Asmeninė slaugytojo filosofija (esė)

ASMENINĖ SLAUGYTOJO FILOSOFIJA 

ĮVADAS

Esu žmogus, kilęs iš evoliucijos, o gal iš dulkės ir nuleistas į žemę Dievo rankos. Esu vyras pagal lytinę tapatybę, esu sūnus, atsiradęs iš dviejų žmonių syvų sąjungos. Esu šimtas trilijonų ląstelių, veikiančių bendroje sistemoje. Esu, tarsi korpusas, užpildytas viduriais – vidaus organais bei įdiegta operacine sistema – siela. Esu tyrinėtojas, atsakymų į įvairius klausimus ieškotojas. Štai, kad ir apie tą sielą. Kuriuo gi vaisiaus raidos metu ją įpučia aukščiausiasis? Ar gal kaip tik – išsibrovus iš motinos įsčių su pirmu akušerinės švirkštynės paspaudimu, pirmo oro gurkšnio įkvėpimu? Trečius metus dirbu praktikuojančiu paramediku greitojoje pagalboje; akivaizdžiai per trumpai, kad galėčiau pats atsakyti į iškeltus klausimus. Tačiau tikrai žinau, nors ne, jaučiu, jog iškeliauja siela į visatos platybes pro kietai suspaustų vokų kampučius, arba išnyra iš plačiai atmerktų neberegių akių tuščio žvilgsnio, ar tiesiog išsviedžiama paskutinio agoninio atodūsio bangos iš burnos juodos gelmės, iš sustingusios amžiams prarajos...

Empatija, užuojauta sergančiajam, paslaugumas, žmogiška šiluma – tai nebūdingos man savybės, atsispindinčios vadovėliniame slaugytojo paveiksle. Atvirumas, drąsa sakyti tiesą į akis, „įspirti“ į užpakalį (žinoma, perkeltine prasme), t.y. pastūmėti veikti, vardan teisingo tikslo spustelėti psichologiškai ar nekaltai pameluoti dėl šventos ramybės, neapsikrauti liūdesiu dėl eilinės kraujo balos ar per pakaušį išlindusio stuburo – tai mano ciniškų savybių spektras, kurios padeda atsispirti stresui ir galvoti blaiviai darbinėse situacijose. Mielas paciente, nesupyk, bet juodžiausią Tavo valandą aš nekūkčiosiu kartu ir neapgailėsiu liūdnos Tavo dalios, tačiau, patikėk manimi, padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad būtum stabilizuotas ir perduotas į geriausias rankas. Aš panaudosiu visas turimas žinias, įgūdžius ir gebėjimus dėl Tavęs, ir labai viliuosi, jog tuo momentu Dievas bus kažkur šalia ir laikys kumščius už mudviejų sėkmę.

Nors paramediko darbas sekasi, ir, nemažiau svarbu, jaučiuosi esąs savo vietoje, būna situacijų, kai pristinga išradingumo, nuovokos ar tiesiog aukštesnio lygio mokslo suteikiamos informacijos, o užbrėžtos paramediko kompetencijos ribos neleidžia naudoti vienokių ar kitokių medicinos priemonių bei taikyti kai kurių manipuliacijų, varžo savarankišką sprendimų priėmimą. Galų gale, niekuomet negali numatyti, kaip susiklostys gyvenimo tėkmė, todėl svarbu nepaklysti ir nepalūžti, prisitaikyti dinamikoje. Augant visuomenės sveikatinimo poreikiams, „užaugo“ ir slaugytojų kompetencijos palyginti su buvusiomis prieš maždaug 20 metų, profesija tapo patrauklesnė, slaugytojams suteikta teisė dirbti tiek savarankiškai, tiek komandose, priimti sprendimus, perimti dalį gydytojų funkcijų, sudaromos galimybės dalyvauti mokslinėje veikloje bei specializuotis įvairiose medicinos srityse. Manau man taip pat, išaugo noras labiau įsigilinti į artimą širdžiai sritį, praplėsti medicinos žinias bei profesinį požiūrį į pacientų problemas, įgyti kur kas plačiau pritaikomą profesiją, ir tas laikas yra – dabar!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!