Spėjama, kad auksas ir sidabras pirmiausia apie 2500m.p.m.e. virto pinigais turtingoje Babilono žemėje. Babiloniečiai liedindavo brangiuosius metalus taip, kad jie būtų patogūs sverti ir vartoti. Galiausiai pinigais tapo auksas. Ilgą laiką auksas dar negalėjo tapti pinigais, nes jam iškasti reikėjo daug darbo, ne visur jis buvo randamas. Iš pradžių kiekvienas kraštas gamindavosi pinigus iš tokio metalo, kurio rasdavo savo žemėje. Tikra „aukso karštligė“, auksinių pinigų era antikos pasaulyje prasidėjo A.Makedoniečio žygių į Mažąją Aziją laikais (353 – 323 m.p.m.e.). Į jo rankas pateko pasakiški persų karaliaus Darijaus lobiai. Šie neapsakomi Rytų lobiai įsiliejo į pinigų apyvartą Viduržemio pajūryje, o per ekonominius ryšius pasiekė ir kitas Europos šalis. Tačiau, žlugus Romos imperijai, beveik 1500 metų (iki XIX a.) auksiniai pinigai pasirodydavo tik kur ne kur ir tik laikinai, drauge su sidabru. Naujaisiais amžiais auksas, kaip vertės matas ir pinigų sistemos pagrindas, įsitvirtino daugelyje šalių tik XIX a. antroje pusėje. Tačiau jau Pirmojo pasaulinio karo metu daugelis valstybių aukso monetas išėmė iš apyvartos. Nekariavusiose šalyse auksinės monetos išsilaikė apyvartoje iki 1929 – 1933 m. pasaulinės ekonominės krizės.
Pirmieji metaliniai tautų pinigai neturėjo mums įprastos monetų formos. Metaliniai pinigai iš pradžių turėjo gabalų, juostų, vielos, žiedų, spiralių, plytelių ir net miltelių (aukso) pavidalą. Tik vėliau jie pradeda įgauti daiktų, įrankių formą. Metalo gabalai sunkino prekybą, nes kiekvienąsyk tekdavo tikrinti jų kokybę ir svorį. Siekdami to išvengti, žymūs prekybininkai ima gabalus ženklinti, tuo garantuodami tam tikrą svorį ir prekybą.
Pirmosios monetos pradėtos kaldinti VII a. Lidijos valstybėje (dabartinės Turkijos teritorija). Tačiau iš pradžių jos neturėjo skritulio formos, o buvo kaldinamos kvadratų, rombų, elipsių, šešiakampių, aštuonkampių pavidalo. Terminas „moneta“ imtas naudoti vėlesniais laikais, nei atsirado pirmosios monetos. Iš pradžių graikai savo metalinius pinigus vadino „nomisa“,o romėnai – „aes“.
Monetos išradimas buvo nepaprastai svarbus, teigiamas ekonominio vystymosi įvykis. Jos palengvino, sustiprino ir išplėtė vidaus ir išorinius ekonominius ryšius. Tai...
Šį darbą sudaro 1974 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!