Audinių, organų, ląstelių transplantacija

1. TRANSPLANTACIJOS SAMPRATA IR JOS RAIDA

Transplantacija – tai lotynų kalbos žodis, kuriame „trans“ – priešdėlis, reiškiantis kurios nors dalies perkėlimą į kitą vietą; „plantatis“ – augalų sodinimas. Transplantacija (lot. transplantatio – persodinimas) – med. audinių arba organo persodinimas.¹

Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai jau yra išbandyti, tačiau buvo neveiksmingi, tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys. Nevalia pamiršti, kad šiuolaikinėje medicinoje atliekama ir ląstelių transplantaciją. Dažniausiai yra atliekama kamieninių ląstelių transplantacija, kuri pasitarnauja po chemoterapijos, gydant kai kurias onkologines ligas (leukemija, limfomas) ir agresyvius solidinius navikus).

Organų transplantologija, kaip savarankiška mokslo šaka, susiformavo XX amžiuje. Jos pradininku laikomas austras E. Ulmanas, kuris 1902 metais moteriai, sergančiai inkstų nepakankamumu, prie žasto kraujagyslių prijungė kiaulės inkstą. Nors šis bandymas buvo nesėkmingas, nemažai mokslininkų vėliau mėgino transplantuoti organus, tačiau žmogaus imuninė sistema, jautriai reaguodama į transplantantus, atmesdavo juos kaip organizmui svetimą substanciją. Sėkmingai organų transplantacija atlikta 1954 metais, kai Brigham ligoninėje Bostone (JAV) pirmąkart žmogaus inkstas buvo transplantuotas kitam žmogui. Transplantacijos plėtotę paspartino cheminės imunosupresijos – organų atmetimo maksimalaus sumažinimo tyrimai. 1967 metais Keiptaune (PAR) buvo persodinta širdis, o Kolorado valstijoje (JAV) atlikta kepenų transplantacija. Šie pasiekimai atvėrė naujas galimybes organų transplantacijos srityje dirbantiems gydytojams bei suteikė vilties sergantiems. Lietuvoje transplantologijos pradininku laikomas Vladas Kuzma, kuris inkstų bei kitų organų persodinimo eksperimentus atliko 1927 metais. Šiuo metu atliekamos inkstų, ragenų, kaulų čiulpų, širdies, kepenų transplantavimo operacijos.

1. SĄVOKŲ IŠAIŠKINIMAS

• Donoras - kiekvienas žmogus, gyvas arba miręs, iš kurio paimami audiniai, ląstelės ir (ar) organai.

• Recipientas - kiekvienas žmogus, kuriam gydymo tikslu persodinami audiniai, ląstelės ir (ar) organai.

• Audinys – iš ląstelių susidedanti žmogaus organizmo dalis.

• Regeneruojantis audinys – gyvo žmogaus audinys, kuris, jį sužeidus ar dalį jo paėmus, savaime atsinaujina.

• Organai – atskiros žmogaus kūno dalys, sudarytos iš įvairių audinių, kurie išlaiko savo struktūrą, vaskuliariškumą ir galimybę atlikti fiziologines funkcijas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!