Asteroidai

no Johanas Bodė (1747-1826), vertė astronomus manyti, kad čia galėjo būti dar viena planeta.
XVIII a. pabaigoje Johano Šrėterio (1746-1816) ir Franco Ksavero fon Cacho (1754-1832) vadovaujama grupė sudarė vadinamąją dangaus žvalgybą, kurios svarbiausias tikslas buvo ieškoti naujos planetos. Bet jiems užbėgta už akių.
1801 m. sausio 1 d. Džuzepė Pjacis (1746-1826) iš Palermo (Sicilija) pamatė į žvaigždę panašų šviesulį, kuris kasnakt pastebimai judėjo danguje ir pasirodė esąs mažoji planeta, kurios orbita yra tarp Marso ir Jupiterio. Ji buvo pavadinta Sicilijos globėjos deivės Ceceros vardu.
muo nesiekia 500 km. Tiktai Vestą retsykiais galima pamatyti plika akimi.
Kurį laiką daugiau asteroidų rasti nepavyko, dangaus žvalgyba iširo, bet 1845 metais Karlas Henkė (1793-1866) atrado penktąjį asteroidą Astrėją. Nuo 1850 metų asteroidų atrandama kasmet.
1977 m. buvo atrastas silpnutis (19 ryškio) objektas, skriejantis tarp Saturno ir Urano orbitų vidutiniškai 2600 mln. km nuo Saulės. Spėjama, kad tai neįprastas maždaug 1000 km skersmens asteroidas. Jis pavadintas Chironu. Galimas daiktas, tai yra pabėgęs Saturno palydovas.
Antrojoje praėjusio amžiaus pusėje naujų mažų planetų buvo atrasta nepaprastai daug. Tam ypač patarnavo astrofotografija. Nutaikius astrografą į pasirinktą ekliptikos sritį ilgesniam laikui ir laikrodiniu mechanizmu jį sukant pagal dangaus sferos judėjimą, fotografinėje plokštelėje kaupiasi šviesos energija: žvaigždės palieka taškus, o asteroidai, skriedami aplink Saulę nubrėžia brūkšnelius. Taip asteroidai ir išsiskiria iš žvaigždžių. Asteroidais domėjosi visi : radosi tokių astronomijos mėgėjų, kuriems pavyko jų sumedžioti net po keliasdešimt. Antai Paliza aptiko 83, Šarlua -72, Noiminas -66, Volfas -22. Pastaraisiais dešimtmečiais itin daug asteroidų atrado Krymo astronomijos grupė, vadovaujama N.Černycho. Iki šiol atrasta, sunumeruota ir į katalo-
gus įtraukta daugiau kaip 5000 asteroidų, kurių skersmuo nuo 1 km iki 1000 km. Dabar atrandama kaskart vis mažesnių. Beveik visi skrieja elipsinėmis orbitomis, kurių didžioji pusašė daug didesnė kaip Marso, bet mažesnė kaip Jupiterio. Orbitos sudaro dažniausiai gerokai didesnį posvyrio į ekliptiką kampą negu didžiosios planetos. Taigi asteroidai skrieja plačiame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!