1. Griežtai žiūrint, nėra tokio dalyko kaip asmenybė. Tai tik metafora, kuria siekiame nusakyti, kad yra kažkas kaip žmogaus visuma ir kad kiekvienas esame ypatingas.
Asmenybės esmė – tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena.
1) Toks pat kaip ir bet kuris kitas – jis turi visiems žmonėms būdingų universalių ypatumų. Pavyzdžiui, žmonės nuo gyvūnų skiriasi tuo, kad turi sąžinę.
2) Toks pat kaip kurie žmonės – tai yra jis turi grupinių ypatumų.
3) Kitoks negu visi – jis pasižymi individualiais ypatumais.
Asmenybės psichologija stengiasi tirti žmogų visais šiais aspektais.
Labai įdomu, kad asmenybės tyrėjai šį darbą dažnai pradeda nuo siekimo suprasti save, nuo to, kas jiems aktualu, įdomu, skaudu. Alfredas Adleris, kuris savo teorijoje itin pabrėžė pripažinimo, įvertinimo svarbą, pats augo didelėje šeimoje ir buvo priverstas smarkiai kovoti, ypač su vyresniaisiais broliais, už savo vietą tarp vaikų.
Viktoras Franklis iš savo dramatiškų išgyvenimų koncentracijos stovykloje darė išvadą, kad tai, kas jam ir jo nelaimės draugams padėjo išlikti nežmoniškomis sąlygomis – gyvenimo ir savo kančios įprasminimas – ir yra svarbiausias asmenybės aspektas.
Pradėję nuo jiems aktualių pastebėjimų, tyrėjai vėliau ieško universalumo, tikrina faktus, bet kiekviena teorija atspindi tik kurį nors vieną asmenybės aspektą ir neišsemia viso jos turtingumo. Kita vertus, kiekviena mus ko nors moko ir padeda suprasti save ir kitus žmones.
Psichodinaminė psichologija – tai klasikinė psichoanalizės teorija ir iš jos išsirutuliojusios kitos giminingos teorijos.
Psichodinamika – tai psichoanalitinėje teorijoje pateiktas požiūris, kad visus psichinius reiškinius galima paaiškinti dinamiškais sąmoningųjų ir nesąmoninųjų asmenybės sudėtinių dalių tarpusavio ryšiais.
S. Freudas su savo vyresniuoju bendradarbiu gydytoju Josephu Breueriu pastebėjo, kad nebūtina pacientus hipnotizuoti. Juos galima paskatinti daug ką prisiminti paprašius atsipalaiduoti ir kalbėti viską kas tuo metu šauna į galvą, net jei tai atrodo neprotinga, nereikšminga ar negražu. Šis laisvų asociacijų metodas, S. Freudo nuomone, padeda susidaryti minčių grandinei, kuri veda į paciento pasąmonę, neįsisąmonintą sielos gyvenimą. Ten glūdi skausmingi prisiminimai,...
Šį darbą sudaro 5497 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!