Atmosfera (sandara, sudėtis, tarša)

Atmosferos sandara

• Atmosferą galima suskirstyti į keletą sluoksnių.
• Troposferoje yra daugiau kaip ¾ Žemę supančio oro, vyksta orus lemiantys procesai.
• Stratosferoje yra ozono sluoksnis.
• Mezosferoje - oro tankis 200 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus.
• Termosferoje atsiranda poliarinė pašvaistė ir vyksta staigūs magnetinio lauko svyravimai.
• Egzosfera - sluoksnis, laipsniškai pereinantis į tarpplanetinę erdvę.

• Atmosfera - tai Žemę gaubiantis oro sluoksnis, kurio aukštis siekia kelis tūkstančius kilometrų.

Atmosferos sudėtis

• Kitos dujos:
• Neonas – 0,001%;
• Metanas – 0,0001745%
• Vandenilis – 0,00005%;
• Kriptonas – 0,000108%;
• Ksenonas – 0,000008%;
• Ozonas – 0,000001%;
• Argonas – 0,9325%

Atmosferos sudėtis

• Atmosferoje yra ir vandens garų. Jų kiekis priklauso nuo oro temperatūros. Juo oras šiltesnis, tuo jame daugiau vandens garų.
• Atmosferoje visada gausu įvairių kietų bei skystų dalelyčių - dūmų, dulkių, kondensacijos produktų.
• Šias dalelytes meteorologai vadina atmosferos aerozoliu.
• Kylant aukštyn, atmosferoje vandens garų ir aerozolio kiekis sparčiai mažėja, o oro dujų sudėtis nekinta iki 120 km aukščio.

Atmosferos masė

Atmosferos tankis

• Iš tikrųjų oras slegia Žemės paviršių didžiule jėga, kuri apytiksliai prilygsta jėgai, kuria dramblys spaustų stalą ant jo užlipęs. Tačiau mes to slėgio nejaučiame. Taip yra todėl, kad slėgis žmogaus organizme yra toks pats, kaip ir išorėje.

• Atmosferos masė yra nepaprastai didelė – apie 5,15*1015 t.

• Kodėl mes nejaučiame didžiulės jėgos, kuria oras slegia Žemės paviršių?

Atmosferos slėgis

• Atmosferos slėgis tai toks slėgis, kuriuo kiekviename atmosferos taške oras suspaudžiamas aukščiau esančių atmosferos sluoksnių ir pats slegia aplinką.

Otas von Gerike viešai demonstruodavo atmosferos slėgį: suglausdavo du tuščiavidu­rius pusrutulius ir ištraukdavo iš jų orą. Reikėjo keturių porų arklių iš abiejų pusių, kad atplėštų vieną pusrutulį nuo kito. O 1654 m. jis taip suspaudė šiuos pusrutulius, kad jų negalėjo perskirti net aštuonios poros arklių.

Kaip buvo atrastas atmosferos slėgis?

• 1638 m. nepavyko Florencijos sodus papuošti fontanais - vanduo nekilo aukščiau 10,3 metro.
• Italų fizikas ir matematikas E. Toričelis bandydamas suprasti tokį vandens “užsispyrimą” eksperimentavo su sunkesniu skysčiumi, gyvsidabriu, ir 1643 m. atrado atmosferos slėgį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!