Centrinis bankas (CB) ir jo vaidmuo šalies ekonomikoje

Bankai, V.Jurgučio žodžiais tariant, yra ne tik mūsų ūkio širdis, bet ir jo smegenys, Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires.
Apdairus vairuotojas, vairuodamas automobilį, nuolatos stebi kelią. Labai panašiai veikia ir kiekvienos šalies centrinis bankas (CB).Jis rūpestingai seka ekonominę informaciją ir koreguoja pinigų kiekį, stengdamasis išlaikyti teisingą ekonomikos kryptį.
CB, pavyzdžiui, JAV Federalinis rezervų bankas (U.S. Federal Reserve Bank) arba Japonijos bankas, valdo ekonomiką, didindamas arba mažindamas šalies pinigų kiekį, nors paprastai bankai priima indėlius, suteikia paskolas. Pinigų spausdinimas – ne vienintelis būdas padidinti pinigų atsargas. Faktiškai daugelyje modernaus ekonomikos modelio šalių banknotai ir monetos sudaro gana mažą pinigų kiekio dalį – dažnai mažiau negu 10%. Paprastai CB spausdina tik tokį pinigų kiekį, kokio pakanka kasdieniniams verslininkų ir vartototojų poreikiams. Pavyzdžiui, JAV Federalinis rezervų bankas turi pinigų spausdinimo biurą ir kartais spausdina banknotus, kad pakeistų susidėvėjusius.
Banko paskolų ir banko indėlių didinimas ir mažinimas yra veiksmingesnis būdas valdyti ekonomiką, nes didžiausia pinigų dalis yra tik taupomieji indėliai arba atsiskaitomosios sąskaitos vietiniuose bankuose. Ekonomika kyla, kai bankai turi pinigų skolinti savo klientams. Ekonomika lėtėja, kai bankai yra priversti riboti paskolų išdavimą.
Vietiniame banke klientams savo pinigus palikus indėlio forma, juos galima naudoti paskoloms. Šimtai dolerių, esančių pavyzdžiui, San Fransisko banke, ilgai negulės nenaudojami. Atidėjęs nedidelę sumą kiekvienam indėliui kaip savotišką rezervą, likusius pinigus bankas gali skolinti ir taip – nespausdindamas naujų pinigų – padidinti pinigų kiekį apyvartoj. Po to, kai šios paskolos į bankus sugrįžta kaip nauji indėliai, pinigų paskoloms galima naudoti dar daugiau ir taip vėl padidindamas apyvartoje esančius pinigus. Banko disponuojami pinigai skolinamui priklauso tik nuo jo turimų indėlių sumos bei privalomojo rezervo (reserve requirement), kurio dydį nustato CB.
Šiuos privalomuosius rezervus CB dažnai naudoja pinigų kiekiui reguliuoti. Jeigu bankui reikia laikyti tam tikrą sumą lėšų kaip indėlių rezervą CB, pavyzdžiui, 10% nuo indėlių sumos, bankas šių pinigų skolinti negali. CB, nusprendęs padidinti pinigų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!