Asmenų pasikeitimas sutartinėje prievolėje

Darbą atliko: SM-3/3 gr. stud.
Kaunas, 2006
ĮVADAS
Teisinėje literatūroje prievolių teisė dažniausiai apibūdinama kaip civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema. Prievolių teisė yra neatsiejama nuo rinkos ekonomikos, ji taip pat yra pagrindas asmeninės neturtinėms bei daiktinėms teisėms atsirasti, todėl labai svarbu šią teisės pošakį nagrinėti. Prievolėje vienas iš galimų teisinių veiksmų yra asmenų pasikeitimas, kuris reiškia kad kreditorius turi teisę be skolininko perleisti savo reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jei reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Asmenų pasikeitimas skirtingose prievolėse pasireiškia skirtingai, todėl jas reikia nagrinėti atskirai.
Dėl šių priežasčių užsibrėžtas darbo tikslas – išanalizuoti asmenų pasikeitimą sutartinėje prievolėje.
Kad įgyvendintume savo tikslą, mes išsikėlėme tokius darbo uždavinius:
1. atskleisti pagrindines prievolės charakteristikas;
2. išsiaiškinti, kokie asmenys dalyvauja prievolėje bei kaip vyksta asmenų pasikeitimas prievolėje;
3. išsiaiškinti bei išanalizuoti, kas yra sutartinė prievolė bei kokios jos rūšys;
4. išsiaiškinti, kaip vyksta asmenų pasikeitimas sutartinėje prievolėje bei palyginti tarp atskirų sutarčių.
Darbe naudota metodika – mokslinės literatūros ir internetinių šaltinių analizė.
1. Prievolės pagrindinės charakteristikos
Prievolės samprata. Žodis „prievolė“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „obligatio“ – įsipareigojimas. Šis įsipareigojimas kyla iš įprastos žmonių ekonominės veiklos, kadangi tokiai veiklai būdinga materialinių vertybių dinamiškumas, t.y. daiktų, pinigų, paslaugų ir pan. perėjimas iš vieno asmens kitam asmeniui. Teisiškai sureguliuoti tokie santykiai tampa prievolių teisės pagrindu. Taigi, „prievolių teisė yra ekonominių santykių teisinė išraiška“ (1, p. 13).
Pačios prievolės sąvoka buvo žinoma jau senovės romėnų teisėje. Joje buvo skiriama daiktinė ir asmeninė teisė. „Teisė asmeniui yra asmens laisvės suvaržymas, kuis verčia asmenį ką nors daryti arba ko nors nedaryti“ (1, p. 343). Kitaip tariant, asmuo, turintis kam nors, ką nors atlikti, arba susilaikyti nuo kokio nors veiksmo kitam asmeniui, yra suvaržytas prievolės. Taigi, pagal romėnų teisės doktriną, „prievolė yra teisė reikalauti bet kurio veiksmo, tenkinančio turtinį interesą, arba nuo to veiksmo susilaikyti“ (1, p. 343). Tuo...

Daugiau informacijos...