Atsiskaitymų apskaita ir analizė

2 ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienoje įmonėje kiekvieną dieną vyksta daugybė ūkinių įvykių ir operacijų, nuolat juda pinigai uždirbamos pajamos arba patiriamos išlaidos. Labai svarbu jas tinkamai užfiksuoti ir parodyti buhalterinėje apskaitoje. Svarbu sekti ir stebėti kreditorinius ir debitorinius įmonės atsiskaitymus, kad jie vyktų tiksliai ir laiku. Ypatingai reikia stebėti įmonės debitorinius įsipareigojimus, nes jeigu jie bus tvarkomi aplaidžiai, įmonei gali pritrūkti apyvartinių lėšų, negalės įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tokiu būdu praras savo gerą vardą ir pasitikėjimą tarp savo verslo partnerių. Ar įmonėje priimami teisingi ir veiksmingi spendimai priklauso nuo informacijos, kuria jie remiasi, ir jos patikimumu. Todėl būtina parengti tinkamą apskaitos sistemą, kuri teiktų patikimą informaciją. Įmonei pasirinkus tinkamas atsiskaitymo rūšis, svarbu gerai organizuoti atsiskaitymų proceso valdymą. Darbo objektas. UAB Vidara atsiskaitymų apskaitos dokumentai, finansinės ataskaitos už 2014-2016 metus. Darbo tikslas. Išnagrinėjus atsiskaitymų apskaitos ir analizės teorinius aspektus, išnagrinėti UAB Vidara atsiskaitymų apskaitos procesą, jų valdymą ir atlikti atsiskaitymų analizę. Darbo uždaviniai: • Atskleisti atsiskaitymų sąvoką, formas, rūšis; • Išanalizuoti įmonės pirkėjų ir tiekėjų apskaitos procesą; • Atlikti UAB Vidara atsiskaitymų apskaitos proceso ir valdymo analizę; • Remiantis įmonės UAB Vidara finansinių ataskaitų duomenimis, atlikti atsiskaitymų finansinę analizę. Tyrimo metodai. LR buhalterinės apskaitos įstatymų, VAS standartų analizė. Mokslinės literatūros analizė, statistinė analizė, duomenų lyginamoji analizė ir apibendrinimas, įmonės mokumo rodiklių analizė. Darbo struktūra. Pirmoje darbo dalyje pateikiami atsiskaitymų formos ir būdai, nagrinėjami trūkumai ir pranašumai. Antroje dalyje aptariama atsiskaitymų apskaita su tiekėjais ir pirkėjais, taip pat analizuojama teoriniai atsiskaitymų analizės aspektai. Trečioje darbo dalyje pateikiamas bendras UAB Vidara aprašymas, jos vykdoma plėtros politika, veiklos kryptys ir perspektyvos šalies rinkoje. Taip pat pateikiamas bendras įmonės finansinės būklės vertinimas. Išanalizuojama debitorių ir kreditorių apskaita, pateikiama atsiskaitymų finansinė analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. 3 1. ATSISKAITYMŲ APSKAITOS IR ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI 1.1 ATSISKAITYMŲ FORMOS IR RŪŠYS Pirmieji tarpusavio mainai kaip atsiskaitymo priemonė, buvo atliekami keičiant daiktą į daiktą. O atsiskaitymo priemonė, kaip pinigai, buvo tokie, koks buvo tautos verslas, todėl pinigų vystymosi istorija yra tautų vystymosi atspindys.(J. Žaptorius, 2015). Lietuvoje pirmoji pinigų rūšis buvo „kapos“- įvairių formų sidabro lydinti gabaliukai. Jie pakeitė visus daiktus, kurie buvo naudojami, kaip mainų priemonė. Vėliau juos pakeitė monetos, kaldintos iš aukso arba sidabro. Atsiradus metaliniams ir popieriniams pinigams labai supaprastėjo prekių mainai- sumažėjo išlaidos, kurios buvo būdingos natūriniams mainams - brangu būdavo juos laikyti ir transportuoti. (J. Žaptorius, 2015). Šiandien pinigai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Ir kaip teigia J.Žaptorius (2015), “pinigai- visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, cirkuliacijos ir mokėjimo priemonių funkciją“. Pinigais galime atsiskaityti už prekes, paslaugas, susimokėti mokesčius, pinigus galima kaupti (taupyti), taigi tai teisėtoji atsiskaitymų priemonė.( J.Žaptorius, 2015). Pagal A. Ivanauskienę (2016) yra tokios šiuolaikinių pinigų rūšys: • Monetos- tai nustatytos formos ir prabos liejiniai; • Popieriniai pinigai- banknotai; • Banko pinigai, negrynieji arba kreditiniai pinigai; • Netikri pinigai- tai taupomosios sąskaitos, terminuotieji indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai; • Elektroniniai pinigai. (A. Ivanauskienė, 2016). Kad įmonė galėtų sklandžiai dirbti privalo turėti pakankamai pinigų, kad galėtų nenutrūkstamai dengti kreditorinius įsipareigojimus, tuo pačiu turi sekti, kad laiku gautų pinigus iš debitorių. Debitoriniai įsipareigojimai turi būti ypač stebimi. Atsižvelgiant į visa tai, A. Ivanauskienė (2016), pinigų apskaitai kelia tokius uždavinius: • “Vadovautis kasos ir banko operacijų apskaitos taisyklėmis; • Kontroliuoti, kad pinigai būtų naudojami pagal paskirtį; • Iš anksto nustatyti pinigų naudojimo tvarką; • Užtikrinti visišką įmonės pinigų saugumą; • Užtikrinti, kad laiku būtų atsiskaitoma su VMI, „Sodra“, darbuotojais, bankais ir kitais kreditoriais; • Užtikrinti mokėjimų teisėtumą; • Paskirti atsakingus asmenis“ (A. Ivanauskienė, 2016). 4 Sumanjeet S. (2009) teigia, kad atsiskaitymai yra neatskiriama bet kokios komercinės veiklos dalis. Apibendrinant galima teigti, kad atsiskaitymai suprantami, kaip atlyginimas už suteiktas prekes ir paslaugas, paprastai atliekamas pinigais. Tinkamas atsiskaitymų organizavimas bei įsipareigojimų apskaita yra labai svarbūs bet kuriam ūkio subjektui, nes nuo įsipareigojimų valdymo dažnai priklauso įmonių mokumo būklė, santykiai tarp ūkio subjektų ir kt. Siekiant išsamiau išanalizuoti atsiskaitymų organizavimo būdus tarp ūkio subjektų ir jų įsipareigojimų valdymą, tikslinga aptarti atsiskaitymų formas ir rūšis. 1.1.1 Banko operacijos Šiuolaikinių informacijų technologijų amžiuje kiekvienas žmogus ar įmonė gali pasirinkti ir naudoti įvairias atsiskaitymo formas. Paprastai yra naudojami atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais. Viena populiariausių ir saugiausių atsiskaitymų formų yra atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais. Tuo tikslu klientas turi banke atsidaryti atsiskaitomąją sąskaitą. Jos atidaromos visų nuosavybės formų ūkio subjektams. Taip pat ir fiziniams asmenims. Įmonė ar fizinis asmuo pats sprendžia, kokiame banke atsidaryti sąskaitą, kiek jų turėti ir kokiomis valiutomis. (J. Žaptorius, 2015). Įmonė norėdama atsidaryti banke atsiskaitomąją sąskaitą, turi pateikti tokius dokumentus: 1) Prašymą atidaryti sąskaitą (juridinio asmens anketa); 2) Įmonės registracijos dokumentus; 3) Įmonės įstatų nuorašus; 4) Parašų ir anspaudo pavyzdžių korteles (J. Žaptorius, 2015). Į šią atsiskaitomąją sąskaitą įplaukia lėšos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas. Įmonė gali atsiskaityti su tiekėjais, mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, sumokėti mokesčius į biudžetą ir atlikti kitokias išlaidas. Visos šios operacijos yra įforminamos nustatytos formos dokumentais. Jie turi būti pasirašyti įmonės vadovo ir vyr. buhalterio arba asmens, kurio parašo pavyzdys yra pateiktas bankui. Pinigų operacijų vykdymą reglamentuoja „Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymas (2016)“, LR buhalterinės apskaitos įstatymas. (J. Žaptorius, 2015). Mokėjimo nurodymas yra pati populiariausia mokėjimo priemonė. Jį išrašo mokanti įmonė ir perduoda įmonę aptarnaujančiam bankui. Bankas nurodytą pinigų sumą perveda į gavėjo sąskaitą. Tiek įmonė, tiek bankas veda pinigų apyvartos apskaitą. Bankai nekontroliuoja kas už ką moka, jų paskirtis laiku ir saugiai pervesti nurodytas pinigų sumas į nurodytas gavėjų sąskaitas. (G. Kalčinskas, 2013). Tam tikslui bankai aptarnaujamoms įmonėms pateikia banko išrašus, kuriais informuoja įmones, 5 kiek pinigų į jų sąskaitas įplaukia, kiek išmokėta, ir pinigų likutį laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje. Išraše taip pat nurodoma mokėtojo pavadinimas, jo sąskaitos numeris ir mokėjimo paskirtis. (G. Kalčinskas, 2013). Kaip teigia G. Kalčinskas (2013), reikia atkreipti dėmesį, kad banke pinigų padidėjimai įmonės sąskaitoje atspindimi išrašo kredito skiltyje, o sumažėjimai (išlaidos) – debeto skiltyje. Taip yra todėl, kad įmonė yra to banko kreditorius, nes bankas laikinai naudojasi tos įmonės banko sąskaitoje laikomais pinigais. (G. Kalčinskas, 2013). Atsiskaitymų būdai pateikti 1 paveiksle. 1 pav. Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonės (Šaltinis: A. Ivanauskienė, 2016, p. 286) Mokėjimo nurodymą galima atlikti per elektroninę bankų sistemą. Atsiskaitymas internetine bankininkyste vyksta daug greičiau ir realiu laiku, kas yra labai patogu ir sutaupo laiko. Internetinė bankininkystė – tai galimybė, prisijungus prie specialios bankinės sistemos, visada matyti dabartinį įmonės sąskaitos likutį ir visas toje sąskaitoje atliktas operacijas (pinigų mokėjimą ir gavimą). (G. Kalčinskas, 2013). Internetinės bankininkystės privalumas: įmonė pati gali atsispausdinti banko išrašą už bet kurį laikotarpį ir bet kuriuo laiku. (G. Kalčinskas, 2013). Galima daryti mokėjimo nurodymus greičiau, nereikia specialiai tam važiuoti į banką. Netgi bankai siūlo pinigų pervedimą atlikti realiu laiku, kai nurašius pinigus nuo vienos sąskaitos, jie tą pačią akimirką atsiduria kitoje sąskaitoje. Taip pinigus galima pervesti net iš vienos valstybės į kitą, žinoma, tokia paslauga kainuoja brangiau. (G. Kalčinskas, 2013). Mažesni mokesčiai už internetinės bankininkystės paslaugas nei tradicines banko paslaugas. (G. Kalčinskas, 2013). 6 Tačiau internetinė bankininkystė turi ir nemažai trūkumų. Pagrindinis trūkumas – saugumas. Internetiniai nusikaltėliai įsilaužia į duomenų bazes gali pakeisti duomenis, pasisavinti lėšas. Taip pat duomenų bazėms gali pakenkti elektroniniais kanalais plintantys virusai. Elektroninės sąskaitos. Tai tiesioginio debeto paslauga, kuri nebeteikiama nuo 2016 metų sausio 1 dienos, nes Lietuva prisijungė prie bendros Europos Sąjungos mokėjimų eurais erdvės. (A. Ivanauskienė, 2016). Elektronine sąskaita galima vykdyti vietinius ir tarptautinius atsiskaitymus. Jos būdas išlieka tas pats, kaip tiesioginio debeto. Norint atsiskaityti už suteiktas paslaugas, prekes, atliktus darbus ar komunalines paslaugas, reikia pasirašyti e. sąskaitų automatinio mokėjimo sutartį. Visas e. sąskaitas klienai mato savo interneto banke vienoje vietoje. (A. Ivanauskienė, 2016). Mokėtojas gautas e. sąskaitas gali apmokėti vienkartiniu kredito pavedimu arba automatiniu kredito pavedimu, jei pasirašęs automatinio pervedimo sutartį. Tokiu atveju, gavus e. sąskaitą tam tikrą dieną, kuri nurodyta automatinio pervedimo sutartyje, pervedamos lėšos paslaugų teikėjui. Sutartyje taip pat nurodomas kredito sumos limitas. (A. Ivanauskienė, 2016). Privalumas yra tas, kad įmonei ar fiziniam asmeniui nereikia rūpintis kiekvieną kartą apmokėjimu sąskaitų. Sutaupoma laiko. Tačiau reikia kontroliuoti e. sąskaitose nurodytą duomenų teisingumą, sekti ar teisingai bankas nurašė nurodytą sumą. (G. Kalčinskas, 2013). Čekiai ir vekseliai. Čekis yra juridinis, besąlygiškas kliento įsakymas bankui apmokėti jį pateiku- siam asmeniui nurodytą pinigų sumą iš banke esančios čekio davėjo sąskaitos (J. Žaptorius, 2015). Kiekvienas bankas išduoda čekių knygelę, klientui pateikus prašymą čekių knygelei gauti. Čekis susideda iš dviejų dalių: atplėšiamosios dalies, kuri užpildyta visada pateikiama bankui, ir šaknelės, kuri lieka toje knygelėje įmonei. Kai įmonė gauna grynus pinigus iš banko, čekio šaknelės antroje pusėje reikėtų užrašyti kasos pajamų orderio numerį, kuriuo užpajamuojami pinigai į įmonės kasą. Taisyti ir naikinti čekių negalima. Anuliuoti čekiai turi likti knygelėje. (J. Žaptorius, 2015). Vekselis - tai griežtos juridinės formos skolos dokumentas (A. Ivanauskienė, 2016). Vekseliai skirstomi į paprastuosius - kai, vekselio davėjas pats pasižada sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Įsakomuosius - vekselio davėjas paveda mokėtojui sumokėti tam tikrą pinigų sumą, nurodytą vekselyje, vekselio gavėjui. (A. Ivanauskienė, 2016). Atsiskaitymą vekseliais reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų..., 1999). 7 Vekselio privalumas: greitai ir paprastai ir be papildomų išlaidų įforminti pinigų skolinimą, papildomai apdrausti jau esamą prievolę (įsipareigojimą), įforminti esamą skolą bei atidėti mokėjimą, atlikti kitus atsiskaitymus. (G. Kalčinskas, 2013). Trūkumai - nepatartina įforminti vekseliais dideles paskolas ar skolas. Įvykdžius prievolę, reikia nepamiršti sunaikinti arba kad būtų atžymėta vekselyje, kad prievolė pilnai įvykdyta. Kitaip gali tekti dar kartą mokėti skolą. (G. Kalčinskas, 2013). Inkasacinis pavedimas- tai toks pavedimas, kurį parengia gavėjas ir jį pasirašo, jame nurodo mokėtojo bankui iš mokėtojo sąskaitos ne ginčo tvarka nuskaityti ir pinigus pervesti gavėjui priklausančią pinigų sumą (A. Ivanauskienė, 2016). J. Žaptorius (2015) tokį pavedimą įvardina, kaip debeto mokėjimo pavedimą. Tokiais atvejais iniciatyvą rodo gavėjas. Klientas su inkasaciniu pavedimu turi pateikti Civilinio proceso kodekse nurodytą vykdomąjį dokumentą. Net jei mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų, bankas privalo jį priimti. Dažniausiai tokiais pavedimais naudojasi valdžios institucijos, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), arba Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI). (A. Ivanauskienė, 2016). Bankinės kortelės. Tikriausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi bent po vieną bankinę (dažniausiai debetinę) kortelę, su kuria atsiskaito už prekes, paslaugas, moka mokesčius, atsiskaito savitarnos degalinėse, išsigrynina pinigus bankomatuose. Mokėjimų kortelių skaičius sparčiai didėti pradėjo tada, kai darbdaviai pradėjo siekti aprūpinti savo darbuotojus mokėjimo kortelėmis, kad nereikėtų atlyginimo mokėti grynais pinigais. (K. Levičiauskaitė, J. Rakevičienė, 2005). Su debeto banko kortele galima išleisti tik tokią pinigų sumą, kuri yra to banko sąskaitoje, kurią turi klientas. Kredito kortelės suteikia galimybę naudotis kaip banko paskola. Kortelių sumų limitus ir taisykles nustato bankai. (A. Ivanauskienė, 2016). Atsiskaitant bankinėmis kortelėmis, bankas nuo pirkėjo sąskaitos nurašo sumą pinigų, kurią pirkėjas būna patvirtinęs PIN kodu, kad suma teisinga, ir perveda į pardavėjo sąskaitą. Pardavėjas banko išraše mato įplaukas, jas suderina su kasos aparate užfiksuotais kvitais. (A. Ivanauskienė, 2016). Atsiskaitymas bankine kortele yra patogus tuo, kad nereikia nešiotis didelės pinigų sumos su savimi. Mažėja apiplėšimų galimybė. Todėl vystosi tokia tendencija, kad mažėja atsiskaitymų grynaisiais pinigais, o atsiskaitymų kortelėmis daugėja. (K. Levičiauskaitė, J. Rakevičienė, 2005). Tuo labiau, kad yra priimtas nutarimas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, kuris teigia, kad kovojant su šešėline ekonomika, norint užtikrinti skaidrius mokėjimus, nustatyti trijų tūkstančių atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės..., 2017). Tuo labiau, paskutiniu metu atsiradus bekontaktėms mokėjimo kortelėms, kuriomis galima greičiau ir paprasčiau atsiskaityti už pirkinius, daugėja atsiskaitymų mažomis sumomis, nes tokių kortelių atsiskaitymo limitas 8 25eurai. Trūkumas tas, kad dar ne visur yra bekontakčių kortelių skaitytuvų. Kiti trūkumai: saugumas, interneto neprieinamumas. (K. Levičiauskaitė, J. Rakevičienė, 2005). Elektroniniai pinigai neturi formos, tokios kaip tradiciniai pinigai, tačiau jų savybės tokios pačios, tik jie išreiškiami elektroniniais impulsais ir yra saugomi elektroninėse laikmenose. Lietuvoje tai vis dar naujovė, nors tie, kurie domisi tokiu atsiskaitymo būdu jau seniai naudojasi žinomomis elektroninių pinigų sistemomis. (Europos antroji mokėjimų..., 2017). „Tarptautiniai atsiskaitymai – tai mokėjimai, kurie vykdomi atliekant piniginius įsipareigojimus ir reikalavimus, susidarančius tarp skirtingų šalių įmonių, organizacijų ar pavienių asmenų dėl atsiradusių prekybinių-ekonominių ar kitų santykių“(G. Startienė, 2016). Tarptautinių atsiskaitymų formos yra: tarptautinis mokėjimo pavedimas, čekis, vekselis. (G. Startienė, 2016). Vykdant tarptautinius atsiskaitymus tarp dviejų bankų, kurių vienas iš jų yra kitoje šalyje, atidaromos korespondentinės sąskaitos NOSTRO ir LORO. Sąskaita NOSTRO – tai sąskaita (tarkim Lietuvos banko) užsienio valiuta, kuri laikoma užsienio bankuose, korespondentuose. LORO – tai sąskaita (tarkim Lietuvos banko) vidaus valiuta, bet ji priklauso užsienio bankui, korespondentui. (G. Startienė, 2016). Šiose sąskaitose atsispindi visos tarp bankų vykdomos tarptautinės operacijos. SWIFT sistema įgalina operatyviai ir greitai naudotis šiomis sąskaitomis, taip pagreitina atsiskaitymus tarp užsienio šalių. (G. Startienė, 2016). Tarptautinio mokėjimo pavedimo prasmė ir būdas panašus, kaip mokėjimo pavedimo šalies viduje, tik jis turi keletą skirtumų: yra specifinių duomenų, kurie būdingi tik tarptautiniams mokėjimo pavedimams ir jis yra daromas užsienio valiuta (jei įmonė turi sąskaitą atidaryta užsienio valiuta). Jei tokios sąskaitos neturi, įgalioja banką nupirkti reikalingą valiutos kiekį reikiamam pavedimui atlikti. (G. Startienė, 2016). Tarptautinių atsiskaitymų rizika susijusi su prekių apmokėjimu, taip pat priskiriamos valiutų konvertavimo rizikos, mokėjimo uždraudimas. Norint sumažinti riziką eksportuotojams galima naudoti tokius apmokėjimo būdus: išankstinis arba avansinis mokėjimas, dokumentinis akredityvas, banko mokėjimo įsipareigojimas, dokumentinis inkaso, atvira sąskaita. (G. Startienė, 2016). „SEPA (Bendra mokėjimų erdvė eurais) – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais. SEPA projektu siekiama palengvinti naujų rinkos dalyvių prieigą ir naujų produktų kūrimą, sukurti palankias sąlygas didinti mokėjimo paslaugų konkurenciją ir netrukdomai kurti bei sparčiai visoje ES diegti su mokėjimu susijusias inovacijas“ (G. Startienė, 2016). 9 Dar viena naujovė elektroninių mokėjimų erdvėje, kurią svarbu paminėti, tai prieš pora metų Europos Parlamente priimta antroji mokėjimų direktyva PSD2. (Europos antroji mokėjimų..., 2017). Ši direktyva įsigalioja nuo 2018 metų sausio 13 dienos. Įgyvendinant PSD2 direktyvą atsiras du nauji paslaugų tiekėjų tipai – mokėjimo paslaugų tiekėjai ir sąskaitos informacijos paslaugų tiekėjai. Tai leis prekybos vykdytojui tiesiogiai nurašyti mokėjimą iš kliento banko sąskaitos, aplenkiant tarpininką banką. O paslaugų tiekėjas vienoje apžvalgoje galės apjungti kelių bankų sąskaitų informaciją. (Europos antroji mokėjimų..., 2017). Klientams nereikės jungtis prie bankų sistemų ar pildyti mokėjimų pavedimų, tiesiog pasinaudojus mobiliuoju telefonu per savo sąskaitą, mokėjimų paslaugų tiekėjo platformoje bus galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Mokėjimai taps pigesni, saugesni, greitesni ir pažangesni. (Europos antroji mokėjimų..., 2017). Privalumas tas, kad atsivėrus naujai nišai rinkoje, atsiranda naujų tiekėjų, kas skatina konkurenciją, todėl mažėja paslaugų įkainiai. Dar vienas privalumas, kad atsiskaitant tiesiogiai, bus išvengta tarpininkavimo mokesčių. Pasaulinės tendencijos veda prie to, kad kuo mažiau atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, ir kaip teigia straipsnio autorius, Andrius Adamonis: „išmanesnė, efektyvesnė bei skaidresnė rinka – tai nauda valstybei

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!