Atrankinė kontrolė su klasifikavimo klaidomis

Bet kurios kontrolės atsiradimas gamybos procese sukelia papildomų nuostolių. Tačiau kontrolė visada mažina eksploatacines gaminių išlaidas. Taigi kalbant apie kontrolės efektyvumą, reikia vertinti bendrasias išlaidas, kurias sudaro: kontrolės vykdymo išlaidos ir eksploatuojamų nekokybiškų gaminių remonto išlaidos.
Kontrolės programos parinkimas – sudėtingas kompleksinis uždavinys, apimantis ekonominius, matematinius ir organizacinius bei techninius aspektus. Todėl norint gauti didžiausią efektą, būtina gerai išmanyti kontrolės organizavimo principus ir jos teikiamą naudą.
- kartais ji ekonomiškai netikslinga;
- techniškai negalima.
Be to, ištisinė kontrolė negarantuoja nulinio defektingumo lygio. Todėl dažnai gamintojai priversti tenkintis atrankinės kontrolės rezultatais.
Matematinės statistikos ir tikimybių teorijos metodai parodė, kad neretai gaminių kokybės lygiui valdyti pakanka nagrinėti tik tam tikrą jų dalį, vadinamąją imtį. Tokią kontrolę, kai tikrinama ir sprendimai priimami tik pagal tam tikrą gaminių partijos dalį, ir vadiname atrankine kontrole. Jos esmė tokia:
1. Iš N dydžio partijos, laikantis atsitiktinumo principo, atrenkama n dydžio imtis (n 0 ir S > 0.
Esant fiksuotai  reikšmei, partijos priėmimo tikimybė P(), kai n < 0,1N (binominė aproksimacija),
P(); (2)
Čia .
Partijos išbrokavimo tikimybė
Q() = 1- P() = . (3)
Funkcija P() kontrolės planui n, d yra atrankinės kontrolės darbo (operatyvioji) charakteristika. Ji aprašoma dviem pagrindiniais taškais pr ir pr su atitinkamomis tikimybėmis: P(pr) = 1 - * ir P(br) = *. Čia pr – priimtinas defektingumo lygis; br – nepriimtinas defektingumo lygis; * - gamintojo rizika (I rūšies klaidoms tikimybė, klasifikuojant gaminių partijas); * - vartotojo rizika (II rūšies klaidos tikimybė partijoms).
Parametrai *, *, pr, br susieti (4) lygčių sistema:
(4)
Pasinaudoję binominio ir beta tikimybinių skirstinių sąryšiu [3], galime užrašyti:
P() = (n - d)
(5)
Pagal (5) išraišką funkcijos P() pirmąją ir antrąją išvestines
(6)
Iš lygčių ir nustatome, kad funkcija P() turi maksimumą taške max= 0, kai 0< d 0.
Taigi dvipakopė kontrolė yra efektyvesnė, negu vienpakopė. Šis skirtumas mažėja, kai   0. Analogiškai modeliai nesunkiai užrašomi ir k – pakopei kontrolei, kai k > 2.
Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!