Asmenų pasikeitimas sutartinėje prievolėje

Teisinėje literatūroje prievolių teisė dažniausiai apibūdinama kaip civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema. Prievolių teisė yra neatsiejama nuo rinkos ekonomikos, ji taip pat yra pagrindas asmeninės neturtinėms bei daiktinėms teisėms atsirasti, todėl labai svarbu šią teisės pošakį nagrinėti. Prievolėje vienas iš galimų teisinių veiksmų yra asmenų pasikeitimas, kuris reiškia kad kreditorius turi teisę be skolininko perleisti savo reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jei reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Asmenų pasikeitimas skirtingose prievolėse pasireiškia skirtingai, todėl jas reikia nagrinėti atskirai.
Dėl šių priežasčių užsibrėžtas darbo tikslas – išanalizuoti asmenų pasikeitimą sutartinėje prievolėje.
4. išsiaiškinti, kaip vyksta asmenų pasikeitimas sutartinėje prievolėje bei palyginti tarp atskirų sutarčių.
Darbe naudota metodika – mokslinės literatūros ir internetinių šaltinių analizė.
Prievolės samprata. Žodis „prievolė“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „obligatio“ – įsipareigojimas. Šis įsipareigojimas kyla iš įprastos žmonių ekonominės veiklos, kadangi tokiai veiklai būdinga materialinių vertybių dinamiškumas, t.y. daiktų, pinigų, paslaugų ir pan. perėjimas iš vieno asmens kitam asmeniui. Teisiškai sureguliuoti tokie santykiai tampa prievolių teisės pagrindu. Taigi, „prievolių teisė yra ekonominių santykių teisinė išraiška“ (1, p. 13).
Pačios prievolės sąvoka buvo žinoma jau senovės romėnų teisėje. Joje buvo skiriama daiktinė ir asmeninė teisė. „Teisė asmeniui yra asmens laisvės suvaržymas, kuis verčia asmenį ką nors daryti arba ko nors nedaryti“ (1, p. 343). Kitaip tariant, asmuo, turintis kam nors, ką nors atlikti, arba susilaikyti nuo kokio nors veiksmo kitam asmeniui, yra suvaržytas prievolės. Taigi, pagal romėnų teisės doktriną, „prievolė yra teisė reikalauti bet kurio veiksmo, tenkinančio turtinį interesą, arba nuo to veiksmo susilaikyti“ (1, p. 343). Tuo tarpu daiktinėje teisėje teisinio santykio subjektų ratas yra neapibrėžtas (kai prievolė yra teisinis santykis tarp skolininko ir kreditoriaus), daiktiniuose santykiuose būdingas absoliutumas (kai prievolėje – santykinumas), daiktinio santykio objektas yra daiktai (kai prievolėje – veiksmai), nėra būdingi specifiniai pažeistų teisių gynybos būdai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!