultūrinį bei techninį lygį. Todėl suvirinimo srityje dirbantiems specialistams, taip pat darbininkams, keliami pagrindiniai tikslai: domėtis pažangiomis suvirinimo technologijomis, naudoti geriausią įrangą, gerinti suvirintų sujungimų kokybę, išlaikyti suvirinimo technikos ir gaminių tobulinimo tempus. Literatūros sąrašas Šaltiniai internete: 1. http:/Avww.vgtuJt/leidiniai/elektronim 2. https://eserviceepc.sz.salzgitter- ag.de/lieferprogramm^fcpricing=&inside_ep= 3. http:/7www.helensbaltic.com/ 4. htĮp://vsrvV\v,tdelga.iTt/main.htm 5. http://www.fs.uni-mb.si/si/inst/iko/lavar/vaie/linde%20plini.pdf 6. http://www.esab.com/ 7. http://wmv.kemppi.com/ 8. http://www.lincolnelectric.com 9. http://www.eiga.se/ 10. http://www.murexweldm^ 11. http://w^w.svaioniunamas.lt/cgi-bin/lt/index.pl?t=ch^ 12. http:/7wvvw.oberon.lt/content/category/4/62/88/ Knygos: 13. A. Pavaras, J. Žvinys „Plienai", Kaunas „Technologija", 1995. 14. J. Naruškevičius „Suvirintojo vadovas", Vilnius, 2000. 3. A. Čėsna „Suvirinimo darbų techninio normavimo pagrindai", Vilnius, 2001. 4.1. Višniakas „Suvirintų konstrukcijų kokybės kontrolė", Vilnius „Technika", 1998. 5. Paliulis N., Krasauskas E. Diplominio projekto ekonominė dalis, Vilnius „Technika", 1992. 6. V. Sliesoriūnas „Mašimų braižyba", Vilnius, „Mokslas"" 1987. 7. B. Liaudis „Suvirinimo procesų teorija", Vilnius, „Mokslas", 1987. 8. A. Čižas „Konstrukcinių elementų mechanika", Vilnius „Technika", 1993. 9. A. Čižas, V. Viršilas, J. Žekevičius „Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas", „TEV", 2000. 10. E. A. Totoraitis, K. Slivinskas „Baigiamųjų darbų rengimo metodikos nurodymai", Vilnius „Technika", 2005 Kiti: 1. Paskaitų konspektai. Priedai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!