Atvejo vadyba globos centruose

PAGRIDINĖS SĄVOKOS

Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui irjo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusiussocialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus (Valstybėsvaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2018).

Atvejis - kompleksinės pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikio atsiradimas. (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 2020)

Atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, kuris koordinuoja atvejo vadybos procesą

savivaldybėje, paskirtas socialinių paslaugų savivaldybėje įstaigos, kuriai paskirti įgaliojimai

savivaldybės teikti socialines paslaugas šeimoms ir vaikams savivaldybėje, vadovo ar įgalioto

asmens. (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 2018)

Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą. (Valstybės žinios, 2006-02-11, Nr. 17-589)

Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 )

Globos centro koordinatorius – globos centro socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, psichologas, atestuotas darbuotojas, koordinuojantis pagalbą budinčiam globotojui, socialiniam globėjui, globėjui giminaičiui, šeimynos dalyviams, įtėviams. Atestuotas darbuotojas gali būti tik globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių globos koordinatoriumi.(Lietuvos Respublikos Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros įsakymas 2018)

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Atvejo vadyba pradėta tyrinėti Lietuvoje tobulinant pagalbos šeimai sistemą, 2018 m. liepos 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme atsirado atvejo vadybininko pareigybė. Atvejo vadybininko veikla savivaldybėse taikoma esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą. Socialinio darbo atvejo vadybos procesas prasideda nuo apsilankymo šeimos namuose, atliekant, įvertinant pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Įvairūs socialiniai reiškiniai sąlygoja kompleksinių problemų pasireiškimą šeimoje, todėl vienos institucijos, teikiančios socialinę pagalbą šeimai, neužtenka. Kalbant apie efektyvią kompleksinę pagalbą šeimai, būtinas koordinuotas kelių institucijų darbas. Koordinuotai teikiamų paslaugų tikslas yra užtikrinti vaiko gerovę, padedant tėvams ar globėjams sukurti saugią aplinką vaikui siekiant kokybės gyvenime, asmeniniuose bei socialiniuose ryšiuose. Vaiko gerovės politikos užtikrinimą Lietuvoje tyręs Poviliūnas (2014) pastebi, kad būtina spartinti deinstitucionalizacijos procesą ir užtikrinti, kad kiekviena globos pakopa būtų individualizuota, o sprendimai priimami atsižvelgus į konkretaus vaiko interesus, poreikius, padėtį ir kitas aplinkybes. Bendradarbiavimas socialinio darbo praktikoje gali būti viena iš priemonių, kuri leidžia įvairių profesijų atstovams surasti bendrą kalbą pagalbos šeimai procese. Pažymėtina, H. Loughran’o, E. McCann’o (2013),), J. Ruškaus (2022), S. Stewart’o (2019), P. Dettmer’io, P. L. Thurston’o, J. Norma’os (2018), P. O’Leary’io ir kt. (2018) tyrimai, bendradarbiavimą apibrėžiantys kaip vieną iš socialinio darbo intervencijos metodų, kuris, autorių teigimu, gali padėti geriau įvertinti kliento poreikius, įgalinti paslaugų gavėjus pasidalinti rizika ir ištekliais, sprendžiant iškilusius sunkumus. Bendradarbiavimo problema aktuali atvejo vadybos proceso kontekste, kadangi įvairūs socialiniai veiksniai lemia kompleksinių problemų pasireiškimą, joms spręsti vienos organizacijos ar institucijos, teikiančios socialines paslaugas, nepakanka. Lietuvoje vaiko globos ir rūpybos sampratą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK). Šiame įstatyme nustatytas vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Tam turi būti surasti ir paskirti globėjai, kurie rūpintųsi vaiku, auklėtų bei atstovautų jį bei jo interesus; sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, rengti savarankiškam gyvenimui šeimoje bei visuomenėje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra įkurta bent po vieną globos centrą. Vilniaus miesto savivaldybėje paslaugas teikia penki globos centrai, Vilniaus rajono savivaldybėje – du globos centrai, Šiaulių miesto savivaldybėje – du globos centrai (vienas iš jų teikia paslaugas tik budintiems globotojams).Globos centras teikia paslaugas globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams, globėjams (rūpintojams) – susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais, įtėviams, budintiems globotojams. Nors institucinėse globos įstaigose sudaromos galimybės kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui gauti individualias pagal poreikius paslaugas bei reikiamą pagalbą, visgi siekiama, kad vaikai augtų saugioje jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, nes tiek Lietuvoje tiek Europoje atlikti tyrimai rodo, kad institucinė globa visada lemia žemesnę vaikų gyvenimo kokybę ir dažnai lemia socialinę atskirtį visam gyvenimui (Gudžinskienė, Raudeliūnaitė ir Uscila, 2017). Vis dėlto kai kurie mokslininkai laikosi prielaidos, kad globa yra žalinga ir retai, kada nors, pateisinama (Busso, Down, Gibbons ir Volmert, 2019; Raz ir Sankaran, 2019). Alder (2020) atkreipia dėmesį, kad nors globos institucijose siekiama sukurti sąlygas, kad vaikai įgytų būtiną socialinę patirtį ir galėtų integruotis į visuomenę, visgi tyrimai rodo, kad kai kurios įstaigos kartais nesugeba užtikrinti minimalių saugos standartų, tad institucinės globos įstaigos vaikams sukelia ne tik ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi, tačiau daugelis vaikų patekę į globos institucijas netenka saugumo, stabilumo ir šeimos gyvenimo ryšių (Font ir Gershoff, 2020).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!