Atmosferos oro užterštumas, monitoringas bei užterštumo profilaktika

Oras yra sudėtinė atmosferos, melsvosios Žemės skraistės, dalis. Atmosfera apsaugo Žemės paviršių nuo galimo beveik 200o C paros temperatūros svyravimo, gelbsti gyvybę nuo pražūtingų kosmoso spindulių. Jos oras – gyvybės šaltinis augalams, gyvūnams, žmonėms. Be oro žmogus gali išgyventi maždaug 5 minutes (Januškis, 1990).
Lietuvoje gyvena maždaug 3,5 milijono žmonių ir kiekvienas iš jų per parą perfiltruoja apie 12 kūbinių metrų oro, todėl labai svarbu, kad jis būtų kuo mažiau užterštas.
Šiame referate aš apžvelgsiu pagrindinius atmosferos oro taršos šaltinius, keksmingas medžiagas ir jų poveikį žmogaus sveikatai, atmosferos oro monitoringo sistemą ir užterštumo profilaktiką.
1. Atmosferos oro užterštumas
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas:
1. natūraliais komponentais:
a) dulkėmis;
b) mikroorganizmais, grybeliais;
c) žiedadulkėmis;
d) fitvaleksinais;
e) balzaminėmis augalų medžiagomis;
f) organinių medžiagų irimo komponentais;
g) NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas. Oro teršalų kenksmingumas priklauso nuo teršalo rūšies, kiekio, kontakto su juo trukmės ir organizmo jautrumo (Andrijauskas, 1999).
2. dirbtinės taršos komponentais:
a) pramonės dulkėmis;
b) dūmais;
c) kuro degimo produktais: NO, NO2, SO2, CO, CO2 (pramonės ir transporto);
d) aerozoliais.
Jie gali:
1) pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2) ryški ekologinė žala – susidarę rūgštiniai lietūs, kurie keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;
3) patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;
4) sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos), kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės oro taršos šaltiniai yra:
▪ stacionarieji: pramonė, kuri sudaro apie 20-25% viso oro užterštumo, ir energetika, sudaranti 10-15% oro užterštumo;
▪ mobilieji: visų rūšių transportas, kuris sudaro apie 65%.
Pagrindiniai teršalų išmetimo į atmosferą šaltiniai Lietuvoje išlieka didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose: Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2005).
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!