Audito samprata ir tikslai

 1 skyrius 1. AUDITO SAMPRATA, TIKSLAI, KLASIFIKAVIMAS 1.1. ISTORINĖ AUDITO APŽVALGA Auditas kaip savarankiška praktinės veiklos sritis ir kaip savarankiškas mokslas susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, t.y., kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų įmonių bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo įmonės finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą. Tokias garantijas pradėjo teikti viešieji buhalteriai, kurie vėliau buvo pavadinti auditoriais. Jie pradėjo kurti įvairias profesines apskaitos organizacijas, reikalauti šalių vyriausybes įteisinti jų veiklą. Pirmosios pasaulyje profesinės audito organizacijos (sąjungos, draugijos) pradėjo kurtis Didžiojoje Britanijoje XIX a. viduryje. Tačiau tikrąja audito atsiradimo data laikoma 1854 m. spalio 23 d., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas, o jos nariai pavadinti diplomuotais, prisiekusiais, privilegijuotais buhalteriais. Škotijos buhalterių patirtimi greitai pasekė Anglijos, o vėliau ir kitų pasaulio šalių buhalteriai, pradėję steigti profesines apskaitos organizacijas. Įkurti profesines apskaitos organizacijas nebuvo lengva. Pirmiausia reikėjo parengti jų veiklą reglamentuojančius dokumentus, t.y. apskaitos ir audito įstatymus, profesinės etikos kodeksus, įvairius kitus norminius aktus. Pasaulinėje audito raidoje išryškėjo 3 svarbiausios tendencijos: • Pirmaisiais dešimtmečiais auditas buvo traktuojamas tik kaip finansinių ataskaitų patikrinimas ir jų tikrumo bei teisingumo patvirtinimas. • Nuo XX a. vidurio (praktiškai nuo 1969 m.) vis labiau akcentuojamas sisteminis-orientacinis audito pobūdis. Daug dėmesio skiriama įmonės valdymo sistemoms, ypač vidinės kontrolės efektyvumui. • Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama galimai audito rizikai ir galimybėms ją sumažinti. Audito profesijos paskirtis - tarnauti visuomenės bei žmonių interesams, todėl būtina garantuoti visuomenei, kad teikiamos audito paslaugos būtų profesionalios, kokybiškos ir tarnautų jos interesams. Audito veikla yra reglamentuota. Nustatomi reikalavimai žmonėms, atliekantiems auditą, audito standartai, etikos reikalavimai profesijos atstovams. Audito veiklą reguliuoja specialios institucijos. Vienose šalyse tai atlieka profesinės auditorių organizacijos, kitose - vyriausybės įgaliotos institucijos. Svarbu yra tai, kad auditorių veikla būtų reglamentuota ir skelbiami norminiai aktai, audito standartai, etikos reikalavimai bei kiti reglamentai galiotų visiems be išimties auditoriams. Šiuo metu pagrindinis auditą reglamentuojantis dokumentas yra 2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX -2105 (Valstybės žinios, 2004, Nr.63 -2242). 1.2. NAUDOJAMOS SĄVOKOS Atestuotas auditorius (toliau – auditorius) – asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra Auditorių rūmų narys. Audito ataskaita –įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai. Audito įmonė –įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą(toliau– audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė. Auditoriaus išvada – dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Auditoriaus padėjėjas – atitinkantis Audito įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą įrašytas fizinis asmuo. Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems auditoriams. Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą. Audituojama įmonė –įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama. Darbo dokumentai – visa medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis. Finansinės atskaitomybės auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau –įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus. Klientas – įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos kitos paslaugos. Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma. Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami kitas paslaugas. Priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Susijusi įmonė – kiekviena įmonė, kurią su audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai, nesvarbu, kokia jos teisinė forma. Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai. Užsakovas – juridinis arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo. Visuomenės intereso įmonės – įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose). 1.3. AUDITO SAMPRATA Teoriškai apibūdinant auditą dažnai cituojamas AAA1 audito apibrėžimas: „ Auditas – tai sistemingas objektyvių įrodymų, susijusių su finansinių ataskaitų tvirtinimais apie ūkio subjekto veiklą, rinkimo ir įvertinimo procesas, siekiant nustatyti tų tvirtinimų ir nustatytų kriterijų atitikimo laipsnį, bei gautų rezultatų perdavimas suinteresuotiems vartotojams “( žr. 1-1 paveikslą ). Šis apibrėžimas apima keletą faktorių, kurie svarbūs visai audito praktikai. Pirma, auditas – tai sistemingas procesas, renkant objektyvius audito įrodymus. Antra, auditas – tai pateiktų audituojamo subjekto vadovybės tvirtinimų patvirtinimas arba paneigimas, remiantis atitikimu nustatytiems kriterijams. Trečia, auditas – tai nuomonės apie finansines ataskaitas išreiškimas, suteikiantis toms ataskaitoms daugiau patikimumo, kuris reikalingas suinteresuotiems informacijos vartotojams. Tarptautiniai audito standartai, parengti IFAC 2, taip apibrėžia auditą: „ Auditas yra ekonominio vieneto, nepriklausomai nuo jo dydžio ir teisinės formos, siekiančio ar nesiekiančio pelno, finansinių ataskaitų ir susietos finansinės informacijos nepriklausomas patikrinimas, siekiant pareikšti nuomonę apie tas finansines ataskaitas “ Audito tikslas pagal IFAC yra įgalinti auditorių pareikšti nuomonę, ar audituojamo subjekto finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal nustatytus finansinės atskaitomybės reikalavimus. Panašus audito apibūdinimas yra ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Audito įstatyme pateikiamas toks audito apibrėžimas: „Auditas - tai nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apkaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus“. Jame akcentuojami šie dalykai: • Auditas yra tikrinimas. Tai kontrolės forma, kurios metu tikrinami tam tikri objektai. • Auditas yra nepriklausomas tikrinimas. • Auditas – tai finansinių ataskaitų tikrinimas. Jo metu tikrinamos įmonės tam tikro laikotarpio finansinės ataskaitos – balansas, pelno (nuostolio), pinigų srautų ir kitos ataskaitos, nustatoma ar jos teisingai sudarytos, ar parodo tikrąją įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus. • Auditas – tai nuomonės apie finansines ataskaitas išreiškimas. Šią nuomonę išreiškia auditorius, atlikęs auditą. Nuomonė suformuluojama kaip auditoriaus išvada nurodant, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais bei galiojančiais teisės aktais. • Auditas – tai tikrinimas yra suprantamas platesne negu “tikrinimas” prasme. Audito metu finansinės ataskaitos ne tik tikrinamos, bet atliekamas sisteminis, nuoseklus finansinių ataskaitų tyrimas ir nagrinėjimas, naudojant ir kitus audito testus. Taigi auditas yra nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas, t.y. įmonių finansinės atskaitomybės nepriklausoma ekspertizė. 1 – 1 paveikslas. Finansinis auditas Auditas yra objektyvus įrodymų rinkimo, sisteminimo ir įvertinimo procesas. Svarbiausios šio proceso funkcijos: įrodymų rinkimas, metodiškumas ir objektyvumas. Įrodymų rinkimas reiškia, kad auditorius turi įsitikinti ( surinkti informaciją), siekiant patvirtinti arba paneigti, kad įmonės vadovybė pateikė teisingus tvirtinimus savo finansinėse ataskaitose. Metodiškumas reiškia, kad įrodymams rinkti naudojama apibrėžta ir nustatyta metodika. Taip siekiama užtikrinti, kad darbas bus atliekamas kokybiškai ir bus gautas pakankamas kiekis patikimų įrodymų. Objektyvumas reiškia, kad auditas turi būti objektyvus, t.y. jis turi objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę, atskleisti teigiamus ir neigiamus veiksnius. Jis turi patvirtinti faktus tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. 1.4. AUDITO REIKŠMĖ Auditas yra svarbus rinkos ekonomikos elementas. Audito reikšmė ypač svarbi šiose srityse: • Auditas yra vienas iš patikimiausių ekonominės informacijos šaltinių. Jo teikiama informacija yra patikima, objektyvi, tiksli, turi didelę įrodomąją galią. Šią informaciją naudoja tiek išoriniai, tiek ir vidiniai informacijos vartotojai. • Auditas turi didelę reikšmę vidaus kontrolės sistemai stiprinti. Jis padeda kontroliuoti visus ūkinius procesus ir operacijas, visas įmonės ir jos padalinių veiklos sritis. Auditas atskleidžia vidaus kontrolės sistemos silpniausius elementus ir nurodo priemones jiems gerinti. • Auditas yra svarbi vidaus rezervų atskleidimo priemonė. Jis parodo, ar įmonė taupiai naudoja turtą, ar laiku vykdo įsipareigojimus, ar laikosi finansinės drausmės ir pan. Jis padeda įmonėms geriau panaudoti savo galimybes, atskleisti naujus ekonomijos šaltinius visuose įmonės valdymo lygmenyse ir padaliniuose. • Auditas yra svarbus įmonės valdymo sistemos elementas. Svarbi jo reikšmė įmonės vadovavimui, priimant valdymo sprendimus, taip pat – stiprinant darbo drausmę, ugdant darbuotojų profesionalumą ir sąžiningumą. • Auditas turi didelę reikšmę įmonės veiklos planavimui ir prognozavimui. Jo teikiama informacija gali būti naudinga parengiant tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius planus ir prognozes. • Auditas yra svarbus ekonominių išteklių racionaliam paskirstymui. Jeigu įmonių finansinė atskaitomybė pateikia klaidingą informaciją, tai ekonominiai ištekliai gali būti paskirstyti ne toms veiklos sritims, kurias būtina plėtoti. • Pažymėtina audito auklėjamoji reikšmė, ugdant žmonių objektyvumą, sąžiningumą ir pasitikėjimą. Jo paskirtis – patikrinti finansinę atskaitomybę taip, kad ja pasitikėtų visi finansinės informacijos vartotojai. 1.5. BŪTINUMAS Gyvename kurdami rinkos ekonomiką. Kuriasi naujos įmonės, plečiasi, gyvuoja ir bankrutuoja senosios. Įmonės išleidžia ir perka akcijas, perka ir parduoda prekes kreditan, skolinasi pinigų ar atlieka daugybę kitų įvairiausių veiksmų. Šie sandoriai reikalauja pažinti savo partnerį, žinoti, kuo jis užsiima, kokia jo finansinė padėtis, galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nežinojimas yra ganėtinai rizikingas ir gali brangiai kainuoti. Įmonių finansines ataskaitas rengia tų įmonių atsakingi darbuotojai. Jų negalima laikyti bešališkais asmenimis. Tokia situacija sukuria potencialų interesų konfliktą – tarp informacijos rengėjų ir jos vartotojų (žmonių priimančių ekonominius sprendimus). Vartotojams reikia ne bet kokios informacijos, jiems reikia patikimos informacijos. Todėl atsiranda audito poreikis. Auditoriai tampa tarpininkais, nešališkais teisėjais tarp finansinės atskaitomybės rengėjų ir jų vartotojų, suteikdami pateikiamoms ataskaitoms didesnį patikimumo laipsnį. Auditas reikalingas: • siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę ar ji teisingai parengta; • sprendžiant turtinius ginčus tarp įmonių arba tarp įmonių ir konkrečių asmenų; • vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu ir naudojimu; • norint užtikrinti dirbančių žmonių tarpusavio pasitikėjimą; • bankrutuojant įmonei; • jungiantis arba dalijantis įmonei; • siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą ir pan. Ypač pabrėžtinas audito būtinumas, kai reikia patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą, teisingumą ir patikimumą. Tai labai svarbu todėl, kad finansinės atskaitomybės teikiama informacija naudojasi tiek vidiniai, tiek išoriniai informacijos vartotojai ir priima konkrečius sprendimus įvairiems tikslams, įvairiais laikotarpiais. Tarptautiniai audito standartai nenurodo kokiose įmonėse būtina atlikti auditą. Jie orientuoja į tai, kad kiekviena šalis pateiktų dėl jo būtinumo savo nacionalinius reikalavimus. Lietuvoje audito atlikimą reguliuoja atskiri įstatymai. Įstatymų numatytais atvejais atliekamas privalomas auditas, kitais atvejais auditas gali būti atliekamas įmonių iniciatyva. Audito atlikimas net tais atvejais, kai jis nėra būtinas, turi svarbią reikšmę. Vidaus ir išorės informacijos vartotojai neturi galimybės įsitikinti, ar įmonė ūkinės veiklos operacijas atlieka įstatymiškai, ar teisingai jas parodo finansinė atskaitomybė. Daugelis informacijos vartotojų negali prieiti prie pirminių dokumentų, neturi reikiamos kvalifikacijos ir patyrimo. Todėl norint informacijos vartotojams patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą, yra būtina samdyti nepriklausomus auditorius. Auditas būtinas tam, kad būtų išvengta informacijos vartotojų apgaudinėjimo. Pavyzdžiui, daugelis akcininkų yra atskirti nuo turto, kurį valdo įmonės vadovybė. Taigi auditas tam tikra prasme suartina akcininkus su įmonės vadovybe, kurie valdo akcininkų turtą. Tiekėjai ir kiti verslo kreditoriai taip pat suinteresuoti auditu, kad gautų informaciją, jog su jais bus laiku atsiskaityta. Pirkėjams rūpi informacija apie įmonės stabilumą, ypač jei yra numatę su ja prekiauti ilgesnį laikotarpį. Samdomiems darbuotojams svarbi informacija apie įmonės veiklos stabilumą, mokumą, pelningumą, kad galėtų įvertinti galimybes laiku gauti darbo užmokestį, kompensacijas, išeitines pašalpas ir pan. Analitikai ir finansų konsultantai domisi ne tik savo, bet ir kitų įmonių veiklos rodikliais ir auditorių išvadomis. Jie, remdamiesi tik patikima informacija, pateikia įmonės vadovybei pasiūlymus investavimo, veiklos plėtros, prognozavimo ir kitais klausimais. Vyriausybinėms organizacijoms patikima audituota informacija reikalinga ūkio valdymo politikai formuoti, įmonių veiklai reguliuoti, teisingai ištekliams paskirstyti, apmokestinimo politikai nustatyti ir pan. Finansinės informacijos rengėjų, jos vartotojų ir auditorių santykis pavaizduotas 1-2 paveiksle. Rengia finansines ataskaitas Finansinė atskaitomybė Atlieka finansinių ataskaitų auditą Koreguotos finansinės Siūlo pakeitimus, tikslinimus ataskaitos Susidaro nuomonę 1-2 pav. Finansinės informacijos rengėjų, jos vartotojų ir auditorių santykis Patikimumo suteikimas įmonės parengtoms finansinėms ataskaitoms vadinamas atestavimu, kurį atlieka nepriklausomas auditas (atestavimo funkcija). 1.6. TIKSLAI 1-ajame nacionalinio audito standarte (1 NAS) pateikiamas finansinės atskaitomybės audito tikslas. Audito tikslas – įgalinti auditorių pareikšti nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos audito įstatyme nurodyti tokie audito tikslai: • įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus; • įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus; • įvertinti, ar įmonės valdybos (vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis. Šie audito tikslai yra pakankamai konkretūs ir išreiškia audito esmę ir paskirtį. Galima išskirti ne tik pagrindinį arba kelis bendruosius audito tikslus, bet ir specialiuosius. Audito specialiaisiais tikslais vadinami tokie, kurie keliami atliekant konkrečių sričių auditą. Pavyzdžiui, ilgalaikio turto audito atlikimo metu keliami šie tikslai: patikrinti ar tikrai turtas egzistuoja ir priklauso įmonei, ar teisingai nustatyta jo vertė, ar taikomi teisingi nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar gerai tvarkoma šio turto apskaita ir pan. Panašūs tikslai keliami atliekant trumpalaikio turto, nuosavybės, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų sričių auditą. Auditas turi siekti sumažinti finansinių ataskaitų vartotojų informacinę riziką. 1.7. AUDITO KLASIFIKAVIMAS Audito esmę geriausiai galime suvokti išnagrinėję jo rūšis. Dažniausiai auditas klasifikuojamas pagal žemiau schemoje nurodytus požymius. 1-3 Pagal funkcinį požymį auditas skirstomas į šias rūšis: Finansinių ataskaitų auditas (finansinis); Valdymo auditas; Veiklos auditas; Socialinis auditas. Finansinių ataskaitų (finansinio) audito tikslas – nustatyti ar finansinės ataskaitos parodo įmonės tikrą ir teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais. Auditoriai, atliekantys finansinį auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą. Valdymo audito pagrindinis tikslas – patikrinti valdymo metodus ir jų efektyvumą. Auditoriui svarbu yra įvertinti įmonės valdymo kokybės kontrolę bei naudojamas priemones valdymui tobulinti. Vienas iš valdymo audito uždavinių – patikrinti įmonės vadybininkų profesinę kompetenciją ir nuspręsti ar jie tinka savo pareigoms atlikti. Tikrinant darbuotojų profesinę kompetenciją gali būti naudojamos įvairios procedūros: stebėjimas, pokalbiai, atsakymai į klausimus raštu, kitų darbuotojų atsiliepimų vertinimas ir kt. Valdymo auditas apima visus įmonės padalinius ir veiklos sritis. Auditoriai, atliekantys valdymo auditą, turi pateikti ataskaitą apie valdymo būklę. Veiklos audito pagrindinis tikslas – atskleisti įmonės ūkinės veiklos tobulinimo galimybes. Veiklos audito metu įvertinami veiklos rezultatai, nustatoma ar taupiai buvo naudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai, ieškoma būdų veiklos efektyvumui didinti, jos kokybei gerinti bei visų rūšių išlaidoms mažinti. Auditoriai, atliekantys veiklos auditą, turi pateikti rekomendacijas tolesnei įmonės ūkinei veiklai gerinti. Socialinio audito pagrindinis tikslas – patikrinti darbuotojų darbo saugą, sveikatingumą, užimtumą, gamybos ir gamtos harmonizavimo problemas ir pan. Audito klasifikavimą pagal funkcijas parodo žemiau pateikta schema. 1-4 Pav. Audito klasifikavimas pagal funkcinį požymį Pagal apimtį auditas skirstomas į šias rūšis: Išorės auditas; Vidaus auditas; Valstybinis auditas. Išorės auditą atlieka nepriklausomi auditoriai. Pagrindinis dėmesys skiriamas finansinių ataskaitų auditui. Atlikus auditą surašoma auditoriaus išvada. Išorės auditas atliekamas remiantis bendraisiais apskaitos principais. Vidaus auditą atlieka įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojai, turintys reikiamą profesinę kvalifikaciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas valdymo ir veiklos politikos auditui. Vidaus audito pagrindinis tikslas – patikrinti įmonės valdymo sistemą, personalo veiksmus, atskirų padalinių veiklą. Atlikus auditą surašoma ataskaita apie įmonės valdymo ir veiklos politiką bei pateikiamos rekomendacijos veiklai tobulinti ir finansinei būklei gerinti. Valstybinių įstaigų auditą atlieka auščiausioji valstybinio audito institucija – Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. Teisinius valstybinio audito pagrindus nustato Valstybės kontrolės įstatymas (2001-12-13), suteikdamas įgaliojimus Valstybės kontrolei valstybinio audito pagalba įtakoti teigiamus pokyčius valstybės viešųjų finansų sistemoje. Pagrindiniai valstybinio audito subjektai yra: Seimo kanceliarija ir Seimui atsakingos įstaigos, Prezidento kanceliarija ir Prezidentą aptarnaujantys padaliniai, Konstitucinis teismas, Lietuvos bankas, teismai, teismų antstolių kontoros, prokuratūros, policijos, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos, valstybės įmonės ir kt. Priklausomai nuo valstybės įstaigų audito tikslų, skiriamos dvi audito rūšys: 1) Finansinis; 2) Veiklos. Finansinis auditas – tai finansinių ataskaitų ir su jomis susijusių dokumentų ir apskaitos registrų tyrimas. Finansinių ataskaitų auditas turi nustatyti ar finansinės ataskaitos teisingai atspindi audituojamo subjekto finansinę būklę ir ūkinės veiklos rezultatus, ar parengtos remiantis bendraisiais apskaitos principais. Veiklos auditas – audituojamo subjekto veiklos įvertinimas. Auditorius turi nustatyti ar ekonomiškai naudojami turimi ištekliai, kokios yra neekonomiško išteklių naudojimo priežastys ir pasekmės, ar veikla atitinka įstatymų nuostatas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais, ar nepažeidinėjama darbo drausmė ir pan. Pagal privalomumo požymį auditas skirstomas: Privalomas auditas Neprivalomas auditas. Nei tarptautiniai audito standartai, nei nacionaliniai audito standartai nenurodo kokiose įmonėse būtina atlikti auditą. Tai reguliuoja atskiri įmonių įstatymai, kurių išrašai žemiau pateikiami. Auditas privalomas, jį turi atlikti LR teisės aktuose nustatyta tvarka licencijuotas auditorius šiose įmonėse Auditas neprivalomas, jis gali būti atliekamas arba LR teisės aktuose nustatyta tvarka licencijuoto auditoriaus arba įmonės revizoriaus šiose įmonėse 1. Lietuvos banke “41 straipsnis. Lietuvos banko veiklos kontrolė ir ataskaitų auditas Lietuvos bankas finansinėms ataskaitoms ir sąskaitoms patikrinti samdo nepriklausomus auditorius konkurso tvarka”. (LR Lietuvos banko 1996 m. kovo 12 d. įstatymas Nr. I-1225) Valstybės ir savivaldybės įmonėse: “12 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė 1. Įmonės finansinė veikla kontroliuojama audito. Metinės veiklos auditas yra privalomas”. (LR valstybės ir savivaldybės įmonių 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. I-722) 3. Komerciniuose bankuose: “ 36 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė Banko finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus”. (LR komercinių bankų 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. I-720) 4. Laisvojoje ekonominėje zonoje registruotoms įmonėms, kurių dalį (visą) kapitalo sudaro užsienio investuotojų įnašai: “ 15 straipsnis. Mokesčiai zonoje Įmonė, norinti įgyvendinti teisę į šioje dalyje nustatytą mokesčio lengvatą, privalo pateikti mokesčių inspekcijai LR Vyriausybės nustatytus dokumentus, patvirtinančius užsienio kapitalo kilmę, investavimą ir nepriklausomo audito išvadą apie užsienio kapitalo investiciją”. (LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų 1995 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. I-976) Investicinėse bendrovėse: “11 straipsnis. Informacija, kurią investicinė bendrovė turi pateikti savo akcininkams, visuomenei bei priežiūros institucijoms 5. Finansinė atskaitomybė, pateikta metų ataskaitoje, turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, turinčio teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti auditą”. (LR investicinių bendrovių 1995 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. I-1018) 6. Įmonėse, ketinančiose emituoti vertybinius popierius į viešąją apyvartą bei įmonėse, kurių vertybiniai popieriai įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje: “4 straipsnis. Vertybinių popierių registravimas 3. Prospekte taip pat turi būti pateikta nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus. 5 straipsnis. Periodinis informacijos atskleidimas 2. Metų finansinės atskaitomybės duomenys turi būti pateikti kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus”. (LR vertybinių popierių viešosios apyvartos 1996 m. sausio 16 d. įstatymas Nr. I-1169) 7. Draudimo įmonėse: “56 straipsnis. Apskaita, atsakomybė ir draudimas 2. Draudimo įmonės finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus”. (LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. įstatymas Nr. I-1456) 8. Akcinėse bendrovėse (įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.) “60 straipsnis. Bendrovės auditas. 1. Akcinės bendrovės finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. 2. Uždarosios akcinės bendrovės finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, kai tenkina ne mažiau kaip 2 iš šių sąlygų: Pardavimų pajamos viršija 5000000 litų per ataskaitinius finansinius metus; Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 2500000 litų. 1. LR akcinėse bendrovėse: “28 straipsnis. Bendrovės revizorius ir auditorius 1. bendrovėje, ūkiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Tikrina revizorius arba auditorius. Revizoriumi arba auditoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, arba įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos ir audito paslaugas Revizoriumi (auditoriumi) negali būti renkamas bendrovės darbuotojas, stebėtojų tarybos bei valdybos narys, taip pat akcininkas, turintis daugiau kaip 10 procentų bendrovės akcijų”. (LR akcinių bendrovių 1995 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. I-1144) 2. Kredito unijose: “ 38 straipsnis. Kredito unijos revizorius 4. Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą”. (LR kredito unijų 1995 m. vasario 21 d. įstatymas nr. I-796) 3. Asociacijose: “16 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė 1. Asociacija privalo periodiškai tikrinti finansinę veiklą. Tai turi atlikti revizorius (revizijos komisija, auditorius), kurį renka visuotinis narių susirinkimas”. (LR asociacijų 1996 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. I-1231) 4. Labdaros ir paramos fonduose: “15 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė 1. Fondas privalo įstatuose nustatytu periodiškumu atlikti finansinės veiklos patikrinimus. Juos atlieka revizorius arba auditorius, kuriuos fondo įstatuose nustatytam laikui renka steigėjų susirinkimas”. (LR labdaros ir paramos fondų 1996 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. I-1232) 1.8. AUDITO SISTEMOS ELEMENTAI Auditas – tai procesas, kurio metu sistemiškai tiriama finansinė informacija. Sisteminis audito pobūdis reiškia, kad: • Finansinė informacija nagrinėjama nuosekliai, tam tikrais etapais; • Finansinei informacijai tirti naudojami specifiniai testai ir procedūros; • Audito planavimo ir atlikimo stadijose atlikti veiksmai yra dokumentuojami, t.y. surašomi darbo dokumentai; • Audito atlikimo metu nuolat renkami įrodymai, kad būtų patvirtinama arba paneigiama tam tikra informacija; • Atlikus auditą, pareiškiama nuomonė apie įmonės finansinę būklę, surašant auditoriaus išvadą. Audito negalima tapatinti su revizija. Audito ir revizijos skirtumas rodo žemiau pateikta lentelė. Lentelė. Audito ir revizijos skirtumai PALYGINIMO ELEMENTAI AUDITAS REVIZIJA 1. Tikslas Objektyvios ir nepriklausomos nuomonės pareiškimas apie finansinę atskaitomybę Trūkumų paieška 2. Pobūdis Verslo veikla Vykdomoji veikla, nurodymų vykdymas 3. Bendradarbiavimo ryšiai Glaudus bendradarbiavimas su klientu, siekiant jam padėti versle Bendradarbiavimas pagal principą “Viršus – apačia” siekiant nubausti kaltininkus 4. Valdymo ryšiai Horizontalūs: lygybė santykiuose su klientu, jam atsiskaitoma apie atliktą darbą Vertikalūs: revizija skiriama aukštesniosios organizacijos, jai atsiskaitoma 5. Teisiniai santykiai Pagrįsti sutartimi tarp kliento ir audito įmonės Pagrįsti įstatymų, nutarimų, aukštesniųjų arba valstybinių organų įsakymų vykdymu 6. Atsiskaitymas už darbą Apmoka klientas, užsakęs auditą pagal sutartį Apmoka organizacija, paskyrusi reviziją 7. Darbų atlikimo principas Patikimumo ir pakankamumo principas (atsižvelgiant į išlaidų ir gaunamo rezultato santykį) Maksimalus tikslumo principas (kaltų asmenų išaiškinimas ir žalos nustatymas) 8. Rezultatas Auditoriaus išvada, kuri gali būti viešai skelbiama Revizijos aktas, kuris perduodamas aukštesniajai organizacijai ir viešai neskelbiamas 1-5 Pav. Audito sistemos elementai Šie audito elementai yra glaudžiai susieti, vienas kitą sąlygoja. Didžiausią įtaką audito teorijai turi koncepcijos ir postulatai, o praktikai standartai. Audito koncepcijos plačiąja prasme reiškia sampratą, ko nors suvokimo būdą. Dažniausiai yra išskiriamos 5 svarbiausios audito koncepcijos, tai: profesinė etika; nepriklausomybė; profesionalumas; įrodymai; informacijos tikslumas. Audito koncepcijos sudaro tam tikrą standartų pagrindą. Žr. žemiau pateiktą paveikslą. 1-6 Pav. Audito koncepcijos standartų pagrindas Pavyzdžiui, profesinės etikos, nepriklausomybės ir profesionalumo koncepcijos išdėstytos nacionaliniuose audito standartuose “Finansinės atskaitomybės audito tikslai ir bendrieji principai” (1 NAS), “Audito planavimas” (4 NAS), “Audito kokybės kontrolė” (7 NAS), “Rizikos įvertinimas ir vidaus kontrolė” (6 NAS) ir kituose. Įrodymų koncepcija – “Audito įrodymai” (8 NAS). Duomenų pateikimo tikslumo koncepcija – “Audito reikšmingumas” (25 NAS), “Audito atranka” (19 NAS) ir kt. Audito standartai – tai taisyklių, principų ir procedūrų visuma, kuri nustato audito atlikimą ir auditorių veiklą. Audito standartai skirstomi: Tarptautiniai audito standartai; Nacionaliniai audito standartai. Tarptautinių audito standartų tikslas – suderinti audito teoriją ir praktiką tarptautiniu mastu. Nacionalinių audito standartų tikslas – padėti auditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant į šalies ekonomines, politines, istorines, religines ir kitas ypatybes. Nacionaliniai audito standartai rengiami remiantis tarptautiniais audito standartais. Postulatai – tai nuostata, priimama be įrodymų. Audito postulatai yra šie: • Finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta; • Neleistini auditoriaus ir kliento konfliktai; • Finansinėje atskaitomybėje neturi būti netikslumų ir paslapčių; • Finansinės atskaitomybės duomenų objektyvumas tiesiogiai proporcingas vidaus kontrolės efektyvumui; • Finansinė atskaitomybė turi būti parengta remiantis standartais; • Auditas negali būti paskutinis; • Auditoriaus išvada priklauso tik nuo jo kompetencijos; • Auditoriaus profesinės pareigos turi atitikti jo pareiginį statusą. 1.9. APSKAITOS IR AUDITO RYŠYS Audito efektyvumas labai priklauso nuo apskaitos kokybės ir jos teikiamos informacijos tinkamo panaudojimo audito metu. Net pažangiausios audito metodikos bus neveiksmingos, jei apskaitos duomenys bus klaidingi, netikslūs, blogai susisteminti. Audito procese apskaita atlieka svarbiausią vaidmenį. Svarbiausias apskaitos ir audito tikslas – pateikti objektyvią informaciją apie įmonės finansinę veiklą informacijos vartotojams, kad jie galėtų ja naudotis ir priimti teisingus sprendimus. Gera apskaita yra būtina sąlyga patikimai ir teisingai finansinei informacijai gauti. Apskaita pirmiausia įvertina ūkines operacijas, registruoja jų duomenis, paskui juos klasifikuoja ir sumuoja, parengia finansines ataskaitas ir pateikia informacijos vartotojams. Auditas – gauna ir patikrina finansines ataskaitas, nustato jų tikrumą, parengia auditoriaus išvadą, ir ją pateikia įmonės vadovybei. Galima teigti, kad tiek apskaitos, tiek audito uždavinys yra bendras – teikti informaciją vartotojams. Todėl apskaitos ir audito informacijai keliami reikalavimai: optimalumo, savalaikiškumo, patikimumo, suprantamumo, reikšmingumo. Finansinės ataskaitos – pagrindinis audito objektas. Be valdymo ir finansinės apskaitos informacijos audito procese naudojama, vadinamosios išorinės ir auditoriaus generuotos apskaitos informacija. Išorinė informacija – tai informacija iš trečiųjų asmenų. Auditoriaus generuota – kurią pats auditorius sukuria prieš atlikdamas auditą ir jo metu. Geriausia informacijos kokybė – auditoriaus generuoti apskaitos duomenys, tačiau tam reikalingos didžiausios išlaidos. Audito metu panaudojami visų rūšių dokumentai: pirminiai, suvestiniai, neoficialūs, pagalbiniai. Patikimiausi – pirminiai dokumentai, nes jie surašomi operacijos atlikimo metu, turi visus privalomus rekvizitus. Suvestiniai surašomi pirminių dokumentų pagrindu. Apskaitos informacija turi labai svarbią reikšmę audito rezultatui, t.y. auditoriaus išvados kokybei. Audito procese yra ir tam tikras grįžtamasis ryšys. Auditoriaus surinkta ir apibendrinta informacija reikšminga priimant sprendimus ne tik įmonės menedžeriams, bet ir kitoms informacijos naudotojų grupėms. Labai glaudus ryšys tarp auditorių ir buhalterių. Auditoriai paprastai yra geri buhalteriai, puikiai išmano visą apskaitos sistemą, jos formas, metodus ir techniką. Savo ruožtu geri buhalteriai dažniausiai būna ir geri auditoriai. Auditorius turi nustatyti, ar informacija, pateikta dokumentuose, knygose ir kituose apskaitos registruose, yra patikima ir pakankama, kad ja remiantis būtų galima rengti finansines ataskaitas. Todėl auditorius turi gerai išmanyti įmonėje naudojamą apskaitos ir kontrolės sistemą. Tai padeda: identifikuoti reikšmingiausias klaidas finansinėje apskaitoje; nustatyti veiksnius, lemiančius klaidas; numatyti atitinkamas procedūras klaidoms atskleisti. Formuodamas finansinių ataskaitų patikimumo išvadą, auditorius privalo naudoti visas priemones, kad pagrįstai įsitikintų, jog finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal tarptautinių ir nacionalinių apskaitos standartų reikalavimus. Auditorius nustato, ar jam pateikta apskaitos informacija yra tinkamai parengta. Jis privalo palyginti finansinių ataskaitų duomenis su pirminiais įrašais apskaitos dokumentuose, knygose ir kt. registruose, įsitikinti ar tiksliai susumuota. Be to, jis privalo įvertinti įmonės vadovų sprendimus, padarytus rengiant finansines ataskaitas, apskaitos tvarkymo principų parinkimą ir taikymo nuoseklumą, informacijos klasifikavimo pobūdį ir duomenų atvaizdavimo adekvatumą. AUDITO SAMPRATA testo klausimai 1. Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatyti audito tikslai yra: a) 1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus; 2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus; 3) įvertinti, ar įmonės valdybos (vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis; b) įvertinti, ar įmonės vadovybė efektyviai vadovauja verslui, ar prisilaiko teisingos valdymo politikos, ar užtikrina turto saugumą, ar užkerta galimybę klaidų bei apgaulių atsiradimui, ar prisilaiko reikalavimų tvarkant apskaitą bei rengiant finansinę atskaitomybę; c) oficialus nepriklausomas įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie tai pareiškimas; d) įvertinti, ar finansinė atskaitomybė rodo tikrąją įmonės veiklos būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal Nacionalinius audito standartus. 2. Kuris iš nurodytų subjektų yra klientas? Įmonė A pasamdė audito įmonę „PricewaterhouseCoopers“ atlikti įmonės B finansinį auditą ir pateikti auditoriaus išvadą a) įmonė A; b) abi įmonės (A ir B); c) PriceWaterhouseCoopers; d) įmonė B . 3. Kuris teiginys tiksliausiai atspindi audito atestavimo funkciją: a) suteikimas kliento finansinėms ataskaitoms patikimumo; b) atskleidimas apgavysčių ir pasisavinimo atvejų įmonėje; c) suteikimas audituojamos įmonės finansinėms ataskaitoms patikimumo; d) atsakomybės dėl finansinės atskaitomybės teisingumo perkėlimas auditoriams. 4. Nepriklausomas finansinių ataskaitų auditas mažina: a) informacinę riziką, susijusią su investuotojų poreikiais; b) verslo riziką, susijusią su investuotojų poreikiais; c) finansinių ataskaitų sudėtingumą; d) įmonėje esančią verslo riziką. 5. Kuris iš teiginių tiksliausiai atspindi audito paslaugų išskirtinumą: a) tai labai pelningas darbas; b) paslaugos turi būti profesionaliai atliktos; c) paslaugos pasitarnauja ne tik audituojamam subjektui, bet ir trečiosioms šalims; d) auditorius nėra už nieką atsakingas. 6. Auditorius turi planuoti ir atlikti auditą su tam tikru profesiniu skepticizmu, darant prielaidą, kad: a) visada yra potenciali konflikto tarp auditoriaus ir kliento įmonės vadovybės audito rezultatų vertinimo galimybė; b) auditorius veikia išskirtinai remdamasis savo sugebėjimais; c) auditoriaus atsakomybė prieš visuomenę suteikia atitinkamus profesinius įsipareigojimus; d) finansinė atskaitomybė ir finansiniai duomenys yra patvirtinami. 7. Kuris iš teiginių tiksliausiai atspindi audito reikalingumą: a) auditorius gali nustatyti kliento įmonės vadovybės klaidas ir apgaulę; b) yra skirtingi interesai tarp finansinę atskaitomybę rengiančios įmonės ir tos informacijos vartotojų; c) gali egzistuoti silpna vidaus kontrolės sistema; d) audito rezultatas gali būti sąskaitų likučiuose rastų klaidų ištaisymas. 8. Už įmonės parengtas finansines ataskaitas yra atsakingi: a) auditoriai; b) įmonės vyriausias buhalteris; c) įmonės vadovybė; d) visi atsakymai teisingi. 9. Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja atlikti privalomą auditą: a) Lietuvos banke; b) komerciniuose bankuose; c) draudimo bendrovėse; d) visi atsakymai teisingi

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!