Asmeninė ir viešoji moralė

Asmeninės ir viešosios moralės sutapimas yra labai svarbus, nes nuo to priklauso valstybės tarnautojo ir visos organizacijos autoritetas. Moralaus elgesio taisykles žmogus nusistato pats sau. Kasdieninėje veikloje žmonės vadovaujasi tam tikrais bendrais principais, kuriuos subjektyviai traktuoja kaip tinkamus, naudingus, patikimus ar pagrįstus. Tokias individualias, subjektyviai nustatytas elgesio taisykles (principus ar dėsnius) I. Kantas vadina maksimomis.. Kiekvienas asmuo vadovaujasi savo gero ir blogo, teisingo neteisingo supratimu. Jeigu asmens moralė prieštarauja viešąjai iš to gali kilti nemažai poblemų. Bet koks netinkamas elgesys gali paveikti visuomenės nuomonę. Šiuo metu toks reiškinys gana dažnas. Paprasti žmonės ima nebepasitikėti valdžia ir visais viešojo sektoriaus tarnautojais.
MORALĖ – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai.
ETIKA – mokslas, tiriantis moralę.
Viešojo administravimo etika yra viena iš daugelio viešojo administravimo disciplinų. Viešojo administravimo etikos objektas yra visuomenės tarnautojų, atskirų organizacijų priimti sprendimai ir veiksmai. Viešojo administravimo etika negrinėja ne tik atskitas etikos teorijas, kurios gali būti pritaikytos viešąjame gyvenime, bet ir vertybes, principus, kuriais remiantis turi būti priimami sprendimai ir atliekami veiksmai.
Tarp administracinių vertybių pažymėtinos: nešališkumas, atranka, ir kilimas, remiantis nuopelnais, specializacija ir patyrimas, informacijos naudojimas, analizuojant visuomeninius reikalus, vadovavimasis profesinės etikos normomis, sprendiami paremti efektyvumu ar ekonomija. Viešasis administravimas akcentuoja strateginį planavimą, atsakomybės derinimą su autoritetu, kainos – naudos analizę priimant racionalius sprendimus. Visuomenės tarnybos etika kelia socialinės atsakomybės, teisingumo interesų konflikto, sprendimų moralumo ir kitus klausimus.
XX a. Devintame dršimtmetyje, sukurtos dvi naujos viešojo administravimo teorijos: neutralumo ir struktūros etikos.
Neutralumo etika. Pagrindinis šios teorijos akcentas – kad visuomenės tarnautojas turi elgtis neutraliai.Tarnautojai nėra savarankiški svarstydami moralinius dalykus, t.y. jie negali vadovautis savo moralinėmis nuostatomis, bet turi įgyvendinti nurodymus, organizacijos sprendimus ir politiką. Sutikimas užimti tarnybą kartu reiškia sutikimą su organizacijos tikslis ir vykdoma politika. Neutralumo politika reikalauja, kad idealus tarnautojas būtų visiškai patikimas įgyvendinant organizacijos tikslus. Tarnautojai turi moralinių svarstymų galimybę, iki sprendimas ar politika galutinai nustatomi.
Struktūros etika. Šios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!