Austrų psichologinė mokykla

Paskutiniuose XIX a. dešimtmečiuose klasikinės politinės ekonomijos teoriją pakeičia maržinalizmas. Pats pasikeitimas buvo įvertintas kaip mokslinis perversmas ir pavadintas maržinalizmo revoliucija. Šios krypties šalininkai pagrindiniu politinės ekonomijos uždaviniu pripažįsta ne objektyvių, „natūralių“ dėsnių tyrimą, o ūkininkaujančių subjektų su jų įvairiapuse patirtimi veiklos suvokimo analizę. Politinė ekonomija tampa ekonominės elgsenos mokslu, tiriančiu ekonominės veiklos motyvus, žmonių interesus.
Tokie teorijos pokyčiai aiškintini tuo, kad ekonominės elgsenos motyvacijoje didelį vaidmenį turi psichologiniai žmonių veiksniai tokie kaip skirtingi polinkiai, jų norai bei lūkesčiai. Ekonominės analizės psichologizavimas yra ekonomikos teorijos naujos krypties skiriamasis bruožas, todėl ši kryptis laikoma subjektyvistine srove.
Maržinalizmas – ekonomikos teorija, pagrįsta ribinės analizės ir mažėjančio naudingumo principu bei jų taikymu mikroekonomikos ir makroekonomikos lygiuose, kada esant ribotiems ištekliams maksimizuojamas vartojimo efektas. Svarbiausia maržinalistinės analizės priemonė yra žmogaus „racionalaus elgesio“ principas, vertinantis ekonominius sprendimus pagal naudą ir netektį. Maržinalizmas remiasi ir pamatiniu ekonominės teorijos metodologijos principu – išteklių retumu ir ribotumu, kai tuo tarpu žmogaus poreikiai yra neriboti. Ūkinės veiklos pagrindinis uždavinys – surasti būdus, kaip maksimizuoti vartojimo efektą ribotų išteklių atžvilgiu, naudojantis alternatyvumo principu. Pagal tai kuriamas subjekto, priimančio ribotų išteklių panaudojimo alternatyvųjį sprendimą, optimalios elgsenos modelis, kaip maksimizuojamas veiklos rezultatas.
Metodologijos naujovė buvo ta, kad subjekto optimalios elgsenos analizei pirmą kartą panaudotas matematinis ribinių dydžių metodas. Ribinių dydžių ir atitinkamų ekonominių kategorijų (ribinis naudingumas, ribiniai kaštai, ribinės pajamos, ribinis pelnas ir kt.) taikymas įgalino maržinalistus parodyti, kad bet kokio ekonominio sprendimo pagrindą sudaro racionalus pasirinkimas, besiremiantis būtinomis ribinėmis sąnaudomis ir ribinėmis pajamomis, kurios turi būti lygios, įgyvendinant tą sprendimą.
Maržinalizmo revoliucija turėjo du etapus. Pirmasis etapas apėmė XIX a. 7-8 dešimtmečius, kada buvo iškeltas ekonominės analizės maržinalizmo idėjos. Antrasis etapas prasidėjo XIX a. pabaigoje, kada maržinalizmas atsisakė subjektyvaus psichologinio požiūrio, perėmė klasikinę politinę ekonomiją ir teorija įgavo neoklasikinės ekonomikos teorijos pavadinimą.
Maržinalizmo pirmtakai
Ribinės analizės pradininkais ir pagrindų kūrėjais laikomi J. Tiunenas, kuris buvo aristokratas dvarininkas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!