Audito samprata, reikšmė bei tikslai

Darbo tiklslas: susipažinti su audito samprata, reikšme ir tikslais.
• Išsiaiškinti tikslus ir audito klasifikaciją.
Darbo metodai: literatūros analizė.
Daugumos audito mokslininkų nuomone, savarankiška mokslo ir praktinės veiklos sritimi auditas tapo tik 19 a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos ir įmonės pradėjo disponuoti akciniu kapitalu.(D. Daujotaitė, 2006 p.8). Audito tėvyne laikoma Didžioji Britanija. Oficialiąja audito atsiradimo data yra laikoma 1854 m. spalio mėn. 23 d., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteikta karališkoji privilegija. Šis įvykis rodė buhalterių profesijos reikšmingumą, naują buhalterių kvalifikacijos lygį, netgi jų privilegijuotą padėtį. (R. Liniauskaitė, 2008 p.8).
Sparčiai plėtojantis rinkos santykiams, įmonių plėtrai reikėjo didelių kapitalo investicijų. Įmonių vadovai, norėdami pritraukti investuotojų ir padidinti akcinį kapitalą, privalėjo pagrįsti finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą. Tokį patvirtinimą galėjo suteikti tik nepriklausomi, aukštos kvalifikacijos buhalteriai ekspertai. Jie vėliau buvo vadinami auditoriais. (D. Daujotaitė, 2006 p.8). Kita audito atsiradimo priežastimi tapo įmonių vadovų nesąžiningumas ir jų noras nuslėpti tikrąją įmonės finansinę būklę. Taip pat audito atsiradimą įtakojo rinkos ekonomikos kūrimas ir prasidėjusi konkurencinė kova tarp įmonių. Retas investuotojas pasitiki įmonių administracijos pateikiama informacija ir reikalauja, kad šią informaciją patvirtintų nepriklausomas ekspertas. Rinkos ekonomikos įtaką audito atsiradimui patvirtina ir tas faktas, kad nė vienoje planinės ekonomikos šalyje nebuvo nepriklausomo audito. Pagrindinės audito atsiradimo priežastys pavaizduotos 1 paveiksle.
1 pav.
Šaltinis: sudaryta autorių.
Lietuvoje nepriklausoma audito sistema buvo pradėta diegti tik atkūrus nepriklausomybę. Komplikuotą audito sistemos kūrimą nulėmė kelios priežastys:
• Lietuvoje tuo metu buvo menka audito paslaugų paklausa, nes stambios įmonės priklausė valstybei ir jas turėjo kontroliuoti Valstybės kontrolė, o užsienio kapitalo ir bendrosios įmonės nepasitikėjo besikuriančiu Lietuvos nepriklausomu auditu;
• Respublikos finansų ministerija nerodė suinteresuotumo kurti nepriklausomąo audito sistemą, nesudarė materialinių bei moralinių sąlygų, kuris padėtų užtikrinti Komisijos, teikiančios auditorių kvalifikaciją, darbą;
• Lietuvos bankas ignoravo vietinius auditorius ir nurodė komerciniams bankams auditui atlikti samdyti tarptautines audito įmones, nors jos tada buvo gana silpnos (1992-1993 m. tik pradėjo steigtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!