Asmenybės teorijos

Asmenybės sąvoka. Mes, suaugę ir vaikai, esame žmonės – labai sudėtingos būtybės, apibūdinamos individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Manau, kad sąvoka asmenybė – tai kažkas, ko negalima paaiškinti. Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais. Bendriausia prasme asmenybe galima vadinti kiekvieną žmogų, kuris suvokia aplinką bei save ir kontroliuoja savo veiksmus. Buitiniame lygyje asmenybėmis vadinami žmonės, kurie savo veikloje yra pasiekę reikšmingų rezultatų. Vadinasi asmenybė – tai žmogus, pasiekęs tam tikrą psichinio ir dvasinio išsivystymo lygį. Tačiau nėra vieningo asmenybės apibrėžimo – jų priskaičiuojama labai daug ir tarp jų nėra nė vieno, kurį būtų galima paneigti. Vieni apibrėžimuose akcentuoja asmenybės santykį su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų unikalumą. Asmenybė yra per daug sudėtinga, kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra begalo daug ir kiekviena vis kitaip bando paaiškinti, kas yra žmogaus asmenybė ir kaip ji funkcionuoja. Tačiau visos šios teorijos yra teisingos ir egzistuoja, papildydamos viena kitą.
Pirmieji bandymai apibūdinti žmogaus asmenybę, jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų, pastebėjimų galima rasti mituose, pasakose, istoriniuose veikaluose bei religiniuose raštuose.
Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos. Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai Jungas, Froidas Eriksonas teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, tai yra sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Jie pabrėžia stresuojančias aktyvias asmenybės jėgas, apsprendžiančias mūsų elgesį ir veikiančias mūsų jausmus, konfliktus, troškimus ir pasąmoninius motyvus, todėl vadinasi gilumine psichologija. Ši kryptis vadinama psichodinamine, nes nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą – nuo asmenybės gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe. Šios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinėmis.
• pasąmonę ( pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus mano užmiršęs; būtent pasąmonėje reikėtų ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų,...

Daugiau informacijos...