Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas literatūroje (kalbėjimas)

Kiekvienas žmogus siekia būti laimingas ir suderinti vidinę harmoniją su pareiga išoriniam pasauliui. XX a. literatūroje vaizduojama asmens laimės ir pareigos priešprieša. Žmonės dažnai atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kuri reikalauja priimti sunkius sprendimus tarp to, kas būtina, ir tarp to, ko norisi. Šie sprendimai yra padaromi atsižvelgiant į asmeninius troškimus bei tikrąsias gyvenimo vertybes. Individas jaučia vidinį konfliktą, kai atlikdamas pareigą nėra laimingas. Lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius teigia, jog ,,Gyvenimas - malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo.’’ Įsipareigojimas dažnai reikalauja asmeninės laimės aukos ir ilgai siektų svajonių atsisakymo. Pasirinkimo kryžkelėje žmogus išgyvena vidinį konfliktą, apsvarsto visas savo moralines vertybes. Pareigą šeimai vaizduoja Šatrijos Ragana ir Vincas-Mykolaitis Putinas, o Justinas Marcinkevičius plėtoja temą, kalbėdamas apie žmogų bandantį pareigoje surasti savo laimę.
Kalboje analizuosiu asmeninės laimės ir pareigos konflikto priežastis bei pasekmes, aptarsiu žmogaus išgyvenimus ir pasirinkimus.
Visų pirma, asmeninės laimės ir pareigos konfliktą atskleidžia neoromantizmo atstovė Šatrijos Ragana lyrinėje romantinėje apysakoje ,,Sename dvare’’. Pagrindinė veikėja svajotoja pripažįsta, kad ,,Nuobodžios, nuobodžios yra žemės dainos’’. Meniška asmenybė sukaustyta realaus gyvenimo, dvaro šeimininkės, žmonos ir motinos pareigų. Ji nori didesnės prasmės negu gali duoti kasdieninis gyvenimas. Mamatė yra moteris, trokštanti meno, kūrybos, bendravimo su išsilavinusiais žmonėmis. Marija vykdo altruistinę veiklą, rūpinasi dvarui uždirbančiais gyventojais, gydo ligonius. Kultūrinė veikla teikia Marijai asmeninę laimę. Tačiau skaityti, muzikuoti moteris gali tik vakarais, būdama viena, kadangi mamatė pastebi, jog vyras Liudvikas matydamas ją skaitančią yra nepatenkintas. Jokio dramatizmo ar kaltinimų, tik tylus atsiribojimas ir savo laimės atsisakymas. Apysakoje ryškus ankstyvųjų lietuvių neoromantikų idealizmas, skatinantis aukotis dėl idealų, kuriantis ilgesį ir nostalgiją, kuri niekada nepereina į maištą ar neigimą. Literatūrologas Juozas Brazaitis teigia: mamatės tragizmas yra tas, jog moteris supranta, kad susirišimas su žemės atvaizdu, buitimi yra jos pareiga. Kentėdama, tačiau sava valia Marija vykdo dvaro šeimininkės pareigas. Mamatei pareiga aukščiau už malonumą, už sielos troškimus ir už asmeninę laimę....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!